Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-05Vilniaus apygardos teismas
  3. T-339-759/2020Nutartis · 2020-07-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. TS-35-319/2020Nutartis · 2020-10-21Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
1A-150-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10565-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
R. R.
Advokatai
Virginija Bradulskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10565-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,nuteistajam R. R., jo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos bausmės dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (keturi mėnesiai laisvės atėmimo), galutinė bausmė R. R. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 9 (devynioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. R. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. imtinai, t. y. laiką, kurį R. R. praleido pataisos namuose nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, svarsčiusio lygtinio paleidimo klausimą, dienos iki R. R. faktinio paleidimo iš pataisos namų dienos.

R. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šios priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 5 d. (vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos) bei automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo, paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir automobilio BMW 320 registracijos liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 16.58 val., dienos metu, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vytauto gatvėje Nr. 39, iki gėlių parduotuvės, esančios Vytauto gatvėje Nr. 47, Ukmergės mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo vardu registruotą automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,83 promilės alkoholio). Konstatuota, jog šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde pažymi, kad teismas neįvertino R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Įvykio dieną R. R. paskambino draugas E. A. ir paprašė nuvežti pas draugą. R. R. automobiliu jį vežė, automobilyje buvo du degtinės buteliai, R. R. davė E. A. išgerti degtinės. Jie važinėjo po miestą, draugas gėrė degtinę, tačiau R. R. negėrė. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri nurodyta nuosprendyje, R. R. paskambino draugė, jis su ja susipyko, pavažiavęs Vytauto gatve sustojo šalikelėje prie gėlių parduotuvės ir išgėrė apie pusę butelio degtinės, po to gana greitai atvyko policijos ekipažas. Teismas neįvertino duotų parodymų apie tai, kad R. R. nevartojo alkoholio vairuodamas.

2.2. Anot apelianto, teismas vertino liudytojų L. R., A. L., M. E., J. J. parodymus, nors jie yra prieštaringi. Parodymų vertinimo principai buvo pažeisti iš esmės, o tai turėjo įtakos nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Iš esmės parodymai prieštarauja vaizdo įrašui. L. R. pateikė savo subjektyvų vertinimą apie vartotą alkoholį, ji nėra įsitikinusi, kad R. R. vartojo alkoholį, ji neturėjo jokios galimybės to patikrinti, ši liudytoja nurodė mačiusi, kaip priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs asmuo gėrė iš skaidraus butelio. Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi, kaip vairuotojas pasisuko atgal ir nuo automobilio galinės sėdynės ar tai nuo grindų paėmė, kaip jai pasirodė, degtinės butelį; kadangi butelis ir skystis buvo skaidrūs pagalvojo, kad tai degtinė; matė, kaip vairuotojas į stiklinę įsipylė skaidraus skysčio ir išgėrė. Ši liudytoja taip pat subjektyviai vertino situaciją. Abi liudytojos, matydamos tą patį vaizdą, mato skirtingas alkoholio vartojimo aplinkybes – viena nurodo, kad gėrė iš stiklinės, kita nurodo mačiusi, kad gėrė iš butelio. Pačios liudytojos nurodė gerai visko nemačiusios, sunku įvertinti, kaip jos nustatė, kad R. R. gėrė alkoholį. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nors A. L. nurodė mačiusi, kaip vairuotojas geria degtinę, tačiau skambindama bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad iš jos kabineto nesimato automobilio vietos. Jos kabinetas yra trečiame aukšte, kelia abejonių tai, kaip iš tokio aukščio galima matyti, ką geria vairuotojas ir keleivis.

2.3. Skunde pažymima, kad liudytojas M. E. parodė, jog ties gėlių parduotuve Vytauto gatvėje pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį BMW, liudytojas J. J. nurodė pamatęs sustojusį prie gėlių parduotuvės automobilį. Įvertinus policijos pareigūnų automobilyje darytą vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnų automobilis fiksavo R. R. automobilį, kuris stovėjo prie gėlių parduotuvės. Taigi vaizdo įrašas prieštarauja M. E. parodymams, jog jis matė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo ir pamatęs pareigūnų automobilį sustojo, nes vairuotojas pamatė įjungtus švyturėlius. R. R. automobilį sustabdė po pokalbio su drauge, tuomet R. R. išgėrė alkoholio ir tik po to atvyko policijos pareigūnai.

