- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- TS-35-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10565-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- R. R.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 357-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių 9 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
R. R. bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 20 d. Į bausmės laiką įskaityta 1 mėnesis 10 dienų. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gruodžio 2 d. Bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. rugsėjo 23 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pakartotinį šio klausimo svarstymą nustatyti 2021 m. kovo 23 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nuteistasis buvo pažeidęs probacijos sąlygas. Būdamas laisvėje, jis kelis kartus per savaitę vartodavo alkoholį, kurį vartodavo dideliais kiekiais. Dabartinis ir ankstesni nuteistojo nusikaltimai įvykdyti būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo nusikaltimų padarymui. Nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka, paskirtos baudos – nesumokėtos. Įvykdytų nusikaltimų kontekste išryškėja tai, jog nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, jis nesugeba įžvelgti savo poelgių pasekmių. Nuteistasis yra linkęs išsikelti sau asmeninius tikslus, kurių siekia, tačiau akivaizdu, jog ne visuomet jis tai daro tinkamais būdais. Vis dar išlieka ir nemažai kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės pažeidimai, kriminalinė istorija (ankstesni teistumai), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų pažeidimas, nestabili darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos nebuvimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. Komisijos vertinimu, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. R. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. R. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija tik paviršutiniškai išsprendė jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nepriekaištingą jo elgesį šios bausmės vykdymo metu. Komisija iš esmės vertino tik jo praeitį ir motyvavo tuo, kad ateityje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau Komisija, darydama tokią išvadą, padarė tik prielaidą dėl galimo jo nusikalstamumo ateityje ir nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių galimą jo nusikalstamą elgesį. Komisija neįvertino, jog pataisos namuose jo elgesys yra vertinamas kaip nepriekaištingas, kadangi jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba statybos darbus, mokosi vidurinėje mokykloje, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus ir dar prieš šios bausmės atlikimą baigė Minesotos programą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik 47 balais ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, neįvertino to, kad jis jau yra pilnai pasiruošęs grįžti į laisvę ir integruotis į visuomenę. Pažymėjo ir tai, jog ankstesni jo nusikaltimai buvo žymiai sunkesni. Komisija savo nutarimą motyvavo ir tuo, kad praeityje jis buvo pažeidęs probacijos sąlygas, tačiau šiuo aspektu Komisija pernelyg sureikšmino jo praeitį ir nė kiek nesirėmė jo dabartiniu elgesiu bei rodoma iniciatyva keistis į teigiamą pusę. Komisija nesuteikė jam galimybės įgyvendinti visus siekius laisvėje, kur yra didesnės darbo bei mokslo galimybės.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. R. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 47 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 27 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų bei kartu privalėtų žymiai sumažinti. Svarbu pažymėti tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuo ankstesnio jos vertinimo rezultato padidėjo 5 balais, kadangi po ankstesnio jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis buvo vertinamas kaip bedarbis.
Visų pirmą, iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-210 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis R. R. mokosi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 5 mėnesių 9 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis R. R. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo ne vieną kartą teistas. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistajam yra netgi būdingas tokių nusikalstamų veikų modelis. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Ypatingai svarbu pažymėti tai, jog paskutinį savo nusikaltimą nuteistasis įvykdė būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo metu, O ši aplinkybė nuteistąjį apibūdina itin neigiamai, kadangi, akivaizdu, jog šis nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam parodyto išskirtinio pasitikėjimo suteikiant galimybę likusią ankstesnės bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardijama ankstesni jo teisės pažeidimai bei kriminalinė istorija.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs 10 klasių išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios specialybės. Nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi vidurinėje mokykloje, 11 klasėje. Būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs tiek legaliai, tiek ir nelegaliai. Nuo 2020 m. vasario 21 d. nuteistasis dirba statybininku. Aptartos aplinkybės lyg ir leidžia teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei motyvaciją darbui, tačiau, teismo nuomone, tos pačios aplinkybės dar kartu ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis juolab, kad ir anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo, neoficialių pajamų bei su turtinėmis teisėmis susijusių nusikalstamų veikų. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, pinigų pragyvenimui pilnai pakakdavo. Nors pats nuteistasis teigia neturintis jokių finansinių įsipareigojimų, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis ir dar tebeturi nesumokėtų piniginių baudų. Iš šių aplinkybių galima teigti, jog nuteistasis yra linkęs nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį bei turimas neįvykdytas finansines prievoles. Akivaizdu ir tai, jog dar neįvykdytos finansinės prievolės – nesumokėtos baudos laisvėje apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, vartodavo alkoholį kelis kartus per savaitę, jis pats teigia, jog jį vartodavo dideliais kiekiais. Dabartinis ir ankstesni nuteistojo nusikaltimai įvykdyti būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Alkoholis turėjo žymios įtakos nuteistojo nusikaltimų padarymui. Būdamas laisvėje nuteistasis bandė spręsti turimą alkoholio vartojimo problemą, 2019 m. birželio 28 d. jis pilnai baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje ir yra pateikęs tai patvirtinantį diplomą. Paties nuteistojo teigimu, pabaigus šią programą, jis kurį laiką nevartojo alkoholio, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo jį vartoti. Pats nuteistasis sutinka bei pripažįsta, jog alkoholio vartojimas buvo vienas iš probleminių faktorių, lėmusių jo nusikalstamumą. Taip pat ir anksčiau nuteistasis buvo padaręs nusikaltimų būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis bando spręsti alkoholio vartojimo problemą – lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog laisvėje nuteistasis turėjo opią alkoholio vartojimo problemą. Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, sugebės galutinai atsisakyti priklausomybės alkoholiui ir pajėgs jam atsispirti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pripažįsta jau vaikystėje kilusias problemas jo elgesyje, emociniame lygmenyje dėl mokykloje patirtų patyčių iš bendraklasių. Analizuodamas nusikalstamumo priežastis, jis suvokia neigiamą įtaką pasireiškusiam delinkventiniam elgesiui paauglystėje. Nuteistasis neigia praeityje pasireiškusį autoagresyvų ar suicidinį elgesį. Šiuo metu kylančias psichinės sveikatos problemas nuteistasis neigia, tačiau pripažįsta, jog po pastarojo nusikaltimo jis dar laisvėje kreipėsi ir dalyvavo programose, kuriose turimas problemas jam padėjo spręsti sveikatos priežiūros specialistai. Pokalbio metu nuteistasis noriai bendrauja, tačiau kai kurią informaciją apie save jis yra linkęs nutylėti. Nuteistojo mąstymas yra abstraktus, jo nusikaltimų kontekste išryškėja, jog nuteistasis yra linkęs pasielgti impulsyviai, jam trūksta gebėjimo įžvelgti bei numatyti savo poelgių pasekmes. Pats nuteistasis sugeba įvardinti veiksnius, lėmusius jo įsitraukimą į nusikalstamumą – priklausomybė nuo alkoholio, neigiama draugų įtaka, siekis pritapti, tų pačių klaidų pakartojimas bei netinkamų sprendimų priėmimas. Nuteistasis yra linkęs išsikelti sau asmeninius tikslus, kurių siekia, tačiau, akivaizdu, jog ne visuomet tai daro tinkamais būdais.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju viso šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus, kriminalinė istorija (ankstesni teistumai), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų pažeidimas, nestabili darbo patirtis, neturėjimas profesinės kvalifikacijos, piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes.
Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. R. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis R. R. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo R. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 357-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 357-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. R. asmens bylą Nr. 16635 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutarčiai įsiteisėjus, Respublikinio priklausomybės ligų centro išduoto diplomo originalą grąžinti nuteistajam R. R..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.