Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-872-813/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-05Vilniaus apygardos teismas
  3. T-339-759/2020Nutartis · 2020-07-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. TS-35-319/2020Nutartis · 2020-10-21Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
1S-872-813/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10565-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-872-813/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10565-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių 9 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2022 m. kovo 20 d.

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 357-217 buvo nutarta nuteistajam R. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tokią išvadą Komisija padarė atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius: ankstesni teisės pažeidimai, kriminalinė istorija (ankstesni teistumai); lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų pažeidimas; nestabili darbo patirtis; profesinės kvalifikacijos nebuvimas; piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, kelis kartus per savaitę dideliais kiekiais vartodavo alkoholį. Dabartinis ir ankstesni nuteistojo nusikaltimai įvykdyti būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos. Įvykdytų nusikaltimų kontekste išryškėja tai, jog nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, jis nesugeba įžvelgti savo poelgių pasekmių.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. R. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. R. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis R. R. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į nedidelį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių (47 balai), iš kurių 20 yra statiniai ir negali būti daugiau sumažinti. Nurodoma, kad kiti nuteistieji net esant aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai buvo lygtinai paleidžiami. Tvirtinama, kad teismas neatsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Išėjęs į laisvę jis turės darbą.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į Alytaus pataisos namų administracijos veiksmus nesuteikiant nuteistiesiems galimybės dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, kadangi išreiškus norą dalyvauti kokioje nors programoje tenka laukti net po šešis mėnesius.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. R. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.

9. R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 47 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. R., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus, kriminalinė istorija; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas (statiniai kriminogeniniai veiksniai); nestabili darbo patirtis; neturi profesinės kvalifikacijos; piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. R. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 47 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikšmingas skaičius (27 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis R. R., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

11. Vertinant nuteistojo skundo argumentą, kad kitų nuteistųjų atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas net ir esant didesnei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pažymima, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia išskirtinai individualiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Jis turi būti taikomas teismo pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims, o nuteistasis R. R. teismo jam suteikto pasitikėjimo jau yra nepateisinęs, probacijos laikotarpiu pakartotinai nusikalto. Šios aplinkybės įpareigoja sprendžiant, ar pakartotinai taikyti minėtą institutą, visas reikšmingas aplinkybes vertinti itin atidžiai.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. R. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bando spręsti alkoholio vartojimo problemą – lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Kadangi R. R. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. R. teistas penkis kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, neabejotinai atskleidžia netinkamą R. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia R. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo mąstymas abstraktus. Nusikaltimų kontekste išryškėja, jog jis linkęs pasielgti impulsyviai, stokoja gebėjimo įžvelgti bei numatyti savo poelgių pasekmes. Jis linkęs sau išsikelti asmeninius tikslus, kurių siekia, tačiau ne visuomet tai daro tinkamais būdais.

14. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia alkoholio vartojimas. Nuteistasis dabartinį ir ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. R. alkoholį vartodavo kelis kartus per savaitę, dideliais kiekiais. Nors būdamas laisvėje bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą, 2019 m. birželio 28 d. baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje, tačiau jos poveikis buvo trumpalaikis, kadangi po kurio laiko vėl ėmė vartoti alkoholį. Pataisos namuose jis vėl ėmėsi spręsti alkoholio vartojimo problemą, lanko anoniminių alkoholikų grupę, alkoholio vartojimo faktų nenustatyta, supranta, kad alkoholio vartojimas būnant laisvėje buvo problema, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar yra laikomas nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, negalima daryti išvados, jog nuteistojo pastangos eliminuoti šį jam nustatytą kriminogeninį veiksnį šiuo metu davė pageidaujamą rezultatą ir jo pasiryžimas laisvėje nevartoti alkoholio, gebėjimas valdyti šią priklausomybę yra pakankamas. Tad šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog alkoholio vartojimo problema, daranti didelę įtaką R. R. nusikalstamumui, yra suvaldyta.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

16. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl pataisos namų administracijos veiksmų nesudarant galimybės nuteistiesiems dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nuteistajam išaiškintina, kad tai nėra skundo dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) nagrinėjimo dalykas. Tuo atveju, jei nuteistajam atrodo, jog pataisos namų administracija neužtikrina tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nesudaro galimybių dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tai tokius ginčus jis turėtų spręsti ne lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu, o naudodamasis BVK 183 straipsniu ir tai skųsdamas pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui, apygardos administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis