- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2-6222-812/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05186-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Tamošiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. R. prašo:
- nustatyti nepilnametės dukters K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. R.;
- priteisti iš atsakovo V. V. dukters K. V. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 dieną;
- nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas M. R. valdo uzufrukto teise;
- nustatyti atsakovo V. V. ir K. V. bendravimo tvarką:
- pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti motinai sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą;
- per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: poriniais metais Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose. Neporiniais metais tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o dukrą grąžintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 8 valandos. Poriniais metais, t. y. 2016, 2018, 2020 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o grąžins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;
- ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams;
- nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis;
- vaiko ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) dukra būna motinos gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui dukrą lankyti, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams. Ieškovė įsipareigoja informuoti tėvą apie vaiko ligą ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;
- tėvas įsipareigoja bendraudamas su dukra asmeniškai užtikrinti jos saugumą ir priežiūrą;
- ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jos lankomose ugdymo įstaigose;
- ieškovė pasižada visose gydymo įstaigose nurodyti tėvą kaip asmenį, galintį gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.
- priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovė augina dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra K. V. tėvas. Ieškovė su atsakovu gyveno nuo 2008 m. iki 2017 m. kovo mėnesio, planavo kurti šeimą, tačiau susituokę nebuvo. Atsakovas nuo 2015 m. pradėjo nebesirūpinti dukra, nebeteikė jai išlaikymo, neprisidėjo prie dukros auklėjimo, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. 2017 m. atsakovas išsikėlė iš ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos ir nutraukė ryšius su ieškove bei dukterimi. Ieškovė viena išlaiko dukrą ir ja rūpinasi, nors dėl sveikatos sutrikimų yra nedarbinga. Atsakovas darė neigiamą įtaką dukrai, nes kėlė konfliktus jos akivaizdoje, vartojo alkoholinius gėrimus, nedėjo pastangų išlaikyti dukrą, nors yra sveikas ir darbingo amžiaus.
Tam, kad būtų nors minimaliai patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai, atsakovas turėti prisidėti po 100 Eur per mėnesį prie dukros išlaikymo. K. V. išlaikymo išlaidas per mėnesį sudaro apie 200 Eur, kurias sudaro išlaidos maistui apie 100 Eur, drabužiams ir avalynei – 30 Eur, vitaminams, vaistams ir higienos reikmenims – 20 Eur, būsto mokesčiams – 140 Eur, mokyklai – 65 Eur, skalbimo priemonėms ir panašioms išlaidoms – 65 Eur, būreliams, kultūriniams renginiams – 30 Eur.
Ieškovei nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, ji gauna apie 180 Eur netekto darbingumo pensiją, taip pat ieškovei mokama 15 Eur išmoka vaikui. Ieškovės kiekvieną mėnesį gaunamos pajamos yra iki 200 Eur. Ieškovė išsituokusi, turi jai nuosavybės teise priklausantį butą. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi, duktė iš pirmosios santuokos yra suaugusi ir gyvena atskirai.
Ieškovei žinoma, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir gauna minimalią mėnesinę algą, versdavosi atsitiktiniais darbais, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Jos žiniomis, iš atsakovo antstoliai V. Žydelienė ir S. Ramanauskas vykdo išieškojimus, atsakovas turi įsiskolinimą vaikui iš buvusios santuokos. Ieškovei žinoma, kad atsakovas turi C lygio vairuotojo pažymėjimą, gali dirbti kvalifikuotą darbą ir uždirbti daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau atsakovas dėl girtavimo minėto darbo nedirba.
Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai byloje atsakovui įteikti tinkamai, teismo posėdyje atsakovas nedalyvauja be svarbių priežasčių.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje bei atstovė posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais. Skyriaus specialistai apsilankė ieškovės namuose. Vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko ugdymui, vystymuisi, poilsiui. Nuomonės išklausymo metu nepilnametė išreiškė norą gyventi su mama. Šiuo metu šeima nėra įtraukta į Panevėžio miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išlaikymo dydis nepilnametei K. po 100 Eur mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės yra minimalus, tačiau parinktas įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir galimybes išlaikymą teikti. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka vaiko teisių nepažeidžia, padės vaikui ir tėvams palaikyti normalius tėvų ir dukters santykius bei užtikrins kartu negyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. R. ir atsakovo V. V. dukra (b. l. 20). Ieškovė išsituokusi (b. l. 21). Iš ieškovės paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (10.9) (b. l. 43-44) nustatyta, kad nepilnametė K. V. nuo gimimo gyvena su motina M. R. dviejų kambarių bute, kuris priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. K. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, skirtas atskiras kambarys, yra visi būtiniems poreikiams tenkinti daiktai, aplinka tvarkinga. Ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunamos išmokos iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto, VSDFV biudžeto, ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Iš Šeimos aplankymo akto matyti, kad K. nori gyventi su mama, tačiau taip pat nori bendrauti ir su tėvu, būti jo lankoma. Ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, nuo (duomenys neskelbtini) šeima išbrauta iš apskaitos išnykus įrašymo priežastims. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškovės prašymui nustatyti K. V. gyvenamąją vietą su jos motina.
Visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų leidžia daryti išvadą, kad nepilnametės K. V. interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina. Vaikas su motina gyvena nuo gimimo, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių K. V. negalėtų likti gyventi su motina ir turi būti nustatyta kita jos gyvenamoji vieta. Nurodytais motyvais nepilnametės K. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina M. R..
Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, byloje nenustatyta, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės interesų, kaip minėta, Kamilė pageidauja matytis ir bendrauti su tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina ieškovės siūloma atsakovo ir K. V. bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas V. V. turi teisę:
- pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;
- poriniais metais Kūčias ir Kalėdas vaikas praleidžia su motina. Neporiniais metais – su tėvu. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos ir gražinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą gruodžio mėnesio 26 dieną iki 19 valandos. Poriniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 31 dieną nuo 18 valandos ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;
- motina netrukdo tėvui bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams;
- bendru tėvų sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis;
- vaiko ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina netrukdo tėvui lankyti vaiką, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Motina informuoja tėvą apie vaiko ligą ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;
- tėvas, bendraudamas su vaiku, asmeniškai užtikrina vaiko saugumą ir priežiūrą;
- motina netrukdo tėvui nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;
- motina nurodo tėvą visose gydymo įstaigose kaip asmenį, galintį gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikams dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis.
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia nepilnametei dukrai pastovaus ir pakankamo išlaikymo, taip pat nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.
Ieškovė M. R. turi vieną išlaikytinę – dukrą K. V., nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame gyvena, jos pajamas sudaro gaunamos 15,20 Eur išmoka vaikui, 87,35 Eur socialinė pašalpa, 185,98 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 8-12,14). Iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 14,19).
Atsakovas V. V. nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 4950). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas 310,91 Eur atlyginimas neišskaičius privalomų mokėti mokesčių, pensijos, kompensacijos ir pašalpos jam nemokamos (b. l. 51-53). Iš ieškovės paaiškinimų – atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovui neteikiant byloje įrodymų, daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, galimybes gauti pajamų, turimus išlaikytinius nenustatyta.
Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra auga ir jų poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, vaiką išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti prie K. V. išlaikymo. Bylos medžiagoje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina ieškinio aplinkybes apie K. V. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas, bei aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – socialinių išmokų – nepakanka K. V. poreikiams patenkinti. K. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos higienos priemonėms įgyti, laisvalaikiui. Vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Nepilnametis vaikas su motina gyvena motinai priklausančiame būste, todėl vaiko išlaikymo išlaidų dalį sudaro ir būsto mokesčių išlaidos. Ieškovės nurodytos patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos bei prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas – 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vertintinas kaip minimalaus dydžio. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, ieškovės žiniomis, atsakovas turi C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti pareikšto reikalavimo dydžio išlaikymą vaikui – 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. R., todėl ji paskirtina vaiko K. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 7,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1), ieškovei teikiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos 92,64 Eur (b. l. 37), mokėtinas byloje žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus 77 Eur (41+36 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo jai suteikus nemokamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 16-17), ieškinys tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškoves M. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su vaiku K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas V. V. turi teisę:
- pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;
- poriniais metais Kūčias ir Kalėdas vaikas praleidžia su motina. Neporiniais metais – su tėvu. Neporiniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos ir gražinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą gruodžio mėnesio 26 dieną iki 19 valandos. Poriniais metais tėvas turi teisę pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 31 dieną nuo 18 valandos ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;
- motina netrukdo tėvui bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams;
- bendru tėvų sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis;
- vaiko ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina netrukdo tėvui lankyti vaiką, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Motina informuoja tėvą apie vaiko ligą ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;
- tėvas, bendraudamas su vaiku, asmeniškai užtikrina vaiko saugumą ir priežiūrą;
- motina netrukdo tėvui nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;
- motina nurodo tėvą visose gydymo įstaigose kaip asmenį, galintį gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2017 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervedant į M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 dieną.
Paskirti ieškovę M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.