2.4. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino gydytojo R. G. parodymų. R. R. 2009 m. buvo nustatytas asmenybės sutrikimas. Gydytojas patvirtino, kad susinervinimas paskatina alkoholio vartojimą. R. R. susipyko su drauge ir stipriai susinervino, todėl iš karto išgėrė didelį kiekį degtinės. Tuo metu jis jau galėjo išsikviesti draugą ar brolį, kad parvarytų automobilį. Teismas nepagrįstai R. R. parodymus vertino kritiškai. R. R. proceso metu, priešingai nei teigiama nuosprendyje, parodymų nekeitė – buvo aplinkybių, kurių jis tiksliai neatsiminė. Kai davė parodymus policijos pareigūnams buvo neblaivus ir susinervinęs. Tai, kad vairuodamas nevartojo alkoholio, patvirtino liudytojas E. A..

2.5. Dėl automobilio konfiskavimo skunde pažymima, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta veika negali būti padaroma nesinaudojant transporto priemone, automobilis nėra kaip priemonė, pritaikyta veikai daryti. Taigi automobilis negali būti konfiskuojamas, kadangi jis negali būti pripažįstamas priemone BK 72 straipsnio prasme.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidų vertinant įrodymus ir R. R. pripažįstant kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde (2.1. punktas) keliama versija, neva R. R. būdamas neblaivus automobilio nevairavo – išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri nurodyta nuosprendyje, telefonu susipyko su drauge, dėl to pavažiavęs Vytauto gatve ir sustojęs šalikelėje prie gėlių parduotuvės išgėrė pusę butelio degtinės, tuomet jį ir sustabdė pareigūnai. Tokią versiją anot apelianto patvirtinta R. R. bei liudytojo E. A. parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek minėto liudytojo, tiek R. R. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu E. A. nurodė, jog važiuojant link miesto centro R. R. paskambino draugė, su kuria jis pykosi, po to R. R. sustojo netoli gėlių parduotuvės ir ten sėdėdami jie gėrė degtinę, E. A. atrodė, kad jie išgėrė du butelius degtinės, tuomet atvažiavo policija (t. 1, b. l. 20, 21). Parodymų patikrinimo vietoje metu E. A. nurodė aikštelę šalia gėlių parduotuvės ir paaiškino, jog šioje aikštelėje stovėjo R. R. automobilis, kuriame jis ir R. R. vartojo alkoholį apie dvi valandas (t. 1, b. l. 22, 23). Pirmosios instancijos teisme E. A. paaiškino, jog su R. R. važiavo link miesto centro, sustojo prie gėlių kioskelio, aikštelėje buvo apie 20 minučių, telefonu R. R. kalbėjosi apie 2 minutes, telefoną numetė, tuomet jie pradėjo vartoti alkoholį, įsipylė po stiklinę, pabaigė butelį, atsisuko kitą (t. 2, b. l. 39). Taigi liudytojo E. A. nurodytas alkoholio vartojimo laikas, kuomet alkoholį anot liudytojo su juo gėrė ir R. R., proceso metu svyravo nuo 20 minučių iki 2 valandų.

6. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. paaiškino, jog važiuojant Vytauto gatve E. A. jam pasakė, kad jam bloga, todėl R. R. pasiūlė sustoti prie „Koriznos“ parduotuvės, mėlynos spalvos, šioje parduotuvėje R. R. nusipirko cigarečių; paaiškino, jog iš pradžių E. A. vienas gėrė degtinę iš vienkartinės stiklinės, R. R. telefonu susipykus su drauge jis taip pat ėmė gerti degtinę iš tos pačios vienkartinės stiklinės, R. R. ir E. A. išgėrė vieną butelį degtinės, po to gėrė antrą, kai buvo išgėrę daugiau nei pusę butelio, nuo miesto centro pusės privažiavo policijos automobilis (2018 m. balandžio 17 d. įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 140, 141). Ši apklausa, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo atliekama ne iš karto po įvykio, R. R. būnant neblaiviam ir susinervinusiam, o po įvykio praėjus kiek daugiau nei mėnesiui. Kitos apklausos metu R. R. patikslino tam tikras aplinkybes nurodydamas, jog sumaišė vietą, kur su E. A. gėrė degtinę, tai buvo ne prie mėlynos parduotuvės, o prie gėlių parduotuvės; patvirtino, jog prie gėlių parduotuvės jis ir E. A. sėdėjo apie pusvalandį, per kurį išgėrė du butelius degtinės (2018 m. balandžio 25 d. įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 144, 145). Teisme R. R. paaiškino gėręs tik prie gėlių kiosko, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, Vytauto g. 39 nurodė negėręs, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino sumaišęs bendrą laiką, kol buvo aikštelėje, ir laiką, kuomet atvažiavo prie gėlių parduotuvės (t. 2, b. l. 66), nurodė iš karto vienu gurkšniu išgėręs 0,7 litro talpos butelį degtinės. Kaip matyti, R. R. parodymai šiuo atveju pasikeitė tiek dėl išgerto alkoholio kiekio (ikiteisminio tyrimo metu teigė su E. A. išgėręs vieną butelį ir pradėjęs antrą, teisme paaiškino, jog iš karto vienu gurkšniu išgėrė vieną butelį), tiek dėl laiko, kurį buvo vartojamas alkoholis (ikiteisminio tyrimo metu nurodė gėręs pusvalandį, teisme paaiškino dėl laiko suklydęs, alkoholį išgėręs vienu gurkšniu, kas galima suprasti truko kelias akimirkas).

7. 2018 m. kovo 5 d., 16.54 val., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pranešimas; skambinęs neprisistatęs asmuo pranešė apie tai, kad kieme, esančiame adresu Vytauto g. 39, Ukmergės mieste, stovi sidabrinės spalvos automobilis BMW, kuriame sėdi du galimai neblaivūs asmenys (t. 1, b. l. 33). Kaip nustatyta vėliau, bendrajam pagalbos centrui paskambino liudytoja L. R., kuri nurodė skambinusi du kartus – pirmąjį, kuomet pamatė alkoholį vartojusius asmenis, ir antrąjį, kuomet asmenys išvažinėjo iš kiemo. Pažymėtina, jog pirmasis skambutis jau minėtais duomenimis buvo 16.54 val., pirmosios instancijos teismas išreikalavo abiejų pokalbių įrašus, kaip matyti, pirmasis pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoju truko 2 min. 21 sek. (t. 2, b. l. 51). Šio pokalbio metu automobilis BMW iš kiemo, esančio Vytauto g. 39, išvažiavęs dar nebuvo, taigi iš kiemo R. R. turėjo pajudėti ne anksčiau kaip 16.56 val. Apie pranešimą 16.58 val. buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis (t. 1, b. l. 33). Iš pareigūnų automobilyje daryto vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnai prie R. R. automobilio privažiavo 17.01 val. (t. 1, b. l. 76). R. R. blaivumas, pareigūnams pastebėjus automobilį adresu Vytauto g. 47, Ukmergės mieste, alkotesteriu patikrintas 17.02 val. (t. 1, b. l. 77). R. R. blaivumo patikrinimo laiką – 17.02 val. patvirtina ir vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų automobilio, kuriame girdėti, kaip būtent 17 val. 02 min. 30 sek. R. R. pučia į alkotesterį. Taigi R. R. ne anksčiau kaip 16.56 val. pajudėjus iš kiemo adresu Vytauto g. 39, iki 17.02 val., t. y. per mažiau nei šešias minutes, jis turėjo išvažiuoti iš minėto kiemo, nuvažiuoti iki vietos adresu Vytauto g. 47, šios kelionės metu pakalbėti su drauge bei su ja susipykti, sustoti ir vienu gurkšniu išgerti vieną butelį degtinės. Tokia versija teisėjų kolegijos vertinimu nėra įtikinama, ji byloje pateikta tik atsižvelgus į surinktus duomenis, kuomet R. R. suprato, jog jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo laiko (neva tai prie gėlių parduotuvės jis automobilyje sėdėjo ir gėrė apie pusvalandį) prieštarauja objektyviems byloje surinktiems duomenims. Taigi skundo argumentai, neva teismas turėjo vadovautis R. R. ir liudytojo E. A. parodymais atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šių asmenų parodymai prieštarauja nustatytoms faktinės aplinkybėms.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi, anot apelianto, prieštaringais liudytojų L. R. ir A. L., parodymais pripažindamas R. R. kaltu (skundo 2.2. punktas). Ikiteisminio tyrimo metu L. R. nurodė mačiusi kaip asmuo, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje, gėrė iš skaidraus butelio; tuo metu ji paskambino 112 ir paprašyta išėjo pažiūrėti automobilio valstybinį numerį; būdama lauke matė, kaip automobilyje sėdėję asmenys mosikuojasi rankomis, suprato, kad jie bendrauja; grįžus į kabinetą A. L. jai pasakė mačiusi kaip vairuotojas taip pat gėrė iš butelio (t. 1, b. l. 8, 9). Teisme L. R. patvirtino, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, paaiškino mačiusi asmenis ir automobilį iš viršaus, automobilis stovėjo šonu, todėl geriau matė vairuotoją, jie kalbėjosi, gestikuliavo rankomis, kažką aptarinėjo; kažką panašaus į tarą tikrai kilnojo. Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi kaip vairuotojas pasisuko atgal ir nuo automobilio galinės dalies ar sėdynės pasiėmė, kaip jai pasirodė, degtinės butelį; matė, kaip vairuotojas į stiklinę įsipylė degtinės, ją padavė keleiviui, matė kaip vairuotojas iš to paties butelio įpylė skaidraus skysčio į stiklinę ir išgėrė; A. L. nuėjo į gretimą kabinetą, pas bendradarbę L. R. ir pasakė jai apie matytą vaizdą (t. 1, b. l. 11, 12). Liudytoja A. L. pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo neseniai pagimdžiusi bei neturėjo kam palikti kūdikio, tačiau jos parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 59, 60). Kaip matyti, liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik šiek tiek kitokias alkoholio vartojimo aplinkybes nei liudytoja L. R., t. y. jog buvo geriama iš stiklinės, ne iš butelio. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog automobilyje buvo rastas degtinės butelis; stiklinės, kurią apklausos metu nurodė A. L., automobilyje užfiksuotos nebuvo (t. 1, b. l. 38-45). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pats apeliantas R. R. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad degtinę automobilyje gėrė iš vienkartinės stiklinės. Tai, kad stiklinė nebuvo rasta, dar nereiškia, jog stiklinės nebuvo. Nepaneigta tai, jog vienkartinę stiklinę apeliantas ar jo draugas E. A. galėjo išmesti iki atliekant automobilio apžiūrą. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog alkoholio vartojimo būdas esminės reikšmės R. R. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai neturi, t. y. jokio skirtumo kaip R. R. vartojo alkoholį – iš butelio, ar iš stiklinės, nėra. Reikšminga tai, jog vartojęs alkoholį jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, jog vienintelis skaidraus skysčio butelis automobilyje buvo būtent degtinės butelis (ant automobilio galinės sėdynės bei grindų gale taip pat matyti „Coca Cola“ gėrimo buteliai, bet skystis juose nėra skaidrus), ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog kieme adresu Vytauto g. 39, R. R. ir E. A. gėrė degtinę.

