- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2-1502-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00370-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., D. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-767-413/2017 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ bankroto administratoriaus S. B. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – A. R., D. M. (D. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Statybų kontinentas“ administratorius S. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB Statybų kontinentas“ bankrotą tyčiniu.Bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Statybų kontinentas“ nuo 2013 m. iki bankroto bylos iškėlimo neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centru; iškėlus bankroto bylą, buvę įmonės vadovai nevykdė nei teismo, nei bankroto administratoriaus įpareigojimų perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, dėl ko yra pagrindas manyti, kad įmonės dokumentai yra neišsaugoti, sugadinti, sunaikinti ar paslėpti tam, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, vadovo padarytos žalos įmonei. Iš paskutinio VĮ Registrų centrui pateikto balanso matyti, jog nuo 2012 metų pabaigos įmonė buvo nemoki, todėl suinteresuotam asmeniui A. R. (tuo metu ėjusiam UAB „Statybų kontinentas“ vadovo pareigas) jau tuomet kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal 2013 m. UAB „Statybų kontinentas“ balanso duomenis bendrovė ir 2013 metais buvo nemoki. Tuo tarpu 2014 m. balandžio 30 d. balanso duomenys neatitinka tikrovės, nes įmonės įsipareigojimai kreditoriams atsirado dar iki šio balanso sudarymo (pvz., UAB „Bitė Lietuva“ – 1 062,62 Lt, VMI prie LR FM – 11 870 Lt, UAB „Altarnaja“ – 3 146 Lt). Be to, dalis UAB „Statybų kontinentas“ turto ir darbuotojų buvo perkelta į kitą įmonę – UAB „Aidava“, kurios darbo pobūdis yra analogiškas bankrutavusios atsakovės darbo pobūdžiui – statybai. Iki UAB „Statybų kontinentas“ akcijų pardavimo tiek UAB „Statybų kontinentas“, tiek UAB „Aidava“ akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – suinteresuotas asmuo A. R. (nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d.). UAB „Statybų kontinentas“ akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris nuo dar 2006 m. gruodžio 17 d. deklaravo išvykimą į Airiją. 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės turtas – automobilis Volkswagen Transporter, buvo perleistas naujai įsteigtai UAB „Aidava“. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės turtas sumažėjo nuo 133 352,64 Eur iki 1 870,36 Eur. Tokiu būdu UAB „Statybų kontinentas“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitą suinteresuoto asmens vadovaujamą įmonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pripažino UAB „Statybų kontinentas“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, kad įmonės direktoriaus pareigas nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ėjo suinteresuotas asmuo A. R., o nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo – suinteresuotas asmuo D. M., kuris, remiantis Gyventojų registro duomenis, nuo 2006 m. gruodžio 17 d. yra deklaravęs išvykimą į užsienį (Airiją). Siekdamas perimti bankrutuojančios įmonės dokumentus, administratorius išsiuntė pranešimus ir įpareigojimus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo tiek A. R., tiek D. M., tačiau nei per teismo, nei per administratoriaus nustatytus terminus įmonės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Kritišką suinteresuoto asmens A. R. argumentų apie jo pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui nebuvimą dėl atsakovės akcijų pardavimo 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir įmonės turto bei dokumentus perdavimo naujam akcininkui ir vadovui D. M. vertinimą teismas grindė suinteresuoto asmens negebėjimu nurodyti ir argumentuotai pagrįsti priežastis, lėmusias įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimą VĮ Registrų centrui nuo 2012 metų pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu A. R. pateikė teismui tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. balandžio 30 d. įmonės balansą. Iš tokių duomenų teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo turėjo įmonės finansinius dokumentus, tačiau jų laiku neperdavė nei VĮ Registrų centrui, nei bankroto administratoriui, todėl sprendė, kad buvę įmonės vadovai A. R. ir galimai D. M. aplaidžiai ir netinkamai vykdė (organizavo) įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai vengė perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, dėl ko pastarasis negalėjo nustatyti įmonės finansinės padėties. Teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas taip pat konstatavo, kad įmonės valdymo organų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado žymiai anksčiau nei įmonės kreditorius BUAB „Altarnaja“ 2016 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Statybų kontinentas“. Pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą 2012 metų balansą atsakovė turėjo turto už 460 440 Lt (133 352,64 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 144 353 Lt (41 807,52 Eur), trumpalaikis turtas – 316 087 Lt (91 545,12 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 289 521 Lt (83 851,08 Eur). 2013 metų balanso duomenimis, įmonė turėjo turto tik už 40 412 Lt (11 704,12 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 9 548 Lt (2 765,29 eurų), o trumpalaikis turtas – 30 864 Lt (8 938,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 33 698 Lt (9 759,62 Eur). To paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 164 205 Lt (47 557 Eur). 2013 metais įmonės turtas per vienerius metus sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. 2014 m. balandžio 30 d. sudaryto balanso duomenys patvirtina faktą, kad įmonės turtas per šį keturių mėnesių laikotarpį dar labiau sumažėjo, t. y. nuo 40 412 Lt (11 704,12 Eur) iki 6 458 Lt (1 870,36 Eur), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pagal paskutinį balansą įmonė neturėjo. Nesant pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2016 m. gegužės 16 d.) ir atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Statybų kontinentas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai sudaro 27 842,53 Eur, teismas sprendė, jog įmonės finansiniai sunkumai nuo 2012 metų pabaigos iki 2016 m. gegužės 16 d. nebuvo trumpalaikiai, o paskutinis įmonės balansas ir jame nurodyti duomenys apie finansinių įsipareigojimų nebuvimą neatitinka faktinės padėties. Teismas vertino, kad atsakovės blogą finansinę padėtį patvirtinta ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje, kuria UAB „Statybų kontinentas“ iškelta bankroto byla, konstatuotos aplinkybės, t. y. kad 2016 m. gegužės 13 d. duomenimis, įmonė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui 2 241,18 Eur, įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetui siekė 17 151,59 Eur, darbuotojų įmonėje nebuvo, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo, o pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės atžvilgiu buvo užvestos 3 vykdomosios bylos, kurių bendra išieškoma suma – 15 364,7 Eur. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad dar 2013 – 2014 metais, kai atsakovės finansinė padėtis tapo kritinė, atsižvelgiant į kreditorių interesus, atsirado jos valdymo organų (vadovų) fiduciarinė pareiga priimti su įmonės veikla susijusius atitinkamus sprendimus (pvz., kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos, didinti įmonės įstatinį kapitalą ir kt.), tačiau tokie sprendimai nebuvo priimti. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovai sąmoningai nevykdė įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytų pareigų ir įmonės veiklą organizavo taip, kad jos kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikinta. Teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius.Teismas taip pat nustatė, kad iki atsakovės akcijų pardavimo tiek atsakovės UAB „Statybų kontinentas“, tiek UAB „Aidava“ akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – A. R.. Byloje nėra ginčo ir bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė perleido UAB „Aidava“ automobilį Volkswagen Transporter, o dalis atsakovės darbuotojų nuo 2014 metų įsidarbino UAB „Aidava“. Suinteresuotas asmuo negalėjo paaiškinti, kur pradingo likusios devynios transporto priemonės, nuosavybės teise priklaususios atsakovei, ir kodėl 2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpiu įmonės turtas sumažėjo nuo 133 352,64 Eur iki 1 870,36 Eur. Nesant duomenų apie įmonės turtą, negalima nustatyti, kokios rūšies turtas ir kam jis perėjo. Be to, nuo įmonės įregistravimo bendrovėje dirbo 105 darbuotojai. 2012 m. buvo atleisti 32 darbuotojai, 2013 m. – 28 darbuotojai, 2014 m. – 24 darbuotojai. Bankroto bylos iškėlimo dienai (2016 m. gegužės 16 d.) įmonėje darbuotojų nebuvo. Teismas sprendė, kad nustačius, jog 12 įmonės darbuotojų po jų atleidimo iš darbo buvo įdarbinti A. R. naujai įsteigtoje įmonėje, yra pagrindas konstatuoti darbuotų perkėlimą iš vienos įmonės į kitą, kas atitinka įmonės tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl UAB „Statybų kontinentas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Suinteresuotas asmuo A. R. su D. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. R. pardavė 100 procentų paprastųjų vardinių UAB „Statybų kontinentas“ akcijų, ir D. M. tapo vieninteliu UAB „Statybų kontinentas“ akcininku. D. M. 2014 m. rugpjūčio 21 d. atšaukė iš pareigų A. R.. Byloje esantys 2014 m. rugpjūčio 20 d. dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad UAB „Statybų kontinentas“ dokumentacija bei turtas buvo perduoti naujajam įmonės akcininkui bei vadovui. A. R. ir atsakovės nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nebesieja jokie teisiniai santykiai, o įmonės dokumentacijos jis negali turėti ir negalėjo jos perduoti bankroto administratoriui, todėl bankroto administratorius nepagrįstai jų reikalavo, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis sąmoningai vengė perduoti įmonės dokumentus ir turtą.Teismas visiškai nevertino byloje kaip liudytoja apklaustos buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, kuri tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą iki 2014 m. balandžio mėn., vadovės I. T. parodymų apie tai, kad pareiga teikti juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis pagal sutartį teko jai, kad iki sutarties nutraukimo atsakovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2013 m. VĮ Registrų centrui ji nepateikė. Iš esmės tapačius paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu davė ir A. R., pažymėdamas, jog 2013 metų pabaigoje – 2014 metais jis buvo operuotas ir turėjo rimtų sveikatos problemų, kliudžiusių pilnavertiškai dalyvauti atsakovės veikloje, kas taipogi turėjo lemiamos įtakos sprendimui perleisti įmonės akcijas.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog valdymo organų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado žymiai anksčiau nei įmonės kreditorius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog įmonės vadovai sąmoningai nevykdė įstatymuose ir savo steigimo dokumentuose nustatytų pareigų ir įmonės veiklą organizavo taip, kad jos kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikinta. Teismas klaidingai vertino bylos duomenis. Balanso duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad dar 2012 m. ir/ar 2013 m. pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. A. R. 2012-2013 metais būnant atsakovės vadovu, bendrovė vykdė statybų veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir neturėjo pradelstų įsiskolinimų.Atsakovės vardu buvo registruota 10 transporto priemonių, iš kurių viena buvo perleista UAB „Aidava“. Tai 1995 m. gamybos automobilis Volkswagen Transporter, kuris perleidimo metu buvo 19 metų senumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu, lengviesiems automobiliams nustatytas 10 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Tai reiškia, jog automobilis visiškai nudėvimas per 10 metų ir vėliau nurašomas. Todėl UAB „Aidava“ įsigijo iš atsakovės vienintelę iš bendrovės turėtų transporto priemonių, kuri perleidimo metu buvo visiškai nudėvėta ir nurašyta, t. y. nelikvidi. Ši faktinė aplinkybė jokiu būdu nereiškia bendrovės turto perkėlimo. Dėl likusių 9 transporto priemonių suinteresuotas asmuo pažymi, jog jis vadovo pareigas ėjo tik iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., todėl po šios datos neturi galimybės gauti dokumentų apie bendrovei priklausiusių transporto priemonių perleidimo aplinkybes.Teismas taip pat klaidingai vertino aplinkybę, jog tam tikrais laikotarpiais UAB „Aidava“ dirbo keletas iš buvusių atsakovės darbuotojų, kaip bendrovės veiklos perkėlimą į kitą įmonę. 7 iš teismo minimų darbuotojų dirbo UAB „Aidava“ po keletą mėnesių, vienas darbuotojas UAB „Aidava“ išdirbo nepilnus devynis mėnesius, be to, dalis darbuotojų įsidarbino UAB „Aidava“ tik po kelerių metų nuo išėjimo iš UAB „Statybų kontinentas“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2014 m. balandžio 30 d. įmonės balanse nurodyti duomenys apie finansinių įsipareigojimų nebuvimą neatitinka faktinės padėties. Pareiškėjo nurodyta bendrovės piniginė prievolė UAB „Bitė Lietuva“ atsirado 2014 m. balandžio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, kurioje nustatytas mokėjimo terminas buvo 2014 m. gegužės 31 d., o LR Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės mokėtina mokestinių baudų suma apskaičiuota 2014 m. birželio 30 d. ir rugsėjo 30 d., todėl 2014 m. balandžio 30 dienai šios sumos dar negalėjo būti įtrauktos į bendrovės apskaitą.Pareiškėjas BUAB „Statybų kontinentas“ administratorius S. B. atsiliepimu prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Tai, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui neteikia nuo 2013 metų, yra neginčijama faktinė aplinkybė, nes 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. įmonės balansai buvo pateikti tik teismui, tačiau VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti.Pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą 2012 metų balansą atsakovė turėjo turto už 460 440 Lt (133 352,64 Eur), jos ilgalaikis turtas sudarė 144 353 Lt (41 807,52 Eur), trumpalaikis turtas sudarė 316 087 Lt (91 545,12 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 289 521 Lt (83 851,08 Eur). Taigi nuo 2012 metų pabaigos UAB „Statybų kontinentas“ buvo nemoki, nes įmonės įsipareigojimai – 289 521 Lt (83 851,08 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – 460 440 Lt (133 352,64 Eur).Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuoto asmens A. R. vadovaujamai įmonei neišnyko iki akcijų pardavimo D. M., nes įmonės finansiniai rodikliai tik blogėjo. Pagal teismui pateiktą 2013 m. balansą 2013 m. įmonė turėjo turto už 40 412 Lt (11 704,12 Eur), jos ilgalaikis turtas sudarė 9 548 Lt (2 765,29 Eur), trumpalaikis turtas sudarė 30 864 Lt (8 938,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 698 Lt (9 759,62 Eur). Šie duomenys rodo, kad įmonė 2013 metais buvo nemoki ir įmonės turtas per vienerius metus sumažėjo daugiau nei 10 kartų.Jeigu A. R. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo 2014 metais, jam būtų kilusi pareiga atlyginti žalą kreditoriams dėl to, kad pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybių visuma rodo, kad sprendimas parduoti akcijas kitam asmeniui, kuris Gyventojų registro duomenis nuo 2006 m. gruodžio 17 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, buvo pasirinktas kaip priemonė išvengti atsakomybės dėl žalos atlyginimo kreditoriams, siekiant išvengti pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui, galimai tokiu būdu išvengti sandorių patikrinimo, kurie galimai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams, galimai turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir kt.Pareiškėjas turi duomenų apie didelės pinigų sumos pervedimą iš UAB „Vildesta“ banko sąskaitos į UAB „Statybų kontinentas“ banko sąskaitą, tačiau neturint įmonės veiklos dokumentų ir priemonių, kurias turi teisėsaugos institucijos, galimybės patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pagrįstumą neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ vadovu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. buvo E. K., kuris 2013 m. kovo 26 d. vienam mėnesiui buvo įregistruotas UAB „Vildesta“ vadovu ir akcininku. E. K. 2013 m. kovo 27 d. iš UAB „Vildesta“ banko sąskaitos į UAB „Statybų kontinentas“ sąskaitą pervedė 662 937,60 Lt (192 000,00 Eur). Tą pačią dieną iš UAB „Statybų kontinentas“ sąskaitos buvo išimta 700 000,00 Lt grynųjų pinigų suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Statybų kontinentas“ tyčinį bankrotą
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog, vertinant, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; kt.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi pripažino BUAB „Statybų kontinentas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą įmonės bankrotas preziumuojamas, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo apelianto veiksmuose esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto požymiams, nes UAB „Statybų kontinentas“ balanso duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad dar 2012 m. ir/ar 2013 m. pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. A. R. 2012-2013 metais būnant UAB „Statybų kontinentas“ vadovu, bendrovė vykdė statybų veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir neturėjo pradelstų įsiskolinimų.Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įmonės tyčinį privedimą prie bankroto, nustatė UAB „Statybų kontinentas“ valdymo organų tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie įmonės bankroto. Kaip matyti iš UAB „Statybų kontinentas“ 2012 metų balanso duomenų, įmonė turėjo turto už 460 440 Lt (133 352,64 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 144 353 Lt (41 807,52 Eur), trumpalaikis turtas – 316 087 Lt (91 545,12 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 289 521 Lt (83 851,08 Eur) (t. 1, b. l. 57). UAB „Statybų kontinentas“ 2013 metų balanso duomenimis, įmonės turtas – 40 412 Lt (11 704,12 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas – 9 548 Lt (2 765,29 eurų), o trumpalaikis turtas – 30 864 Lt (8 938,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 33 698 Lt (9 759,62 Eur) (t. 2, b. l. 39). Taigi pagal 2012 m. ir 2013 m. balanso duomenis įmonės turtas vos per vienerių metų laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 10 kartų. Be to, pagal apelianto pateiktą 2014 m. balandžio 30 d. balansą, kurio duomenis pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepatikimus, įmonės turtas sudarė 6 458 Lt (1 870,37 Eur), t. y. pagal šiuos duomenis įmonės turtas dar kartą buvo sumažintas daugiau kaip 6 kartus. Tuo tarpu remiantis 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, įmonė dirbo nuostolingai ir buvo patyrusi 164 205 Lt (47 557 Eur) nuostolių (t. 2, b. l. 41). Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 42) bei įmonės bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų, kurių didžiosios daugumos pagrindas – susidarę įsiskolinimai iki 2015 m., įmonė jokios realios veiklos nebevykdė dar 2014 m. Atsižvelgiant į tai, jog įmonės turtas 2012 m. – 2014 m. buvo nuosekliai mažinamas, įmonė 2012 m. – 2013 m. laikotarpiu veikė nuostolingai, o 2014 m. buvo faktiškai nutraukusi veiklą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Statybų kontinentas“ finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai ir tęsėsi dar nuo 2012 m. – 2013 m., valdymo organas (organai) sąmoningai nevykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, ir įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra UAB „Statybų kontinentas“ tyčinio bankroto sąlygos, numatytos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose.Apeliantas taip pat nesutinka su įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui vertinimu, argumentuodamas, jog jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Statybų kontinentas“ akcijas pardavė D. M. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nebebuvo įmonės vadovu, todėl bendrovės dokumentacijos jis negali turėti ir negalėjo jos perduoti bankroto administratoriui. Be to, I. T., kuri tvarkė UAB „Statybų kontinentas“ buhalterinę apskaitą, 2014 m. balandžio mėnesį nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, o iki sutarties nutraukimo atsakovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2013 m. VĮ Registrų centrui ji nepateikė. Pats apeliantas 2013 metų pabaigoje – 2014 metais buvo operuotas ir turėjo rimtų sveikatos problemų, kliudžiusių pilnavertiškai dalyvauti bendrovės veikloje.Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Remiantis nutarties 20 punkto išaiškinimais, apelianto nurodomi argumentai dėl I. T. nutrauktos buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties bei dėl apeliantui atliktos operacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytini svarbiomis priežastimis laiku nepateikti VĮ Registrų centrui ir bankroto administratoriui UAB „Statybų kontinentas“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Priešingai, byloje nustatytas UAB „Statybų kontinentas“ nuoseklus ženklus turto mažinimas, įmonės akcijų pardavimas asmeniui, kuris dar 2006 m. gruodžio 27 d. buvo deklaravęs išvykimą į Airiją (t. 1, b. l. 138) ir jokių veiksmų su įmone neatliko, taip pat vėlesnis tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. balandžio 30 d. įmonės balansų pateikimas teismui tik patvirtina netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog jis neturi duomenų apie atsakovei priklausiusių 9 transporto priemonių perleidimo aplinkybes, nes jis ėjo bendrovės vadovo pareigas tik iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir po šios datos neturi galimybės gauti dokumentų. Kaip matyti iš 2014 m. rugpjūčio 20 d. turto priėmimo-perdavimo akto, kuriuo apeliantas perdavė visą UAB „Statybų kontinentas“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą D. M., tarp perduodamo turto nebuvo minėtųjų atsakovei priklausiusių 9 transporto priemonių. Todėl konstatuotina, jog šios transporto priemonės buvo perleistos apeliantui dar būnant vieninteliu atsakovės akcininku ir direktoriumi, taigi apeliantas negalėjo nežinoti apie šių transporto priemonių perleidimo aplinkybes. Nors apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl UAB „Statybų kontinentas“ darbuotojų perkėlimo į UAB „Aidava“ vertina kaip deklaratyvius, kadangi pagal UAB „Aidava“ pažymą apie dirbusius/dirbančius asmenis (t. 2, b. l. 130) net 7 iš 12 buvusių UAB „Statybų kontinentas“ darbuotojų realiai vienu metu perėjo dirbti į šią įmonę prieš pat apeliantui 2014 m. rugpjūčio 20 d. perleidžiant UAB „Statybų kontinentas“ akcijas D. M. (atitinkamai 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d.). Tačiau vien darbuotojų perėjimas dirbti į susijusią įmonę nėra pakankamas pagrindas preziumuoti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė taip pat turi būti perėmusi pradinės įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Tokių duomenų byloje nėra ir pirmosios instancijos teismas to nenustatė, todėl nepagrįstai konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto požymiui.
Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų naujų aplinkybių
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė naujas aplinkybes dėl UAB „Statybų kontinentas“ buvusio vadovo E. K. galimai atliktų veiksmų, kurios nebuvo pateiktos kartu su bankroto administratoriaus pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir pirmosios instancijos teismo vertintos. Remiantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši CPK nuostata taikoma ir pateikiamam atsiliepimui, todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių nevertina.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog BUAB „Statybų kontinentas“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nekonstatavus materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina iš esmės pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.