Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. U. B. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 21.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1936155, nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji U. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 20.00 val. išgėrė 3 alkoholinius kokteilius, nes tuo metu jai buvo užėjusi panikos ataka. Tuo metu bijojo likti namuose ir norėjo atsidurti pas tėvus, todėl vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Ji padarė avariją, sudaužė mašinas, atvažiavo policija, bet nežino kas ją iškvietė. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, dėl to labai gailisi. Automobilis „Seat Leon“ priklauso jos tėvui, jis nežinojo, kad ji vairavo automobilį neblaivi. Dėl laidavimo nurodo, kad su mama ją sieja labai artimi emociniai ryšiai, su ja kasdien bendrauja, leidžia savaitgalius. Prašo atleisti nuo atsakomybės, pažada, kad daugiau jokių įstatymų nepažeidinės, tai pamoka visam gyvenimui.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroras ir gynėja, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo dukrai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra perleidęs jam priklausantį automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu visiškai rūpinasi jo dukra, ji yra atsakinga už automobilį, jam pila kurą, remontuoja už savo pinigus, juo rūpinasi, jis su automobiliu nieko bendro neturi. Minėtą automobilį perleido savo dukrai, tuomet kai ji išsilaikė vairuotojo pažymėjimą. Nors automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau juo visiškai naudojasi ir rūpinasi jo dukra. 2023 m. rugsėjo 18 d. jis su sutuoktine buvo namuose, apie 21 val., jam paskambino U. ir pasakė, kad padarė avariją, jis jos paklausė, kur ji, U. B. pasakė adresą, (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu U. buvo susijaudinusi. Tuomet su žmona iškarto išbėgo į lauką žiūrėti, kur U. padarė avariją. Maždaug nuo namų 200-300 metrų atstumu, pamatė, kad yra U. automobilis apdaužytas bei netoliese dar du apgadinti automobiliai. Jie U. nieko neklausė, matė, kad ji yra labai susijaudinusi, todėl nenorėjo jos dar labiau traumuoti. Po kiek laiko atvyko pareigūnai ir greitoji. Pareigūnai U. patikrino neblaivumą ir pasakė, kad ji įpūtė virš 2 promilių, jis dėl to labai nustebo, buvo šoko būsenoje, kadangi dėl vairavimo išgėrus jie su U. yra labai daug kalbėję, taip pat ji niekuomet nėra vairavusi išgėrusi, visuomet prašydavo ją parvežti, jei kiek nors būdavo išgėrus. Su dukra apie įvykį nekalbėjo, kadangi sekančią dieną išvyko į darbą, tik kiek ji spėjo jam papasakoti, kad jai buvo užėjusi panikos ataka ir ji nemąstė ką daro, o kaip viskas įvyko ji nepamena. Kad jo dukrai būna panikos atakos žino, dėl to ji lankosi pas medikus. Papildo, kad jai yra žinoma, kad dėl jo dukters padaryto nusikaltimo, būna konfiskuojamas automobilis, su kuriuo yra vairuojama išgėrus, o kadangi kaip ir minėjo, automobilis praktiškai priklauso jai, nes ji juo naudojasi, rūpinasi, sutinka, kad jis būtų konfiskuotas. (b. l. 51-54)

3.2. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vakaro metu buvo namuose. Apie 21.00 val., išgirdo labai stipru trenksmą lauke, todėl iškarto išėjo pasižiūrėti lauke kas įvyko. Išėjęs į lauką, gatvėje pamatė, kad jo sutuoktinei G. K. priklausantys automobiliai yra sudaužyti, o būtent automobiliai „Jeep“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Truputį toliau nuo jo sutuoktinės priklausančių automobilių, skersai gatvės stovėjo kitas apdaužytas automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matė, kad prie minėto automobilio vairo sėdėjo palinkusi mergina, kurios ankščiau niekada nebuvo matęs. Pamatęs, kad yra įvykęs eismo įvykis, jis dar nubėgo į namų vidų ir pakvietė savo žmoną. Prieš jam pakviečiant žmoną, pamatė, kad į lauką yra išėję ir kiti žmonės iš gretimų namų, matė, kad jie nuėję prie „Seat Leon“ automobilio. Kai grįžo pakvietęs žmoną, pamatė, kad mergina jau buvo atsipeikėjusi, jis dar išgirdo ją sakančią „gerai“, o po žodžių pamatė, kad ji bandė užkurti automobilį, tačiau esantys žmonės šalia, jos automobilio, ištraukė raktelius iš spynelės ir juos padėjo ant automobilio stogo. Jis tuo metu iš karto skambino 112 ir kvietė policiją, o kiti skambino į greitąją pagalbą. Greitoji atvyko greitai, apžiūrėjo „Seat Leon“ automobilio vairuotoją, bet suprato, kad jai viskas gerai ir jos niekur nesivežė. Atvykę pareigūnai vairuotojai patikrino girtumą, kiek žino jai nustatė girtumą, lyg 2,05 prom.. (b. l. 57-60)

3.3. Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ame skyriuje. 2023 m. rugsėjo 18 d. dirbo kartu su kolega L. Č., radijo šaukiniu „K1737“, nustatytame maršrute. Apie 21.17 val., iš Kauno APVK OVS budėtojo, gavo pranešimą, kad automobilis Seat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kitus automobilius, praneša praeivis. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, juos pasitiko A. K., kuris paaiškino, kad buvo namuose, kai išgirdo triukšmą kieme, o išėjęs į lauką pamatė, sudaužytus automobilius. Buvo sudaužyti jo žmonai priklausantys automobiliai JEEP ir Toyota, valstybinių numerių neatsimena. Taip pat A. K. paaiškino, kad šalia minėtų automobilių, stovėjo kitas sudaužytas automobilis „Seat Leon“, prie vairo sėdėjo mergina, apie 20 metų. Jiems atvykus į įvykio vietą, automobilio „Seat Leon“ vairuotoja, sėdėjo medikų automobilyje. Vairuotojos paprašė pateikti dokumentą, vairuotoja jį pateikė ir buvo nustatyta, kad tai U. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jos pasiteiravo kas nutiko, ji atsakė, kad išgėrė vaistų ir alkoholio, o po to pasijuto blogai ir važiavo iki savo tėvų, o nesuvaldžiusi automobilio trenkėsi į stovinčius automobilius, daugiau mergina nieko negalėjo paaiškinti, buvo sutrikusi, pasimetusi. Patikrinus vairuotai blaivumą pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,19 prom., antru tikrinimu buvo nustatytas 2,05 prom., girtumas. Vairuotojos medikai į gydymo įstaigą nesivežė. Eismo įvykis užfiksuotas informacinėje sistemoje, padarytos eismo įvykio nuotraukos, nubraižyta eismo įvykio schema. (b. l. 63-66)

3.4. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, motorinė transporto priemonė „SEAT LEON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdama neblaivi vairavo U. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja nepasirinkusi saugaus greičio nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „JEEP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į kitą priekyje stovintį automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos visos transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1936155, pirmu patikrinimu 21:17 val. U. B. nustatytas 2,19 prom. girtumas. 21:37 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojai nustatytas 2,05 prom. girtumas. U. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK. Transporto priemonė „SEAT LEON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. (b. l. 4-5)

3.5. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą, matomas vienpusio eismo kelias, matomas stovintis automobilis „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinė dalis yra ant šaligatvio, automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini), Kaunas. Minėtoje gatvėje, dešinėje pusėje matomi stovintys automobiliai „JEEP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtų automobilių priekiai nukreipti link sankryžos (duomenys neskelbtini), Kaunas. Sudaryta fotolentelė. (b. l. 6-12)

3.6. Tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. dirbant kartu su Kauno AVPK RV 5-ojo skyriaus vyr. patruliu L. Č. patruliuojant nustatytu maršrutu su tarnybiniu automobiliu VW „Caddy“ Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu „K1737“, apie 21:17 val., gautas pranešimas iš Kauno AVPK OVS budėtojo, kad prieš 1 min gatvėje automobilis „Seat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kitus automobilius. GMP reikalinga merginai (duomenys neskelbtini) m. sąmoninga, nekraujuoja. Daugiau info nesuteikė. Praneša praeivis. Laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, juos pasitiko A. K. gim. (duomenys neskelbtini). tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 20:45 val būdamas namuose išgirdo didelį triukšmą gatvėje, išėjo į lauką ir pamatė sudaužytus automobilius. Ant šaligatvio pamatė sudaužyta „SEAT“ automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie automobilio pamatė, kad už vairo sėdi apie 20 metų mergina kuri atrodė neblaivi. Dėl to iškvietė policiją. Taip pat į įvykio vieta atėjo apgadintų, stovinčių automobilių savininkė G. K. gim. (duomenys neskelbtini). tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nurodė, kad jai priklauso automobilis „JEEP“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „TOYOTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Medikų automobilyje sėdėjo „SEAT“ vairuotoja iš pateikto dokumento buvo nustatyta, kad mergina U. B. gim. (duomenys neskelbtini). tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paklausus kas nutiko ši teigė, kad buvo dvi dienas nevalgiusi ir išgėrė vaistų (pavadinimo nepasakė) bei alkoholio ir pasijutusi blogai važiavo pas tėvus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve aptemo akyse ir nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio atsitrenkė į stovinčius automobilius. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholio U. B. teigė, kad prieš 8 val. Patikrinus blaivumą su alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358 Sertifikato Nr. 1936155 pirmu patikrinimu 21:17 buvo nustatytas 2,19 prom. girtumas. Antru patikrinimu 21:37 val. buvo nustatytas 2,05 prom girtumas. Į įvykio vieta buvo iškviesti tyrėjai. Mergina apžiūrėję medikai į gydymo įstaiga nevežė. Eismo įvykio vietoje buvo paimtas G. K. ir A. K. paaiškinimai, eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, eismo įvykis užfiksuotas informacinėje sistemoje EIĮS ROIK:07-23-9605966. Naudojantis tarnybiniu telefonu, buvo padarytos eismo įvykio vietos nuotraukos, nubraižyta eismo įvykio schema. (b. l. 67-68)

3.7. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sudaryta fotolentelė. (b. l. 13-18)

3.8. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis „JEEP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė. (b. l. 19-25)

3.9. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis „SEAT LEON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė. (b.l. 26-35)

3.10. VŠĮ„Emprekio“ duomenimis apie tai, kad automobilio „SEAT LEON“ 2000 m., kaina su PVM: 2010 eurų. (b. l. 47)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas U. B. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

6. Byloje pačios kaltinamosios U. B. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. U. B. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 21.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1936155, nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. U. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

7. Kaltinamoji U. B. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato L. B. atsakomybei, nurodydama, kad tai jos mama ir ji be abejonės galės daryti jai teigiamą įtaką, nes ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, dirba advokate, su ja labai artimi santykiai, sieja glaudūs emociniai ryšiai. Kaltinamoji, prašydama taikyti laidavimo institutą, nurodė, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, pasižada daugiau nepažeisti įstatymų, nukentėjusiems atlyginti visus jos padarytus finansinius nuostolius. Nurodo, jog yra neteista. Supranta savo nusikalstamą pavojingą elgesį, kurį vertina itin neigiamai, padarė tinkamas išvadas.

8. Laiduotoja L. B. byloje pateikė prašymą, kurį palaikė teismo posėdžio metu, perduoti U. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji gali įtakoti savo dukros elgesį, nurodoma, kad ryšys tarp jos ir U. B., kaip mamos ir dukros, yra stiprus, bendrauja dažnai, tiek susitikusios, tiek telefonu. Ji padeda savo dukrai, o dukra padeda jai. Gali patvirtinti, kad dukrai ji yra autoritetas, U. B. į ją kreipiasi visais klausimas, klausosi jos gyvenimo patarimų ir į jos nuomone įsiklauso.

9. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

10. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį U. B. esančių duomenų, ji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad U. B. labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, praeityje neteista ir nebuvo bausta administracine tvarka. U. B. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruota, Psichiatrinėje įskaitoje registruota: lankosi „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, specialisto išvada Nr. 93-TPK-1030/2023 apie tai, kad U. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Ji studijuoja magistro studijose ir dirba. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teista ir bausta administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti U. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žalą prižadėjo atlyginti, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

11. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos L. B. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja L. B. yra kaltinamosios mama, dirbanti advokate, pagal Lietuvos advokatūros pažymą ji neturi iškeltų drausmės bylų ir galiojančių drausminių nuobaudų, neteista, administracine tvarka nėra bausta, tad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja. Kaip matyti iš kaltinamosios ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jos yra labai artimos, dažnai bendrauja, leidžia laisvalaikį, besidalina problemomis, aptaria įvairius kylančius klausimus. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad L. B. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad U. B. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

12. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su U. B. pobūdį, saistomus tvirtus ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius santykius, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje.

13. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio ryšį ir santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotojos ir kaltinamosios šeiminę padėtį, finansines galimybes, tai, kad U. B. yra studentė, dirba atlikdama praktiką. O laiduotoja, nors ir dirbanti, turinti nekilnojamąjį būstą, tačiau padedanti finansiškai U. B., turinti dar du išlaikytinius vaikus, vienas kurių nepilnametis, kitas pirmo kurso studentas, kurio studijos valstybės nekompensuojamos, mokamos, įvertinus finansinius ir šeiminius įsipareigojimus, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamoji U. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos L. B. atsakomybėn, baudžiamoji byla U. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

14. Laiduotojai L. B. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl U. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

15. Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės U. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

16. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę

17. U. B., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,05 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

18. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad U. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti U. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų U. B. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos U. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra teisiama pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones U. B. įgijo neseniai, administracine tvarka nebausta, studijuoja magistro studijose ir kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, komunikacijos ir strategijos praktikante, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai nustatytinas mažesniam nei vidutiniam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajai sustabdymo dienos – nuo 2023 m. rugsėjo 20 d.

21. Nors minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

22. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad faktiškai automobilis priklauso U. B., siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam U. B. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Seat Leon“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

23. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

24. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

25. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, o U. B. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, išsiųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

U. B. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos L. B. atsakomybėn be užstato nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą U. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti U. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „Seat Leon“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

U. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti VĮ „Regitra“.

U. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui U. B. ir laiduotojai L. B. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.