9. Skunde pažymėta, jog liudytojo M. E. parodymai prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui iš policijos pareigūnų automobilio (2.3. punktas). M. E., pirmosios instancijos teisme teigė, jog ties gėlių parduotuve, esančia Vytauto g. 47, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį BMW, kurio net nereikėjo stabdyti, nes automobilio vairuotojas, pamatęs įjungtus tarnybinio automobilio švyturėlius, pats sustojo prie minėtos gėlių parduotuvės. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtas liudytojas šias aplinkybes išties nurodė netiksliai. Pirmajame vaizdo įraše iš policijos pareigūnų automobilio nuo dešimtos įrašo sekundės matyti tolumoje stovintis automobilis, prie kurio pareigūnai privažiuoja įrašo keturiasdešimtą sekundę, taigi šiame įraše važiuojantis automobilis iš tiesų nėra matomas; iš įraše girdimo pareigūnų pokalbio matyti, jog pareigūnai apie pastebėtą automobilį pradeda kalbėti tik įrašo 33 sekundę, t. y. visiškai priartėję prie sustojusio BMW (t. 1, b. l. 76). Visgi šis apeliaciniame skunde nurodomas netikslumas neturi lemiamos reikšmės vertinant kitus bylos surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, patvirtinančius R. R. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (liudytojos L. R. parodymus, duomenis dėl automobilio išvažiavimo iš aikštelės laiko bei R. R. patikrinimo alkotesteriu laiko).

10. Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai nevertino gydytojo R. G. parodymų apie tai, kad susinervinimas paskatina alkoholio vartojimą (2.4. punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas asmuo nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, jis tiesiog paaiškino aplinkybes dėl R. R. 2009 m. nustatyto asmenybės sutrikimo. Taigi jo parodymai reikšmės vertinant R. R. veiksmus neturi.

11. Skunde trumpai pažymima, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai konfiskavo automobilį, kadangi jis negali būti laikomas nusikaltimo darymo priemone BK 72 straipsnio prasme (2.5. punktas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijai, kasacinis teismas ne kartą aiškino transporto priemonės sąvoką šios normos kontekste. Kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį BMW 320, kurį vairavo nuteistasis R. R., laikė nusikalstamos veikos padarymo priemone ir ją konfiskavo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė teisingas išvadas dėl R. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis