Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

9. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas arba motina visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

10. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovę, atsakovą, trečiąjį asmenį, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstas.

12. Iš bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeima dėl socialinių įgūdžių stokos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta nuo 2015 m. kovo 17 d., t. y. praktiškai nuo vaiko gimimo. 2019 m. birželio 30 d., 2020 m. birželio 6 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. lapkričio 1 d. gauti pranešimai apie (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimą dėl vaiko nepriežiūros, mamos girtavimo, fizinio smurto namuose atvejų. 2023 m. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš tėvų, nes tikrinant pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nepilnametė buvo rasta su neblaivia mama, taip pat senele (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams buvo pranešta apie konfliktus namuose, galimai naudojant ir peilį. Nepilnametė buvo apgyvendinta pas senelę (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu buvo paskirta laikinąja vaiko globėja. Sudarius mobilią komandą dėl pagalbos į krizę patekusiai šeimai 2023 m. balandžio 27 d. nustatyta, kad vaiko mama (duomenys neskelbtini) išvykusi į užsienio valstybę, su specialistais nebendradarbiavo ir specialistų pagalbą priimti atsisakė. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) atsisakė pagalbos ir nurodė pats pasirūpinti vaiku negalintis. Atsakovams (atsakovei – 2023 m. balandžio 20 d., atsakovui – 2023 m. balandžio 24 d.) buvo inicijuota atvejo vadyba. Utenos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojams su (duomenys neskelbtini) susisiekti nepavyko, jos motina (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji išvykusi dirbti į užsienį, tiksli buvo vieta nežinoma. (Duomenys neskelbtini) buvo surengti du atvejo vadybos posėdžiai (2023 m. gegužės 22 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d.), atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, 2023 m. gegužės 22 d. posėdžio metu nurodė neturintis galimybių pats auginti vaiką, o į 2023 m. lapkričio 6 d. posėdį neatvyko. (Duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė siūlymą kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes visos galimos priemonės teikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) yra išnaudotos.

13. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai šalinasi nuo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) auklėjimo ir auginimo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti kartu su jais, neužtikrina tinkamo vaiko auklėjimo ir priežiūros savo gyvenamojoje vietoje, saugumo, normalaus vystymosi, dvasinės ir socialinės raidos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai nuo vaiko, nors vaikui rodo dėmesį, tačiau tik momentinį, retkarčiais paskambindama ar atsiųsdama dovanų, nerodo pastangų keisti susiklosčiusią situaciją, vaiko ugdymu mokykloje, lavinimu, sveikata nesidomi, taigi yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų ir toks atsakovės elgesys, ilgalaikis atsiskyrimas nuo vaiko daro nepilnamečiam vaikui žalą bei vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Atsakovės bendravimas su vaiku yra epizodinis, o tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas neįmanomas be nuolatinio rūpinimosi vaiku, jo kasdieniais poreikiais, taip užtikrinant darnią vaiko emocinę ir socialinę raidą. Epizodinis dalyvavimas vaikų gyvenime negali būti prilyginamas tėvų pareigos vykdymui, iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad tai neigiamai veikia vaiko emocinę būseną, ryšį su mama. Atsakovas (duomenys neskelbtini) taip pat nesudaro sąlygų vaikui augti su juo, jaučiant kasdienį tėvišką rūpestį, šilumą, nurodo ir pripažįsta, kad pats vaiko auginti negali, valstybės institucijų pagalbos nepriima, susiklosčiusi situacija atsakovą tenkina.

14. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turėtų kokių nors objektyvių priežasčių nesirūpinti vaikais, nusišalinti nuo jų auklėjimo ar išlaikymo. Nesugebėjimas vykdyti tėvų pareigas, reikiamų, atsakovų nuomone, sąlygų neturėjimas nelaikytini objektyviomis priežastimis nevykdyti pareigos auginti vaiką. Konstatuotina, kad atsakovai kaltais veiksmais vengia įgyvendinti tėvų valdžią. Nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimai periodiškai nustatomi nuo 2019 metų, atsakovams nuo 2015 metų, kai šeima buvo įrašyta socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, buvo teikiama socialinė pagalba siekiant, kad vaikas augtų šeimoje, pagalbą atsakovams teikti buvo siekiama ilgą laiką ir iki šiol (duomenys neskelbtini) teisė gyventi saugioje, stabilioje, vaiko netraumuojančioje aplinkoje nėra užtikrinama. Tai sudaro pagrindą teigti, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ateityje.

15. Visa tai yra pakankamas pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

16. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kartu atsakovams paaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

18. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

19. (Duomenys neskelbtini) šiuo metu nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta jos senelė (duomenys neskelbtini), pas kurią nepilnametė gyvena nuo paėmimo iš tėvų 2023 m. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, gyveno ir iki tol, ir kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, sutinka, jog vaikas ir toliau gyventų su ja. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, jo gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina vaiko dabartinės laikinosios globėjos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

21. Iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymą po 250 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamoms nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. sausio 23 d., iki vaiko pilnametystės

22. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Nuo 2024-01-01 minimali mėnesinė alga yra 924 Eur (apie 680 Eur atskaičius mokesčius).

24. Ieškovė konkrečių vaikų poreikių neįrodinėjo, orientaciniu kriterijumi nurodė minimalią mėnesinę algą ir, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių neturėjimą, iš atsakovų prašė priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Ši suma, kartu su vaiko gaunamomis išmokomis pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, būtų mažesnė nei Vyriausybės patvirtinta vienos minimalios algos suma, todėl neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį, kiekvienam vaikui šiuo metu mokama 96,25 Eur vaiko išmoka, taip pat pagal Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio nuostatas mokama globos išmoka, tačiau priteisiant išlaikymą iš atsakovų atsižvelgiama į tai, kad išlaikyti nepilnamečius vaikus visų pirma yra tėvų pareiga, o šio straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad globos išmoka turi būti mažinama mokama vaikui išlaikyti skirta periodine išmoka. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio nuostatas, tikslinis globos išmokos priedas mokamas globėjai.

27. Teismo išreikalautais duomenimis, atsakovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje nedirba, nėra jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, yra skolininkė antstolių vykdomosiose bylose dėl administracinių baudų išieškojimo. Ieškovės pateiktais duomenimis, kitų išlaikytinių neturi.

28. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl atsakovų sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios darytų įtaką darbingumui ar galimybei gauti pajamų sau ir nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes spręstina, kas atsakovai, būdami darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei tinkamai prisidėti prie augančio vaiko poreikių tenkinimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintina, iš atsakovų priteistinas 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės.

29. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja (duomenys neskelbtini) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šalys pagal įstatymą atleistos nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimų iš atsakovų nepriteistinas, ieškovė atleista ir nuo kitų reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovų privalo būti apmokėta 68 Eur žyminiu mokesčiu iš kiekvieno atsakovo. Byloje susidarė 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovų valstybei priteistina po 68 Eur žyminio mokesčio bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 23,79 iš kiekvieno atsakovo (47,58 Eur/2) (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263- 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovams (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją globėją (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti laikinąją globėją (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo lėšas.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Pradėti bylos dėl (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis).

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Valstybei priteistas išlaidas atsakovai privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, nurodant įmokos kodą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.