Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-445-1000/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
e2-445-1000/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-445-1000/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05160-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,atsakovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo atsakovui V. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6222-812/2017 iš atsakovo priteistą 100 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui K. V. ir iš atsakovo priteisti jai išlaikymą, mokant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iš atsakovo dukrai priteista 100 Eur išlaikymo suma yra per maža ir turi būti padidinta, nes pasikeitė (padidėjo) nepilnametės dukros poreikiai, taip pat išaugo kainos. Šiuo metu iš atsakovo darbo užmokesčio pervedama po 100 Eur kas mėnesį, tačiau už gruodžio mėn. pervesta 80 Eur, dar anksčiau – tik 50 Eur, pats atsakovas savo noru prie vaiko išlaikymo daugiau neprisideda, su vaiku visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka. Ieškovės teigimu, ji pati yra dirbanti, gauna apie 620 Eur darbo užmokestį, kitų pajamų šaltinio neturi, gyvena dviejų kambarių bute, būsto išlaikymas su visais komunaliniais mokesčiais, taip pat mokesčiais telefonui ir internetui per mėnesį kainuoja apie 200 Eur. Mergaitė lanko šokių būrelį, kuris per mėnesį kainuoja 25 Eur, dukra turi regos problemų, konsultacija pas gydytoją kainavo 60 Eur, reikės pirkti naujus akinukus, kurių kaina apie 100 Eur. Dukrai duoda dienpinigius į mokyklą, 5-10 Eur per dieną, taip pat dukra vyksta į ekskursijas. Dukrai reikalingos mokymosi priemonės. Rugpjūčio mėnesį ji gavo 76 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti, tačiau šių pinigų neužtenka. Dukrai reikalingi rūbai, avalynė, higienos priemonės, vitaminai ir maisto papildai, vaistai. Vaiko išlaikymui, jo poreikių patenkinimui reikia apie 500 Eur per mėnesį, todėl atsakovas privalo teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Prašo ieškinį tenkinti.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir padidinti iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pabrėžė, jog ieškiniu ir ieškovės paaiškinimais pilnai įrodyta, kad padidėjo šalių nepilnametės dukros poreikiai, be to, šalyje ekonominė situacija dėl esamos infliacijos, kainų šuolio taip pat pasikeitė. Atstovo teigimu, atsakovas yra sveikas, darbingas, duomenų apie jo turimas sveikatos problemas ar neįgalumą byloje nėra, atsakovas turi vairuotojo specialybę, galėtų dirbti geriau apmokamą darbą ir skirti didesnį išlaikymą vaikui, tačiau atsakovas nededa pakankamų pastangų, kad gautų didesnį darbo užmokestį ir tokiu būdu prisidėtų prie vaiko išlaikymo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, teismo posėdyje paaiškino, jog sutinka su ieškiniu iš dalies, gali dukrai teikti išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Nurodo, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų atlyginimą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ne pilnu etatu, gauna apie 100 Eur darbo užmokestį. Jokio turto neturi, gyvena nuomojamo namo kambaryje, moka 100 Eur nuomos mokestį, dar apie 30 Eur išleidžia komunaliniams mokesčiams. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas taip pat paaiškino, jog turi sveikatos problemų – jam nustatyta bronchinė astma, dėl to negali dirbti uždarose patalpose, taip pat sunkaus fizinio darbo. Atsakovo teigimu, jam neįgalumas nenustatytas, taip pat nėra apribotas darbingumas. Turi įgijęs vairuotojo specialybę, tačiau dirbti vilkiko vairuotoju negali dėl sveikatos problemų. Geriau apmokamo darbo šiuo metu neieško, atsakovo teigimu, jei gaus didesnį atlyginimą, daugiau antstoliai nuskaičiuos, todėl „jam tai neapsimoka“. Taip pat paaiškino, jog turi skolinių įsipareigojimų – buvo baustas administracine tvarka už kontrabandines cigaretes, likusi nesumokėta baudos suma yra apie 4 000 Eur, skolą išieško antstoliai. Sutinka mokėti dukrai 150 Eur išlaikymą, kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu priteistas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui, jį padidinant, proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į atsakovo amžių, jo sveikatos būklę (nėra duomenų, kad atsakovas turėtų nustatytą neįgalumą ar kitokių sveikatos problemų), jis turėtų prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ir teikti didesnį nei iki šiol išlaikymą vaikui. Tarnybos duomenimis ieškovei nėra teikiamos socialinės paslaugos, atvejo vadyba nėra taikoma ir vaiko teisių pažeidimų nebuvo fiksuota, Tarnyba taip pat neturi informacijos apie netinkamą motinos ar tėvo valdžios įgyvendinimą nepilnametės K. atžvilgiu. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Tarnybos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6222-812/2017 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą vaikui ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą (2022-11-30) iki dukros pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo galintis mokėti vaikui po 150 Eur išlaikymą.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

8. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

9. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį. 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo aštuoni metai, šiuo metu jai – keturiolika metų, t. y. šalių dukra yra paauglė. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

10. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

11. Pagal ieškovės ieškinyje pateiktą ir teismo posėdžio metu patikslintą vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, K. per mėnesį reikia skirti apie 500-550 Eur, t. y. 100 Eur būsto išlaikymui ir kitiems mokesčiams, 200 Eur maistui, 20 Eur ugdymo priemonėms, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 25 Eur šokių būreliui, 50 Eur pramogoms ir laisvalaikiui, 50 Eur kitiems poreikiams. Ieškovė nurodė, jog dukra lanko šokių būrelį, kas kainuoja 25 Eur per mėnesį. Vaikas turi sveikatos problemų dėl regėjimo, t. y. dukra lankėsi pas akių gydytoją, konsultacija kainavo 60 Eur, reikės įsigyti naujus akinukus, tai kainuos apie 100 Eur. Mergaitei kas mėnesį perka vitaminus, kai suserga - vaistus. Reikėjo suruošti vaiką į mokyklą, kas kainavo apie 20 Eur, taip pat supirko drabužius, išleido apie 80 Eur. Mergaitė važiuoja į ekskursijas, eina su draugėmis į kavines ir kitas pramogų ir laisvalaikio vietas, tai sudaro papildomas išlaidas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė išsamių išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, paskaičiavimų, bet teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau tai, kad išlaidos nėra pagrįstos išsamiais rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Šalių dukrai reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti papildai, vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, taip pat išlaidos telefonui ir internetui, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai nustatyti regėjimo sutrikimai, jai reikalingi akiniai. Mergaitė užsiima užklasine veikla, vaiko užklasinei veiklai reikalingos papildomos piniginės lėšos. Ieškovė su dukra gyvena nuosavame bute.

12. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Teismas pažymi, kad vaiko poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomas vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečio vaiko papildomų išlaidų (būrelių, atostogų, medicinos išlaidų ir kt.), kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

13. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 500 Eur.

14. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama 80,50 Eur (nuo 2023-01-01 – 85,75 Eur) išmoka vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 500 Eur, mažintinas išmokos vaikui suma 85,75 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 415 Eur sumos.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna 620,15 Eur darbo užmokestį, taip pat gauna 80,50 Eur išmoką vaikui (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur). Ieškovei, kaip gaunančiai nedideles pajamas, 2022 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais buvo skirta 47,83 Eur išmoka už vaiką, 20222 m. rugpjūčio mėnesį – 92 Eur parama mokinio reikmėms įsigyti. Ieškovė turi jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), kito turto ir transporto priemonių neturi. Daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė neturi nustatyto neįgalumo ar kitų sveikatos problemų. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų ar skolų neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų atlyginimą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ne pilnu etatu, gauna apie 100 Eur darbo užmokestį. Jokio turto neturi, gyvena nuomojamo namo kambaryje. Atsakovo teigimu, atsakovas yra įgijęs vairuotojo specialybę. Kitų išlaikytinių neturi. Tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi neįgalumo, paties atsakovo teigimu, jis serga bronchine astma, negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi skolinių įsipareigojimų, antstoliai išieško administracines baudas, kurių suma yra apie 4 000 Eur.

17. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

18. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad deda visas įmanomas pastangas, jog gautų didesnį atlyginimą ar ieškotų darbo pagal turimą vairuotojo specialybę. Be to, jis yra darbingo amžiaus, jam nėra apribotas darbingumas. Pat atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad geriau apmokamo darbo šiuo metu neieško, atsakovo teigimu, jei gaus didesnį atlyginimą, daugiau antstoliai nuskaičiuos, todėl „jam tai neapsimoka“. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnametės dukros K. būtinųjų poreikių tenkinimo.

19. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, vaiko tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia dukrai būstą, jai tenka kasdienė mergaitės priežiūra ir rūpinimasis, dukros išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, jis papildomai visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, vaiku nesirūpina, nesidomi ir visiškai nebendrauja su dukra, teismas pripažįsta, kad nepilnametės K. išlaikymui šiuo metu jos tėvų galima teikti suma yra apie 415 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 210 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo kreipėsi 2022 m. lapkričio 30 d., todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

21. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaiko poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl, pasikeitus nurodytoms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o teismas gali išlaikymo dydį ir (ar) formą pakeisti.

22. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, taip pat ieškovės patirtos 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies (84 proc.), todėl iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei priteisiamas 34,44 Eur žyminis mokestis, ieškovei – 252 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6222-812/2017 iš V. V. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., mokamą po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-11-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 252,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas – ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,44 Eur (trisdešimt keturių eurų 44 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė