Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-669-1204/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
e2-669-1204/2024
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-01313-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-669-1204/2024Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01313-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.1.7.12. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „M.“; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti: 26,19 kv. m. bendro ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 2200 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 113,75 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Viso turto už 2313,75 Eur; 4) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti: automobilį Volvo, S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996-11-07, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 600 Eur, automobilį Audi, A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008-05-27, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2000 Eur. Viso turto už 2600 Eur; 5) kompensacijos iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį aš nereikalauja; 6) įpareigoti atsakovą A. M. per 10 dienų po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto; 7) išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. M. susituokėme (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturime. Santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes gyventi santuokoje nebegalime, neturėtų būti skiriamas bandomasis laikotarpis susitaikymui, nes santuoka yra iširusi, santuokinio gyvenimo nebegyvename, taikytis kategoriškai ieškovė atsisako. Pradžioje gyvenome darniai, vėliau prasidėjo konfliktai dėl atsakovo netinkamo elgesio ir nuo 2014 m. gyvename atskirai, nes atsakovas paliko šeimą, susirado kitą moterį ir išėjo gyventi pas ją.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad vyras nuo 2014 m. išėjo gyventi pas kitą moterį. Prašo santuokoje įgytą butą priteisti jai, o buvusiam sutuoktiniui du automobilius. Butas yra avarinės būklės, jo vertė yra 2200 Eur. Yra du automobiliai, į kuriuos ji nepretenduoja. Kompensacijos iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį neprašo. Ji kreditorių neturi, o ar sutuoktinis turi – nežino. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę – „M.“.

4. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko nutraukti santuoką, nesutiko, kad ieškovei liktų sutuoktinė pavardė. Nesutiko su ieškovės prašomu turto padalijimu, atsisakė teismo siūlomos teisinės pagalbos, nurodė, kad jokių įrodymų dėl turto vertės neteiks. Paaiškino, kad buto vertės yra didesnė, nes buvo atliktas remontas, tvarkytas vamzdynas. Nurodė, kad abu automobiliai pirkti su gauta pašalpa dėl turimos jo negalios, automobilis Volvo, S40, yra nevažiuojantis, už jį mokėjo 11 000 litų, iš jų gavo 1225 litų pašalpą jam įsigyti. Automobilis Audi, A4, pirktas už 6500 Eur, už jį buvo suteikta 2500 Eur pašalpa, dokumentų patvirtinančių tai, neturi ir jų teismui neteiks.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Rašytiniais įrodymais, ieškovės bei atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės I. M. ir atsakovo A. M. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ). Santuokos metu 1992 m. šalys įgijo 26,19 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi transporto priemones – Volvo,S40, ir Audi, A6, kurios yra registruotos atsakovo vardu, kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Nepilnamečių vaikų nėra.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena jau dešimt metų, šalys bendro ūkio nebeveda, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

8. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės – neištikimybės. Teismas nagrinėdamas bylą įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog sutuoktiniai kartu negyvena jau dešimt metų, tarpusavio ryšio nebepalaiko, bendro ūkio neveda, bendras santuokinis gyvenimas nutrūkęs, sutuoktiniai nebendrauja, vienas nuo kito yra atitolę, nebeturi bendrų ateities planų. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2014 m. išėjo gyventi pas kitą moterį, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl tokio atsakovo elgesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo preziumuoti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas.

9. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

10. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“. Atsakovas su šia pozicija nesutikdamas kategoriškai, teigia, kad „nėra pagrindo teršti jo suteiktą pavardę“. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nereiškia reikalavimo ir neįrodinėja ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl nepagrįstai reiškia reikalavimą uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę. Dėl to po santuokos nutraukimo teismas ieškovei palieka jos santuokinę pavardę – „M.“.

Dėl santuokinio turto padalijimo

12. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

13. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

14. Sutuoktiniai gyvendami santuokoje įgijo 26,19 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šio turto vidutinė rinkos vertė yra 2313,75 Eur.

15. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones: automobilį VOLVO, S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996-11-07, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 600 Eur, ir automobilį AUDI, A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008-05-27, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2000 Eur. Viso turto už 2600 Eur. Abi transporto priemonės yra registruotos atsakovo vardu. Atsakovas nurodo, kad abu automobiliai pirkti su gauta pašalpa dėl turimos jo negalios, automobilis Volvo, S40, yra nevažiuojantis, už jį mokėjo 11 000 litų, iš jų gavo 1225 litų pašalpą jam įsigyti. Automobilis Audi, A4, pirktas už 6500 Eur, už jį buvo suteikta 2500 Eur pašalpa. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šias transporto priemones asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui, nepriteisinat ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė nurodė, kad jai atitenkanti nekilnojamojo turto vertė yra 2313,75 Eur, o atsakovui atitenkanti transporto priemonių vertė yra 2600 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neteiks jokių įrodymų dėl santuokoje įgyto dalintino turto vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomos dalintinos turto vertės.

16. Teismo vertinimu šis ieškovės prašymas yra pagrįstas bei geriausiai atitinkantis šalių interesus, nes kiekvienai šaliai paliekamas turtas, kuriuo proceso šalys naudojosi ir iki santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir įgytų transporto priemonių padalinimo tenkintinas visiškai, ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliekant 26,19 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise paliekant automobilį Volvo, S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi, A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. M. įpareigotinas per 10 dienų po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

18. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Anatolijaus Šichovcovo pagalbą ieškovei valstybė patyrė 341.92 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 164 Eur (54 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės (75 Eur x 145,80 vartotojų kainų indeksas / 100 –50 %) + 110 Eur už reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

19. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 31,82 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. palikti santuokinę pavardę – „M.“, atsakovui A. M. pavardę – „M.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 26,19 kv. m. bendro ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 2200 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 113,75 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą A. M. per 10 dienų po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.

Priteisti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: automobilį Volvo, S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996-11-07, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 600 Eur, ir automobilį Audi, A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008-05-27, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2000 Eur.

Nustatyti, kad ieškovei kompensacija iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę turto dalį nepriteisiama.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, 31,82 Eur (trisdešimt vieną eurą 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 341,92 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 92 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė