Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. teista:Kauno apylinkės teismo 2009 m. kovo birželio 17 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d., pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2009 m. birželio 17 d. nuosprendį, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 26 d.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 15 d.Kauno apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 20 d. buvo gautas Panevėžio pataisos namų teikimas, kuriuo prašė 2016 m. birželio 13 d. ir 2013 m. kovo 12 d., pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrinti, nustatant galutinę subendrintą bausmę ir subendrintos bausmės pradžios datą, bei pasisakant dėl sulaikyme ar suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką nuteistajai S. S..Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, tenkindamas Panevėžio pataisos namų teikimą, padarė išvadą, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir S. S. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Skunde nuteistoji S. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir, subendrinus bausmes pagal 2016 m. birželio 13 d. ir 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžius, paskirti jai švelnesnę bausmę.Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, kadangi apylinkės teismas, subendrindamas keliais teismo nuosprendžiais jau subendrintas bausmes dar kartą jas subendrino, bausmės paskirtos pažeidžiant BK įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.Skunde nurodoma, kad iš baudžiamųjų bylų, pagal kurias buvo priimti 2016 m. birželio 13 d. ir 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiai, medžiagų matyti, jog skundo autorės atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00715-10. Šio ikiteisminio tyrimo eigoje 2012 m. sausio 18 d. prokuroro nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo išskirta iš šio tyrimo ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas suteikiant Nr. 20-1-00051-11. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teisme priimant nuosprendį 2013 m. kovo 12 d.. Tuo tarpu toliau tęsiant ikiteisminį Tyrimą Nr. 23-1-00715-10, prokuroro 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos vėlgi buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00412-12 ir ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 13 d. priimant nuosprendį. Kaip matyti šie du teismo nuosprendžiai buvo priimti išskaidant vieną ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00715-10 į tris atskirus ikiteisminius tyrimus, kurie savarankiškai buvo perduoti teismui ir skundo autorės atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai (2013 m. kovo 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d.), be to dar viena baudžiamoji byla (ikiteisminio yrimo Nr. 23-1-00715-10) šiuo metu taip yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Tvirtinama, kad yra pažeidžiamos skundo autorės teisės į teisingą teismą, nes pagal pradėtą vieną ikiteisminį yrimą Nr. 23-1-00715-10 ji yra teisiama jau trečią kartą, taip pat akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos išskaidymas į tris atskirus ikiteisminius tyrimus buvo dirbtinis, neteisingas, tai nepagreitino bylų ištyrimo, o skundo autorės baudžiamoji atsakomybė priklauso nuo teisėsaugos institucijų pasirinkto ikiteisminio tyrimo veiklos būdo, dėl ko buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą bei teisingos bausmės paskyrimo principai. Remiamasi Konstitucinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl valstybės nustatomų poveikių priemonių bausmių arba nuobaudų proporcingumo. Pakartojama, kad iš nurodytų aplinkybių matyti, kad skundo autorei padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, o kartu ir baudžiamosios bylos, buvo išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, po ko keliose baudžiamosiose bylose už šių nusikalstamų veikų padarymą ji buvo nuteista ne vienu nuosprendžiu, o keliais nuosprendžiais bei jai buvo skiriamos subendrintos bausmės. Akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, padarius kelias vienarūšes nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo) susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Todėl nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesnių nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. 2K-P-193/2007 yra konstatavo, kad „nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda“, tuo tarpu galutinė teismo pozicija akivaizdžiai šiam teiginiui prieštarauja. Lietuvos baudžiamosios teisės teorijoje akcentuojama, kad pagal plenarinės sesijos nutartyje išdėstytą aiškinimą, kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, skiriant galutine bausme teismas įpareigotas ne prie griežčiausios iš skirtų bausmių iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, kaip numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, o prie jau subendrintos bausmės pridėti švelnesnes bausmes. Subendrinta bausmė daugeliu atveju yra griežtesnė už griežčiausią bausme, skirtą už atskirą nusikaltimą. Kai neatsižvelgiant į kaltininko norus bylos dėl padarytų nusikalstamų veikų išskaidomos ir nagrinėjamos skirtingu laiku, asmeniui gresia griežtesnė bausmė negu bylas dėl padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjant viename teismo posėdyje ir bausmes skiriant ir bendrinant vienu teismo nuosprendžiu. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismai, priimdami skundo autorės atžvilgiu atitinkamus nuosprendžius, neužtikrino, jog ta pati bausmė nebūtų subendrinta du kartus. Taigi, bausmė paskirta jai Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, buvo subendrinta du kartus, t. y. ir su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, kuris vėliau buvo subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu. Toks bausmių bendrinimas pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje dėl bausmių subendrinimo yra nustatyta, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį turi būti paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numautus bausmės tikslus. Remiamasi Konstitucinio teismo praktika, kurioje pasisakyta teisingumo principo taikymo skiriant bausmes. Pažymima, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Įstatymų leidėjas nurodo, kad teismas paskirdamas bausmę turi siekti tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų: užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvadą dėl galimybės pasiekti šiuos tikslus teismas daro atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos ir skiriant kaltininkui bausmę. Kaip matyti iš įstatymo redakcijos, įstatymų leidėjas akcentuoja bausmės prevencinius tikslus bei nusikaltusio asmens nubaudimą. Pabrėžiama, kad šiuo atveju subendrinus bausmes pagal kelis nuosprendžius BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu skundo autorei, buvo paskirta akivaizdžiai per griežta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliantės manymu, bendrindamas bausmes Kauno apylinkės teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad iki šių nuosprendžių priėmimo ji jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, jog jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00715-10 buvo išskaidytas į kelis atskirus ikiteisminius tyrimus, dėl ko skundo autorei buvo priimti keli teismo nuosprendžiai ir paskirtos pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Akcentuojama, kad skundo autorė jau pakankamai ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, augina nepilnametį sūnų, jos tėvas yra miręs, viena gyvena pensininkė bei ligota motina, kuriai reikalinga apeliantės materialinė ir socialinė pagalba. Pažymima, kad apeliantės nepilnametį sūnų šiuo metu augina mano sugyventinis ir vaiko tėvas bei pagal sveikatos būklę jam padeda skundo autorės mama. Taip pat nurodoma, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje dirba, būdama pataisos įstaigoje nėra padariusi jokių drausmės ar vidaus tvarkos pažeidimų, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurie ją dažnai lanko, taip pat su jais palaiko tarpusavio ryšius susirašinėdama laiškais bei bendraudama telekomunikacijų priemonėmis, pataisos namų administracijos ji charakterizuojama teigiamai.Nuteistosios S. S. skundas tenkinamas iš dalies. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsniu ar 64 straipsniu nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę.Kauno apylinkės teismas S. S. 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) ir 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrino BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu.BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, kadangi iki priimant 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, kuriuo S. S. nuteista už BK 182 straipsnio 1 dalyje (21 veika), 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) padarytas veikas, ji nusikaltimus įvykdė dar ir 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu konstatuotas veikas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) paskirtos galutinės subendrintos 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, S. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. S. pagal 2013 m. kovo 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžius pripažinta kalta už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurių dauguma priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, vertindamas prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtos kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies ir pradinių bausmių santykį bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad nuteistajai S. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi skirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, todėl švelnintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria S. S. skirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir S. S. paskirti galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.