Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo nepateikė, nors atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 str.), atlikus jo paieškos procedūras, kurios nebuvo rezultatyvios, atsakovas teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą nedalyvavo, savo pozicijos dėl jam pareikšto ieškinio reikalavimų neišdėstė.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę grindžia tuo, kad atsakovas nuolat girtauja, nesirūpino šeima, šeimos gerbūviu, neprisidėjo prie dukters išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai faktiškai yra nutrūkę, su atsakovu ji nebegyvena nuo 2009-12-19, nors šeimyniniai tarpusavio santykiai pašlijo dar ankščiau, t.y. prieš penkerius metus. Atsakovas jau dvejus metus niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį, nesirūpino šeimos gerbūviu, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo girtavimo, patvirtina ir byloje esantis 2013-12-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams patikrinus paskutinę A. F. darbovietę, apklaustas įmonės savininkas R. M. nurodė, kad A. F. dirbo 2013 metais, tačiau tik vieną mėnesį. Pasak R. M., A. F. yra degradavęs, girtauja (1 t., b. l. 143). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. F. kaltės Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d. pagrindu, nes atsakovas, turėdamas lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima sutuoktinio pareigas, jas iš esmės pažeidė. Atsakovo kaip sutuoktinio elgesys (girtavimas, nesirūpinimas šeima ir kt.) ne tik nesuderinamas su socialinėmis geros moralės normomis, bet yra netoleruotinas.

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-05-18 atsakovas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-5580 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 105816,00 Lt vidutinės rinkos vertės (I t., b. l. 17). Ieškovė teigia, kad šiame žemės sklype yra pastatytas ir sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu teisiškai Valstybės įmonės Registrų centre dar neįregistruotas, bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 377000,00 Lt (1 t., b. l. 33-35). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2011-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1MS-1812, įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 20917,00 Lt (1 t., b. l. 18-19). Šalys pagal 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. M-4340 bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81900,00 Lt vidutinės rinkos vertės (1 t., b. l. 19-20). 2010-07-19 tarp ieškovės ir AB banko Snoro (dabar BAB Snoras) buvo sudaryta būsto paskolos sutartis Nr. 031-47584, pagal kurią ieškovei B. F. buvo suteiktas 50000,00 Lt butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti; prievolės įvykdymas užtikrintas minėto buto hipoteka. Ši būsto paskolos sutartis, sudaryta atsakovo sutikimu (1 t., 24-28). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės – automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Opel Kadet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Fiat tipo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt vertės; ieškovės vardu yra registruotos transporto priemonės - keleivinis automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinis automobilis VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 400,00 Lt. Taip pat šalys santuokos metu įgijo kilnojamuosius daiktus - šaldytuvą „Veko“, 300,00 Lt vertės, svetainės baldus – sekciją, 100,00 Lt vertės, odinį minkštą kampą, 300,00 Lt vertės, staliuką, 50,00 Lt vertės; automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės, virtuvės komplektą, 500,00 Lt vertės. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šalys turi kreditorinių įsiskolinimų AB „Klaipėdos vanduo“ - 210,30 Lt, AB „LESTO“ – 1372,10 Lt, KRATC – 1476 Lt, AB „Lietuvos dujos“ – 4585,44 Lt. Ieškovė dirba mokykloje, jos darbo užmokestis yra per mėnesį apie 2244,00 Lt (1 t., b. l. 66), duomenų apie tai, kad atsakovas dirba, byloje nėra.

Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

Ieškovė prašo 2011-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 20917,00 Lt pripažinti jos asmenine nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad šį turtą ji įsigijo sutuoktiniams kartu nebegyvenant už savo asmenines lėšas, sodyboje nori įsirengti dirbtuves. Ieškovė Tverų seniūnijoje moko senųjų amatų, dalyvauja projektuose, amatų mokymuose, organizuoja plenerus, rašo projektus vaikų mokymui ir nori sodyboje įsteigti senųjų amatų mokymo centrą. Ieškovė taip pat prašo pripažinti jos asmenine nuosavybės teise pagal 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. M-4340 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81900,00 Lt vidutinės rinkos vertės. Nurodė, kad dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ji buvo priversta ieškotis kitos gyvenamosios vietos, todėl iš savo asmeninių lėšų ir gauto kredito sutuoktiniams kartu nebegyvenant įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šį turtą įsigijo gyvendama skyrium ir nevedant bendro ūkio su atsakovu. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis būtų prisidėjęs prie aukščiau paminėto nekilnojamojo turto pirkimo nėra, be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su atsakovu faktiškai nebegyvena ir bendro ūkio nevedė nuo 2009-12-20. Kadangi atsakovas nuolat girtavo, šeima nebesirūpino, ieškovė buvo priversta išeiti gyventi atskirai, ieškovės siekis sukurti asmeninę nuosavybę neprieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovė turtui (duomenys neskelbtini), įgyti panaudojo savo asmenines lėšas, kai šalys faktiškai kartu negyveno, todėl yra pagrindas pripažinti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas taip pat daro išvadą kad yra pagrindas pripažinti, kad ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81900,00 Lt vidutinės rinkos vertės, įgytas ieškovės asmeninėmis lėšomis bei panaudojant banko suteiktą kreditą, kurį pati savo asmeninėmis lėšomis moka ieškovė, yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 377000,00 Lt. Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūroje priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Šio nekilnojamojo turto vertė yra 377000,00 Lt. Šis turtas padalintinas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Taip padalinti šį turtą ieškiniu prašo ieškovė, o atsakovas savo nuomonės nepanoro pareikšti. Konstatavus, kad sutuoktiniams šis nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam tektų turto už 188500,00 Lt. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise, iš jos atsakovui priteisiant 188500,00 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią ½ dalį namo ir žemės sklypo, išskaičius iš šios sumos A. F. priteistą įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui 14400,00 Lt, 292,72 Lt skolą už dujas, 200,00 Lt - už skolą AB „Klaipėdos vanduo“, 276,77 Lt už skolą AB „Lesto“, 738,00 Lt už vietinę rinkliavą, iš viso 170592,51 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat girtavo, nei šeima, nei gyvenamuoju namu nesirūpino, išsikėlė iš gyvenamojo namo ir nėra duomenų, kad atsakovas ketintų grįžti į gyvenamąjį namą ir rūpintis jam tenkančia ½ turto dalimi, o ieškovei B. F. kiltų problemų ir suvaržymų norint parduoti jai tenkančią ½ turto dalį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas ieškovės prašymą tenkina, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovei B. F. priteisia gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 377000,00 Lt, o iš ieškovės B. F. atsakovui A. F. priteisia 188500,00 Lt kompensaciją už atsakovui A. F. tenkančią ½ dalį namo ir žemės sklypo, išskaičius iš šios sumos A. F. priteistą įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui 14400,00 Lt, 292,72 Lt skolą už dujas, 200,00 Lt - už skolą AB „Klaipėdos vanduo“, 276,77 Lt už skolą AB „Lesto“, 738,00 Lt už vietinę rinkliavą, iš viso 170592,51 Lt.

Ieškovė nurodė, kad bendrosios nuosavybės teise šalims priklauso penkios transporto priemonės. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 500,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Opel Kadet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Fiat tipo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 400,00 Lt vertės; ieškovės vardu yra registruotos transporto priemonės - keleivinis automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės; keleivinis automobilis VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 400,00 Lt vertės. Duomenų apie tai, kad transporto priemonių vertė yra kitokia, nei nurodė ieškovė, byloje nėra, todėl teismas pripažįsta, kad kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintinos transporto priemonės tokiu būdu: ieškovės vardu registruotos transporto priemonės - keleivinis automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės, keleivinis automobilis VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 400,00 Lt, priteistinos ieškovei asmeninės nuosavybės teise; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos atsakovo vardu registruotos transporto priemonės – automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Opel Kadet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt vertės; keleivinis automobilis Fiat tipo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt vertės.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo kilnojamuosius daiktus - šaldytuvą „Veko“, 300,00 Lt vertės, svetainės baldus – sekciją, 100,00 Lt vertės, odinį minkštą kampą, 300,00 Lt vertės, staliuką, 50,00 Lt vertės, virtuvės komplektą, 500,00 Lt vertės. Prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti virtuvės komplektą, 500,00 Lt vertės, o atsakovui -šaldytuvą „Veko“, 300,00 Lt vertės, svetainės baldus – sekciją, 100,00 Lt vertės, odinį minkštą kampą, 300,00 Lt vertės, staliuką, 50,00 Lt vertės. Nesant atsakovo prieštaravimui, šis ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovės B. F. asmeninėn nuosavybėn priteistinas virtuvės komplektas, 500,00 Lt vertės, o atsakovui A. F.: šaldytuvas „Veko“, 300,00 Lt vertės, svetainės baldai – sekcija, 100,00 Lt vertės, odinis minkštas kampas, 300,00 Lt vertės, staliukas, 50,00 Lt vertės.

Ieškovė prašė pripažinti prievoles kreditoriui BAB „Snoras“ pagal 2010-07-16 būsto paskolos sutartį Nr. 031-47584, kuria suteikta 50000,00 Lt paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, ieškovės asmenine prievole. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2010-07-16 sudarė su Banku būsto paskolos sutartį Nr. 03147584, kuria suteikta 50000,00 Lt paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Paskolos grąžinimas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Pagal sutartį 2013-09-27 grąžintina paskola yra 40315,64 Lt, mokėtinų palūkanų – 142,26 Lt, komisinių mokesčių – 2,00 Lt. Tretysis asmuo BAB Snoras nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu, kuriuo ieškovė prašo vykdyti prievolę bankui vienasmeniškai, nes mano, kad bendros prievolės, įgytos santuokos metu, turi būti vykdomos abiejų sutuoktinių, tačiau neprieštarauja, kad sutuoktiniai tarpusavyje nustatytų šios solidarios prievolės vykdymo tvarką. Mano, jog asmeninės ieškovės atsakomybės patvirtinimas pagal prievolę pažeistų kreditoriaus BAB banko Snoras teises, nes sumažėtų garantijos dėl prievolių įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius; kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad kreditorinius įsiskolinimus: 210,30 Lt AB „Klaipėdos vanduo“, 1372,10 Lt AB „Lesto“, 1476,00 Lt KRATC, 4585,44 Lt AB „Lietuvos dujos“ šalys vykdo solidariai. Tretysis asmuo AB „Lesto“ sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu nustatyti, jog įsiskolinimas kreditoriui AB „Lesto“ yra solidari sutuoktinių B. F. ir A. F. prievolė, kuri yra 1372,10 Lt dydžio, už gyvenamajame name, Šiltnamių g. 11, Klaipėdoje, suvartotą elektros energiją.

Šalys santuokoje susilaukė dukters D. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametystės sulaukė iškėlus civilinę bylą teisme – 2013-04-18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. F. nepilnametės dukters D. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki D. F., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, t.y. iki 2013-05-08 bei 13900,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukters D. F. išlaikymui už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki ieškinio į teismą padavimo dienos, t.y. iki 2013-04-17.

Ieškovė taip pat prašė iš jai priteistos atsakovui mokėtinos 188500,00 Lt dydžio kompensacijos už jai natūra tekusią turto dalį, išskaičiuoti 2292,72 Lt skolą už dujas, 200,00 Lt skolą AB „Klaipėdos vanduo“, 276,77 Lt skolą AB „Lesto“ ir 738,00 Lt dydžio vietinę rinkliavą. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl prašomų iš jai priteistos kompensacijos išskaičiuoti sumų. Be to, minėta, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).