- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-17979-514/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- D. R.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gabijai Dijokienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų mama I. R.;
Žemesnės instancijos teismas
nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas D. R. galės bendrauti su nepilnamečiais sūnumis A. ir E. du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas nepilnamečius sūnus pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, penktadienį nuo 18 vai. ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamą vietą iki sekmadienio 18 vai.; atsakovas galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais per socialinius tinklus, pokalbių programėles, telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribojant bendravimų skaičiaus, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, interesus ir poilsio rėžimą;
priteisti iš atsakovo D. R. nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečio sūnaus E. R., gim. 2013 m, rugpjūčio 25 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki sūnaus E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
Žemesnės instancijos teismas
priteisti E. R. iš atsakovo D. R. 2 869 Eur įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi j teismą dienos;
pakeisti nuo kreipimesi i teismą dienos Plungės apylinkės teismo 201J m. balandžio 12 d. teismo įsakymu (civ. byla Nr. L2-707-747/2011) priteistą išlaikymo nepilnamečiui A. R. dydį ir priteisti iš atsakovo D. R. nepilnamečio sūnaus A. R. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant. į infliaciją;
Žemesnės instancijos teismas
priteisti A. R. iš atsakovo D. R. 2 869 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos;
I. R. paskirti nepilnamečių vaikų: A. R., gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise;
priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus: sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų E. R., gim. (duomenys neskelbtini) kurių tėvas yra atsakovas D. R.. Sūnaus A. išlaikymą atsakovas privalo teikti pagal 2011 m. balandžio 12 Plungės apylinkės teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti po 200 Lt periodinių išmokų iki sūnaus A. pilnametystės. Gimus antram sūnui E., su atsakovu buvo sutarę, kad šis dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirs po 300 Eur. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2018 metų. Paskutinį kartą atsakovas pinigus vaikų išlaikymui pervedė 2024 m. lapkričio 23 d. už lapkričio mėnesį. Atsakovas nuo 2024 m. gruodžio mėnesio vaikų išlaikymui lėšų nebeteikia visiškai. Kadangi atsakovas gera valia neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
Vieno vaiko išlaikymui kad patenkinti jo poreikius per mėnesį reikia skirti 805 Eur. Iš jų 350 Eur maistui, 40 Eur asmens higienos priemonėms, 35 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur vaiko laisvalaikiui; 40 Eur kuro išlaidoms; 15 Eur telefoniniams pokalbiams; 15 Eur kirpėjo paslaugoms; 200 Eur sezoniniams rūbams, avalynei, mokyklinėms prekėms. Vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį sudaro 50 Eur. Sveikatos draudimas vienam vaikui kainuoja 10 Eur. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis neturėtų būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgytus gebėjimus.
Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti. Su nepilnamečiais vaikais gyvena pas mamą, tenka prisidėti prie komunalinių mokesčių. Ieškovės gaunamas pajamas kas mėnesį sudaro darbo užmokestis apie 800 Eur, socialinė išmoka už tris vaikus 583 Eur (kiekvienam iš vaikų po 194 Eur). Ieškovė yra sudariusi vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai suteikta 5 000 Eur paskola. Vykdant sutartį kas mėnesį reikia mokėti po 152 Eur. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2027 m. kovo 20 d. Savo vardu registruoto turto neturi. Ieškovės nuomone atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą sūnui A. nei iki šiol teikė, nes jos gaunamų pajamų nepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Sūnaus E. išlaikymui turėtų būti priteistas išlaikymas, kadangi atsakovas buvusio susitarimo nevykdo. Atsakovui išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikiant, susidarė įsiskolinimas. Ieškovės paskaičiavimu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos išlaikymo įsiskolinimas sudaro po 2 689 Eur kiekvienam vaikui.
Ieškovė nuo pat vaikų gimimo jais rūpinasi, tarp jos ir vaikų yra susiformavę glaudūs ir tvirti santykiai, ji yra pajėgi jais rūpintis, nepilnamečiai vaikai gyvena saugioje aplinkoje, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyti su ieškove. Ieškovė neketina drausti tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau kad išvengti ginčo, teismo prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Siūlo nustatyti, kad atsakovas galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais: sūnumis A. ir E. du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas nepilnamečius sūnus pirma ir trečią mėnesio savaitgalį, penktadienį nuo 18 vai ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 vai. Taip pat tėvas galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais per socialinius tinklus, pokalbių programėles, telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribojant bendravimų skaičiaus, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, interesus ir poilsio rėžimą.
Šalies argumentai
Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, tačiau, jeigu vaikai pageidautų matytis ir palaikyti ryšius su tėvu, ji tam neprieštarautų ir sutiktų, jog vaikai kas antrą savaitgalį būtų paimami atsakovo. Patikslino, jog apskaičiuojant įsiskolinimą padaryta techninė klaida, įsiskolinimo dydį perskaičiavus įsiskolinimas sūnui A. sudarytų 663 Eur, o sūnui E. – 1069 Eur.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. R. ir atsakovas D. R. yra nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaikų mama I. R. neužtikrintų vaikų interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikus išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, nurodžius, kad ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, jais tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų mama I. R. atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų A. R. ir E. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaikų mama) I. R. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, įstatymo trečioji dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama.
Ieškovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais galėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, pasiimdamas nepilnamečius sūnus penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamą vietą iki sekmadienio 18 val.; atsakovas taip pat galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais per socialinius tinklus, pokalbių programėles, telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribojant bendravimų skaičiaus.
Atsakovas nuomonės dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos neišreiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vertinimu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, nepaisant to, kad vaikai išsakė nuomonę, jog nenori bendrauti su tėvu, bendravimo tvarkos nustatymas tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų nepažeistų vaikų interesų.
Byloje nustatyta, kad atsakovo ryšiai su nepilnamečiais vaikais nutrūkę, pagal ieškovės paaiškinimus atsakovas šeimą paliko prieš septynerius metus, atsakovas su vaikais nebendrauja. Rengiant išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai išklausę nepilnamečių nuomonę. Nepilnamečiai E. ir A. išsakė, jog tėvas šeimą paliko prieš septynerius metus, ketverius metus su vaikais nebendravo, o kai mama pradėjo tvarkyti dokumentus dėl išlaikymo, tada tėvas pradėjo rodyti dėmesį, bendrauti. Vaikai nenori su juo bendrauti, susitikti ir ar praleisti pas tėvą nors keletą dienų (2025 m. spalio 1 d. vaiko išklausymo nuomonės).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšys yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Ginčo atveju vaikų interesų vardan būtina išsaugoti vaikų bendravimą su savo tėvu, tačiau, atsižvelgiant į išsakytą vaikų nuomonę, nustatytas aplinkybes, kad faktiškai vaikų ir tėvo santykiai yra nutrūkę, teismo vertinimu ieškovės siūloma tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų, todėl keistina.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovas su sūnumis nebendravo ilgą laiką, vaikai nepageidauja su tėvu susitikti, kad emocinių ryšių tarp vaikų ir tėvo nėra, būtinas laikotarpis nepilnamečių ir jų skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, galimas ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka, t. y. praleidžiant savaitgalius su tėvu.
Pagal nepilnamečių išsakytą nuomonę vaikai tėvui priešiškumo nejaučia, jų nenoras bendrauti su tėvu gali būti paaiškinimas ilgalaikiu tarpusavio santykių nebuvimu, todėl pats atsakovas turėtų dėti pastangas atkurti glaudesnį ryšį su vaikais. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Nors atsakovas dėl bendravimo dėl nepilnamečiais vaikais jokių pageidavimų neišreiškė, atsižvelgiant į tai, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, teismas nustato bendravimo tvarką neribodamas atsakovo susitikimų su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią apie būsimus susitikimus atsakovas įpareigotinas informuoti ieškovę.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). 00
Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. teismo įsakymą atsakovas privalo mokėti sūnaus A. išlaikymui 57,82 Eur (po 200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuo teismo įsakymo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau kaip keturiolika metų, vaikui augant ne tik natūraliai padidėjo jo poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Šalių sūnus A. lanko mokyklą, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo įsakymą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 57,82 Eur, tokia suma nėra pakankama vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus A. interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo sūnui E. neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas šiam nepilnamečiui vaikui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą ir priteisti išlaikymą nurodė, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 805 Eur per mėnesį. Iš jų 350 Eur maistui, 40 Eur asmens higienos priemonėms, 35 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur vaiko laisvalaikiui, 40 Eur kuro išlaidoms; 15 Eur telefoniniams pokalbiams; 15 Eur kirpėjo paslaugoms; 200 Eur sezoniniams rūbams, avalynei, mokyklinėms prekėms. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Sutiktina su ieškove, jog atsižvelgiant į tai, kad A. ir E. yra mokyklinio amžiaus (abu mokosi (duomenys neskelbtini)), su amžiumi plečiasi jų interesai, didėja poreikiai, tačiau vis tik teismas sprendžia, kad išlaidos higienos prekėms, kurios nėra perkamos kiekvieną mėnesį, maistui nurodomos per didelės. Be to, į vaiko išlaikymo kasmėnesinį krepšelį neturėtų būti įtraukiamos išlaidos draudimui. Vertindamas ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidas ieškovės nurodytas vitaminams ir vaistams, laisvalaikiui, kurui, avalynei ir mokyklinėms prekėms, ryšio paslaugoms apmokėti, komunaliniams mokesčiams. Analizuojant ieškovės pateiktų vaiko poreikių skaičiuoklė matyti, kad nėra įtrauktos visos išlaidos, kurias ieškovė neabejotinai patiria vaiko poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, perka ilgalaikius daiktus, tokius kaip telefoną, kompiuterį, judumo priemones, baldus ir kt. Teismas sprendžia, kad vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti būtina ne mažesnė nei 720 Eur suma per mėnesį.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena šeimos nariams priklausančiame būste panaudos teise, registruojamo kilnojamojo turto neturi. Ieškovė yra dirbanti, jos mėnesio uždarbis siekia 885 Eur. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovei mokamos išmokos vaikams 583 Eur per mėnesį. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą – moka kasmėnesines 152 Eur įmokas 5 000 Eur paskolos grąžinimui pagal 2023 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutartį.
Atsakovas nuosavybės teise priklauso butas, es. (duomenys neskelbtini) k., Telšių r., atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovas yra dirbantis, kasmėnesinės pajamos siekia 1 038 Eur. Duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius byloje nėra.
Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaikų amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, į tai, kad atsakovas jokių duomenų, jog dėl kokių nors sveikatos problemų neturi galimybių gauti pajamas, užtikrinančias vaikų poreikių patenkinimą, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį sūnui A. , taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E., nustatant, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui privalo teikti po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Priteisus išlaikymą nepilnamečiui E., ieškovė skiriama E. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). 2011 m. balandžio 12 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu ieškovė jau buvo paskirta A. lėšų tvarkytoja, todėl pakartotinai šis klausimas nebesvarstytinas.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo priteisimo atveju teismo sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Ši įstatymo norma nedetalizuoja, dėl kokio priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Teismo vertinimu išlaikymo dydžio pakeitimas yra taip pat išlaikymo priteisimas (padidinto), todėl tokiam sprendimui taikomos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai.
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam sūnui, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. sūnui A. 663 Eur ir sūnui E. 1059 Eur.
Kaip jau nustatyta, išlaikymas sūnui A. buvo teikiamas pagal 2011 m. balandžio 12 d. Plungės apylinkės teismo įsakymą. Ieškovė ieškiniu siekė padidinti nepilnamečiui A. teikiamo išlaikymo dydį, prašydama didesnį išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Toks ieškovės reikalavimas tenkinamas.
Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl vaiko E. padidėjusių poreikių, neinformavo jo apie pasikeitusius vaiko poreikius, į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovas nevykdo buvusio šalių susitarimo, pagal kurį atsakovas mokėjo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė informavo atsakovą, jog pasikeitus vaiko poreikiams reikalingas didesnis išlaikymas, anksčiau nei ruošdama ieškinį teismui. Vien ši aplinkybė teismo vertinimu yra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui A. priteisimo.
Be to, CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Taigi, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Atsakovas nepilnamečiui sūnui A. teikė 2011 m. balandžio 12 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu nustatyto dydžio išlaikymą, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti išlaikymo įsiskolinimo sūnui A. faktą. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui A. priteisimo iš atsakovo ir ieškovės šį reikalavimą atmeta (CPK 178 straipsnis). .
Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.
Byloje ieškovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas iki 2024 m. lapkričio mėnesio teikė išlaikymą sūnui E., paskutinis mokėjimas įvykdytas 2024 m. lapkričio 23 d., pagal ieškovės paaiškinimus šis mokėjimas atliktas už 2024 m. lapkričio mėnesį. Atsakovas neteikė įrodymų, kad po šios datos teikė išlaikymą sūnui E., remiantis byloje esančiais dokumentais, spręstina, kad atsakovas pareigos išlaikyti sūnų E. neteikia nuo 2024 m. gruodžio 1 d. ir nuo šios dienos atsiranda teisė reikalauti išlaikymo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Ieškovė apskaičiavo įsiskolinimą laikydama, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį buvo reikalinga 150 Eur suma. Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl vaikų išlaikymo, pagal kurį atsakovas kiekvienam vaikui teikė 150 Eur išlaikymą kas mėnesį. Apie tai, kad pasikeitė vaiko poreikiai, ieškovė atsakovo neinformavo, 2025 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Įvertinus buvusį šalių susitarimą, pritartina ieškovės pozicijai, jog teisinga būtų įsiskolinimą skaičiuoti pagal buvusį susitarimą, iš atsakovo priteisiamas 1 092,86 Eur (150 x 7 + (150 : 31 x 6) įsiskolinimas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 7 d. Ieškovės atstovas patikslindamas įsiskolinimo dydį padarė aritmetinę klaidą, teismas ją ištaiso, priteisdamas ne 1 059 Eur, bet 1 079 Eur įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 173,40 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo teikiama valstybė garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo išieškotinos išlaidos mažintinos iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės I. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų mama I. R.;
Pakeisti 2011 m. balandžio 12 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu nustatytą išlaikymo iš D. R. sūnui A. dydį ir iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. liepos 7 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. liepos 7 d. iki sūnaus pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš D. R. E. R. 1 079 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt devynių Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad D. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. R. ir E. R. šia tvarka:
tėvas netrukdomai ir privačiai bendrauja su nepilnamečiais vaikais elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber ir kt.), atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir ugdymo procesų režimą;
tėvas netrukdomai ir privačiai bendrauja su nepilnamečiais vaikais susitikdamas su jais iš anksto sutartoje vietoje. Apie vaikų paėmimo ir jų grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, būdą bei laiką tėvas ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoja vaikų mamą tiesiogiai, arba per vaikus, arba elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, SMS trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber ir kt.).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. R. 173, 40 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 40 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš D. R. 200 Eur (du šimtus Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB „Artea“ banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.