- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 1-503-573/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37964-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2017 m. liepos 27 d. apie 12.37 val., (duomenys neskelbtini), Kaune esančioje Kauno autobusų stoties teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusą „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikštelės Nr. 7 (Raudondvario kryptis), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją A. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
A. B. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad liepos 27 dieną pradėjo darbą 5 val.45 min. Po dviejų maršrutų apie 10 valandą grįžo į parką, 12 val. 20 min. atvažiavo į stotį, autobusą pastatė skersai aikštelės, dar buvo likę 20 minučių iki sekančio išvažiavo. Išlipęs įsitikino, kad autobusą reikia statyti į 7 aikštelę. Gryžo, įsėdo ir pradėjo važiuoti. Vairavo kaip visada, į 7 aikštelę įvažiavo apie 10-15 km/h greičiu. Likus trims metrams pradėjo stabdyti, išmynė sankabą, stabdį, tačiau pajuto, kad mašina toliau rieda, o priekyje ant suoliuko sėdėjo žmonės. Tada pasuko autobusą link stulpo, ir, atsitrenkęs priekiniu dešiniu ratu į stulpą, sustojo. Pamatė moterį nueinančią susiėmusią už rankos, pats buvo susitrenkęs į vairą, kitas vairuotojas bandė moteriai užspausti ranką, aplinkiniai iškvietė greitąją med. pagalbą. Pasukdamas į stulpą matė vaikščiojančią nukentėjusią. Manė, kad sustos ir negalvojo, kad taip gali atsitikti. Bandė kaip įmanoma sustabdyti. Rankinio stabdžio panaudoti nespėjo. Jam niekada nėra buvę, kad neveiktų stabdžiai, tik iš kolegės D. T., kuri vairuoja tą patį autobusą, girdėjo, kad būdavo, kad nesuveikia stabdžiai. Žino, kad autobuse yra pneumatinis stabdymas ir jeigu būtų nesandari sistema, išeitų po truputį oras. Tuomet autobusas pats bando stabdytis, užsispaudžia stabdžių kaladės ir negalima tęsti toliau kelionės. Mano, kad šis autoįvykis įvyko dėl mažo oro slėgio ir dėl tepalo iš kompresoriaus į sistemą pakliuvimo. Autobusu „Setra S 315“ iki to įvykio važinėjo 7 metus, incidentų su stabdymo sistema nebuvo. Mano kad autobusas nuvažiavo į parką ir buvo sutvarkytas dirbtuvėse, todėl nerasta trūkumų tikrinant autobusą, tačiau to jis nežino, nes buvo ligoninėje. Autobuso techninė apžiūra dar galiojo, o vėliau autobusas nepraėjo techninės apžiūros dėl stabdžių. Buvo aplankyti nukentėjusią ligoninėje. Nukentėjusios reikalaujamo 50000 eurų ieškinio atlyginti nepajėgs. Mano, kad ne dėl jo veiksmų įvyko įvykis, jo jis bandė kiek įmanoma išvengti.
Nors kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įrodoma sekančiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais :
nukentėjusi A. G. parodė, kad ji stovėjo stotyje, laukė autobuso. Kai pamatė atvažiuojantį autobusą, nuėjo laukti į gatvės salelę, kuri skirta stovėjimui ir įlipimui. Staiga pajuto, kad jos rankos paplūdę krauju. Kas įvyko ji neatsimena. Po to ją išvežė greitoji. Atsimena, kad vairuotojas jai padėjo, rišo, suteikė pagalbą. Po šio įvykio tris savaites gulėjo ligoninėje. Dabar dega rankos, negali apsivilkti, negali rašyti dešine ranka, bijo išeiti į lauką, viską už ją daro sutuoktinis, kurio sveikata taip pat sutrikusi. Prasidėjo uždegimas, nieko negali daryti, visiškai neturi jėgos. Kasdieną reikia vykti į perrišimus, samdo kaimynus, kad nuvežtų. Po įvykio vairuotojas su viršininku buvo atėję į ligoninę, nepamena ar atsiprašė ar ne. Žala neatlyginta. Dėl invalidumo kreiptis dar negali, nes reikia išimti metalinius įtvarus, praeiti reabilitaciją. Po šio įvykio susirgo depresija. Prašo priteisti 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
liudytojas A. P. parodė, kad 2017-07-27 apie 13 val., jam paskambino iš autobusų stoties dispečerinės ir pranešė, kad autobusas patyrė autoįvykį autobusų stotyje, prispaudė žmogų. Nuvažiavę pamatė, kad autobusas stovėjo prispaustas prie stulpo, buvo įlenktas šonas. Kieme stovėjo greitoji, ten buvo nukentėjusi. Aplink autobusą vaikštinėjo A. B.. Jis po kurio laiko taip pat buvo išvežtas. Buvo atvykę pareigūnai, matavo. Po matavimo paprašė patraukti automobilį. Jis su vienu pareigūnu ir darbuotoju įlipo į autobusą, patikrino kaip veikia stabdžiai. Autobuse yra pneumatiniai stabdžiai, atleidus rankenėlę, naudojamas kojinis stabdis, kai atleido rankinį stabdį, autobusas šiek tiek pariedėjo atgal. Stabdžiai veikė gerai. Autobusą į bendrovę parvairavo kolega G. V., patikrino, stabdžiai veikė normaliai. Tą patį autobusą vairuoja D. T.. Apie įvykį Alytuje nieko nežino. Kiek jis žino, liepos 27 dieną nebuvo pranešta dispečeriui dėl autobuso gedimo. Sugedus pagrindiniam stabdžiui, eismo taisyklės neleidžia tęsti kelionės. Yra techninė pagalba, kuri informuoja apie gedimus. Autobuse yra rankinio stabdžio valdymo rankenėlė. Kai autobusas stovi, yra kojinis stabdis, spaudi koja pedalą, o rankenėlė yra šalia vairuotojo, ji užfiksuoja, pneumosistema blokuoja galinius ratus, kad autobusas nepajudėtų iš vietos. Mano, kad vairuotojas galėjo dėl sveikatos problemų suklysti, galėjo sumaišyti stabdžio ir greičio pedalą. Po įvykio kitą dieną susitiko su Aleksandru, jis sakė, kad jam svaigsta galva, kad kreipėsi į šeimos kliniką;
liudytoja D. T. parodė, kad iki A. B. padaryto autoįvykio du mėnesius važinėjo su tuo pačiu autobusu „Setra S 315“. Nusiskundimų dėl autobuso neturėjo, tik autobuso vienas ratas strigdavo, o kad dingtų stabdžiai, taip nebuvo. Alytuje jai buvo incidentas su šiuo autobusu, kai pasirinkusi per didelį greitį stipriau paspaudė stabdį, priekinis ratas užstrigo ir autobusą sumėtė. Paskui ji stabdį kelis kartus atleido ir kas buvo užsikirtę atšoko ir galėjo toliau važiuoti. Kad autobuso dešinės pusės ratas priekyje buvo užsikirtęs, ji pranešė valdžiai, juos perspėjo, jie apžiūrėjo autobusą. Incidentas Alytuje įvyko gal 2017 metų liepos mėnesį. Po šio incidento transporto priemonė buvo remontuojama, gal kokias tris dienas. Stabdžių sistemą tikrindavo nuolat. Ar A. B. šią pareigą atliko, ji nežino. Jai sukėlė abejonių A. B. pasakymas apie stabdžių dingimą. Ji stabdžius tikrindavo iš pareigos. Per 17 metų patirtį su tokia situacija, kad dingtų stabdžiai jai neteko susidurti ir neteko girdėti, kad ir kam kitam iš autobusų parko stabdžiai būtų dingę. Po A. B. padaryto įvykio, techninę apžiūrą buvo du kartus bandyta praeiti, apžiūroje ji pati dalyvavo abu kartus. Buvo nustatyti stabdžių sistemos gedimai ir pažymėta, kad priekiniame rate rasta kliuvinių. „Jutoje“ jai pasakė kad reikia žiūrėti priekinį ratą. Jai pirmo apžiūros lapo nedavė. Apie nustatytus techninius gedimus po A. B. autobuso autoįvykio ji su juo kalbėjo, jis jai pasakė, kad autobusui dingo stabdžiai. Apie Alytaus įvykį po pusės metų papasakojo, jis sakė, kad jai pasisekė, nes sutvarkė autobusą, tačiau ji atsakė, kad su stabdžiais visada buvo viskas gerai, tik ratas kliūdavo. Prieš teisiamąjį posėdį ji rašė A. B. žinutę, kurioje minėjo, kad negali nieko jam padėti, nes autobusas buvo tvarkingas;
liudytojas G. V. parodė, kad tą dieną autobusu grįžo iš maršruto ir liko autobuse autobusų laukimo aikštelėje, sprendė kryžiažodį. Išgirdo, kaip kito autobuso, pradedančio važiuoti, variklio apsukos didėja. Atvažiuojant A. B. nematė, tik išgirdo autobuso variklio sūkius. Tik vėliau pamatė A. B. autobusą. Kai nuėjo pažiūrėti, pamatė sužeistą moteriškę. Kaip suprato, autobusą vairavo kolega A. B.. Autobusas buvo „Setra S 315“. Netrukus atvyko vadovai. Variklio sūkių padidėjimas gali būti pradedant važiuoti. Nuspaudus šio autobuso stabdžio pedalą iki galo autobusas nevažiuos, ten oro sistema, negalimas toks variantas, kad nuspaudus stabdžio pedalą iki galo, autobusas važiuotų. Transporto priemonę patikrinant dalyvavo. Stabdžiai iš lėto stabdant, stabdė prastai, šią aplinkybę sužinojo, kai jo paprašė patikrinti stabdžių efektyvumą. Stabdžiai stabdė. Tuo metu autobuse buvo eismo tarnybos vadovas ir pareigūnas. Autobusą atgal į įmonę vairavo jis. Rankinis stabdis, kai įlipo į autobusą, jau buvo užtrauktas. Variklio sūkius iki įvykio ir trenksmą girdėjo, nuo sūkių padidėjimo iki trenkimosi garso praėjo keletą sekundžių. Stabdant autobusą variklio sūkiai didėti negali. Jei stabdant būtų supainiojamas pedalas vietoje stabdžio, paspaustas greičio pedalas, sūkiai tik didės. Įvykio metu ant suolo sėdėjo moteris, matėsi atplėšta oda, kaulai ir gyslos, daugiau nieko nesakė, moteris sėdėjo ir klykė, jai rankas apvyniojo skudurais toks vaikinukas. Stabdymo sistema šiame autobuse – orinė, ji yra patikimesnė už hidraulinę stabdžių sistemą. Orinį spaudi stabdį ir automatiškai blokuoja stabdis visus ratus. Sankabą išmynus variklis dirba ramiai;
2017-07-27 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose, užfiksuota 2017-07-27, apie 12.37 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje Kauno autobusų stoties teritorijoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės – eismo įvykyje dalyvavo autobusas „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. B.. Fiksuoti autobuso apgadinimai, priekinis kairys ratas 0,8 m. užvažiavęs ant pėstiesiems skirtos zonos, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 8-14);
2017-07-27 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai bei techninė būklė po eismo įvykio – stabdžių manometro parodymai 8-9 atmosferos, rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis neutrali. Stabdžių sistemos būklė – kojinio (pagrindinio) stabdžio - veikia, efektyvus. Esant apie 5 km/h greičiui autobusas sustoja vietoje. Rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė – veikia (b. l. 15-17);
2017-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros akte užfiksuota autobuso „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių sistemos būklė po eismo įvykio – oro nutekėjimo iš suspausto oro sistemos nenustatyta. Slėgio reguliatorius suveikia pasiekus 10,5 Bar slėgį. Stabdžių ABS/ASR sistemos veikia be trikdžių. patikrinus autobuso stabdžius ritininiu stabdžių stendu nustatyta, kad stabdžių efektyvumas atitinka techninius reikalavimus (b. l. 28-29).
2017-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2891/2017(02) konstatuota, kad eismo įvykio metu A. G. padaryti sužalojimai – abiejų dilbių, kairės plaštakos, apatinių žastų dalių plėštiniai - traiškytiniai odos ir minkštųjų audinių sužalojimai, traiškytiniai dilbių lenkiamųjų raumenų bei kairio nykščio pakylos raumenų sužalojimai, I kairio delnakaulio atviras skeveldrinis lūžis, abiejų dešinio dilbio kaulų skeveldriniai lūžiai, kurie padaryti rankas suspaudžiant ir trinant didele jėga tarp dviejų kietabriaunių daiktų ar paviršių. Šiuo atveju labiausiai tikėtina, jog trauma įvyko autobuso šonu prispaudus prie atramos buvusią pėsčiąją. Tokios apimties ir pobūdžio abiejų rankų minkštųjų audinių ir kaulų sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu (b. l. 55-56);
2017-09-27 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas – Kauno autobusų stoties vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 30-31);
2017-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7687/2017(01) užfiksuota, jog A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 34);
2017-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7682/2017(01) užfiksuota, jog A. G.kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 53);
autobusas „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)" (b. l. 18). TA atlikta 2017-02-10 - atitinka techniniams reikalavimams, TA galioja iki 2017-08-21 (b. l. 20).
Nors kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino, šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia pagrįsti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo autobusą „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesuvaldęs sunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. G., tačiau teigia, kad autobuso nesuvaldė dėl stabdžių sistemos gedimo. Kaltinamojo versiją dėl autobuso stabdžių sistemos gedimo paneigia aukščiau išdėstyti liudytojų G. V. bei A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad iš karto po autoįvykio patikrinus stabdžių efektyvumą policijos pareigūno akivaizdoje, stabdžiai veikė tinkamai. 2017-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros akte taip pat užfiksuota, kad stabdžių sistemos būklė po įvykio – stabdžių efektyvumas atitiko techninius reikalavimus. Iki įvykio ir po įvykio šį autobusą vairavusi liudytoja D. T. taip pat patvirtino, kad problemų su stabdžiais nebuvo, taip pat per visą jos 17 metų vairuotojos patirtį nėra buvę atvejo, kad dingtų autobuso stabdžiai ir ji nėra girdėjusi kad kuriam nors kitam vairuotojui taip būtų atsitikę, pagal autobuso techninius duomenis stabdžiai dingti negalėjo. Liudytojos nurodytą aplinkybę, kad autobusas „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne iš pirmo karto praėjo periodinę techninę apžiūrą teismas vertina kaip nesusijusią su nagrinėjamu įvykiu, kadangi techninė apžiūra buvo atlikta 2017-08-12, tai yra praėjus dviem savaitėms po įvykio, be to, ir techninės apžiūros metu nebuvo nustatytas stabdžių neveikimas, dalyvauti eisme autobusui nebuvo uždrausta.
A. B. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su sunkiu sveikatos sutrikdymu A. G.. Kaltinamasis A. B. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę A. B. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. B. neteistas (t. 1, b. l. 84), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 85 - 87).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati A. B. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, praeityje neteistas, turi vieną galiojančią nuobaudą už važiavimą autobusu be bilieto. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. B. yra nedrausmingas vairuotojas, sistemingai neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai padaryta neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B., vairuodamas autobusą, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusi nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį. Dėl padarytų sužalojimų ji negali savarankiškai apsitarnauti, negali rūpintis visa kaimiško gyvenimo buitimi, patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, sukrėtimą, pablogėjo bendra sveikatos būklė. Prašo priteisti 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų. Be to, kaip matyti iš pateikto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (1 t., b. l. 139-140) AB „Kautra“ nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo sudariusi savanoriško transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ bendrai 60000 eurų draudimo sumai, kuri apima ir civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos. Kadangi kaltinamasis A. B. žalą padarė valdydamas didesnio pavojaus šaltinį (autobusą) būdamas susijęs darbo santykiais su darbdaviu (AB „Kautra“), jis nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai už padarytą žalą neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2012).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose sunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 10000 eurų ir priteisiant šią sumą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Dėl proceso išlaidų
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.
Kadangi šioje byloje nukentėjusiai A. G. advokatas teikė pagalbą savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš A. B. nukentėjusiai A. G. priteistinos 1200 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokato A. M. atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 172-174), pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę - 60 MGL (2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 eurocentų)) dydžio baudą.
Nukentėjusios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” jai priteisti 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. B. priteisti nukentėjusiai A. G. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.
Bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Paskelbus nuosprendį, jo kopiją išsiųsti civiliniam atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.