Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskinės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 60 MGL (2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 euro centų)) dydžio bauda.

Nukentėjusios A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)” jai priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiai A. G. iš A. B. priteista 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 27 d. apie 12.37 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusą „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją A. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų visuma.

3.2. Skunde gynėja pažymi, kad A. B. inkriminuota veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, sukėlusio sunkias pasekmes, todėl nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar A. B. neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, kad būtent jo veika ar neveikimas buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Apeliantės vertinimu, tam, kad pripažinti A. B. padarius jam inkriminuotą veiką būtina nustatyti ne tik jo kaltę, tačiau ir priežastinį ryšį tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių. Kaip matyti vertindamas įvykio aplinkybes, teismas iš esmės vertino tik A. B. veiksmus, visiškai nepasisakydamas dėl nukentėjusiosios veiksmų, įtakojusių jos sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimą.

3.7. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad nors jos įsitikinimu A. B. turi būti išteisintas, kai nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau teismui nusprendus kitaip, būtų pagrindas teigti, kad teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo principais, bei teismų suformuota praktika šios kategorijos bylose, kadangi paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Pabrėžiama, kad pagal teismų praktiką, panašaus pobūdžio bylose nuteistajam skiriamos baudos vidurkis yra 25 MGL. (pvz. Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose : Nr. 2K-220-696/2015, Nr. 2K-47-696/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-110-699/2017 Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Apeliantė mano, kad šiuo atveju jos ginamajam A. B. paskirta bauda turėtų būti mažinama iki 15 MGL.

4. Atsiliepime į A. B. advokatės apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. A. prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Civilinio atsakovo atsakovas pritaria teismo išvadoms dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal pareikštą kaltinimą ir jam paskirtos bausmės dydžio.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus bei teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą gautus duomenis (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakymą dėl autobuso tachografo duomenų), taip pat išanalizavus apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vertinamu atveju A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajai padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios A. G. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, jų įtakos eismo įvykio kilimui bei nesiaiškino kitų nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių (autobuso netinkamos techninės būklės, kuri buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis), kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, tačiau abejoti jomis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Sprendžiant A. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ar paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Vertinant A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

9. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

10. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad A. B. pažeidė bendrąsias eismo dalyvio pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, t. y. 2017 m. liepos 27 d. apie 12.37 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusą „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją A. G.. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros aktu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei kitais baudžiamojoje byloje pateiktais ir ištirtais duomenimis. Su tokia išvada, įvertinęs visus nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė neigiama nurodant, kad netinkama autobuso ,SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė, apie kurią A. B. neturėjo jokių duomenų, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, todėl jis negali būti atsakingas už padarinius, atsiradusius dėl šios transporto priemonės gedimo. Tačiau tokį argumentą paneigia pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai ir byloje esantys duomenys. Liudytojas G. V. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad jis dalyvavo iš karto po įvykio autobuso stabdžių patikrinime. Stabdžiai stabdė, bet jei lyginant profesionaliai, jie buvo silpnesni, lyginant su kitais. Patikrinime dalyvavo eismo tarnybos vadovas ir pareigūnas. Autobusą atgal į įmonę vairavo jis. Tai, kad autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdžių sistema iš karto po eismo įvykio veikė, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai. Apklaustas pirmos instancijos teisme šis nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino iš autobusų stoties dispečerinės ir pranešė, kad autobusas patyrė autoįvykį autobusų stotyje, prispaudė žmogų. Nuvažiavę pamatė, kad autobusas stovėjo prispaustas prie stulpo, buvo įlenktas šonas. Buvo atvykę pareigūnai, matavo. Po matavimo paprašė patraukti automobilį. Jis su vienu pareigūnu ir darbuotoju įlipo į autobusą, patikrino kaip veikia stabdžiai. Stabdžiai veikė gerai. Autobusą į bendrovę parvairavo kolega G. V., patikrino, stabdžiai veikė normaliai. 2017 m. liepos 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio taip pat patvirtina, kad stabdžių sistemos būklė – kojinio (pagrindinio) stabdžio - veikia, efektyvus. Esant apie 5 km/h greičiui autobusas sustoja vietoje. Rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė – veikia (t. 1, b. l. 15-17). 2017 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros akte užfiksuota autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdžių sistemos būklė po eismo įvykio – oro nutekėjimo iš suspausto oro sistemos nenustatyta. Slėgio reguliatorius suveikia pasiekus 10,5 Bar slėgį. Stabdžių ABS/ASR sistemos veikia be trikdžių. Patikrinus autobuso stabdžius ritininiu stabdžių stendu nustatyta, kad stabdžių efektyvumas atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 28-29). Iki įvykio minimą autobusą vairavusi liudytoja D. T. apklausta pirmos instancijos teisme taip pat patvirtino, kad nusiskundimų dėl autobuso stabdžių neturėjo, tik autobuso vienas ratas strigdavo, o kad dingtų stabdžiai, taip nebuvo. Alytuje jai buvo incidentas su šiuo autobusu, kai pasirinkusi per didelį greitį stipriau paspaudė stabdį, priekinis ratas užstrigo ir autobusą sumėtė. Paskui ji stabdį kelis kartus atleido ir kas buvo užsikirtę atšoko ir galėjo toliau važiuoti. Kad autobuso dešinės pusės ratas priekyje buvo užsikirtęs, ji pranešė valdžiai, juos perspėjo, jie apžiūrėjo autobusą. Su stabdžiais visada buvo viskas gerai, tik ratas kliūdavo, stabdžius tikrindavo nuolat. Pagal autobuso techninius duomenis stabdžiai dingti negalėjo. Tai, kad nuteistojo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkinga patvirtina ir byloje esanti, eismo įvykio metu galiojusi autobuso techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), kuri galiojo nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 20). Įvertinus visus minėtus duomenis, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu autobuso stabdžiai buvo techniškai netvarkingi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad prastą stabdžių techninę būklę patvirtina ta aplinkybė, kad autobusas „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne iš pirmo karto praėjo periodinę techninę apžiūrą. Šiuo atveju autobuso techninė apžiūra buvo atliekama ne iš karto po eismo įvykio, bet tik praėjus kažkuriam laikui (2017 m. rugpjūčio 12 d.), todėl tai neleidžia daryti išvados, kad ir eismo įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga.

12. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pati nuketėjusioji A. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimų, t. y. nukentėjusioji autobusui dar važiuojant ir nesustojus, iš keleivių laukimo aikštelės įžengė į keleivių įlaipinimo aikštelę, kas patvirtina, kad eismo įvykis nėra susiję su A. B. veiksmais stabdant autobusą stulpo pagalba, nesuveikus autobuso stabdžiams, nes jeigu nukentėjusioji nebūtų įėjusi į keleivių įlaipinimo aikštele iki autobuso sustojimo, ji nebūtų sužalota. Tačiau su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ginčijant A. B. kaltę šiuo aspektu nenustatyta nukentėjusiosios kaltė šioje baudžiamojoje byloje, t. y. teisėjų kolegijos nuomone, A. G. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kas gali būti vertinama kaip priežastinio ryšio buvimas tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Apeliaciniame skunde cituojamas Kelių eismo taisyklių 49 punktas, numato, kad maršrutinių transporto priemonių leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio. Šios įstatymo nuostatos kontekste darytina išvada, kad nukentėjusioji jokių taisyklių nepažeidė ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įliptų saugiai į autobusą, todėl ji nėra atsakinga dėl kilusių padarinių. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent nuteistojo A. B. veiksmai, nes jis, vairuodamas autobusą, privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikštelės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją A. G.. Būtent nuteistojo A. B. neteisėti veiksmai, o ne nukentėjusiosios veiksmai, t. y. tai, kad ji laukė autobuso keleivių įlaipinimo aikštelėje, buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Šiuo atveju, jeigu nuteistasis A. B. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių, kurį konstatuoja teismas ir jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nusikalstamus padarinius sukėlė būtent A. B. padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors vairuodamas didesnio pavojingumo šaltinį – keleivinį autobusą ir turėdamas ilgametę vairavimo patirtį vairuojant tiek autobusą, tiek ir kitas transporto priemones, galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. B. lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su A. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvus dėl nukentėjusiajai priklausančios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos klausimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, dėl sužalojimų jos patirtus nepatogumus ir kitas aplinkybes, kurių visumoje visiškai pagrįstai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ A. G. priteisė 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė įvairius sužalojimus, dėl kurių sunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo apklausta dėl po vertinamo eismo įvykio jai kilusių padarinių ir dvasinių sukrėtimų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog analizuojamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės, pagrindžiančios nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

15. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistajam A. B. paskirtos baudos sumažinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kurie turėtų esminės reikšmės ir, dėl kurių būtų pagrindas mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 60 MGL dydžio baudą. Nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Vien tai, kad gynėja mano, kad A. B. turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. paskirta bausmės rūšis – bauda ir jos dydis yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.