Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo B. D. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui B. D. 166 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės M. T., bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatė, kad ieškovas B. D. pagal 2006-10-20 darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku. Atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, statybos darbus, 2007-05-24 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas nukrito iš 3 metrų aukščio nugara ant žemės ir patyrė sunkią traumą. Dėl patirtos traumos ieškovas tapo neįgaliu ir nedarbingu, jam būtina nuolatinė slauga, ieškovas nevaikšto ir yra priklausomas nuo aplinkinių. Ieškovui 2012-09-05 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovui ki 2010-07-20 nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis. Atsakovė M. T. laikotarpyje nuo 2004-06-01 iki 2008-07-28 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės (vadovės) pareigas. Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-2-137/2011 nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, darbui aukštyje nebuvo naudojamos tinkamos kolektyvinės priemonės (aptvarai, platformos, apsauginis tinklas ir kitos priemonės), B. D. nebuvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas, kaip saugiai dirbti aukštyje ir neturėjo jokių nuo kritimo iš aukščio saugančių techninių priemonių. Teismas nustatė, kad M. T., atlikusi nelaimingo atsitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės (vadovo) pareigas, neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau savo pareigų neįvykdė, pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Teismas nustatė, kad M. T. pažeidė Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų Nr.77, patvirtintų 1998-04-20, 7.1 p. reikalavimus. Tarp M. T. neveikimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. M. T. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes M. T. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus padarinius. Ji žinojo apie prieš nelaimingą atsitikimą atlikto saugos reikalavimų laikymosi darbe patikrinimo rezultatus, jai buvo nurodyti trūkumai, todėl kaip vadovė galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, jei nedelsiant trūkumų nepašalins. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu M. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., jai paskirta 50 MGL (6500 litų) bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu B. D. priteista 14133,16 Lt turtinės ir 250.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, ilgą gydymą ir itin sunkias sužalojimo pasekmes, į nuolatinį pergyvenimą dėl ateities tapus neįgaliam ir negalinčiam ne tik savarankiškai judėti, apsitarnauti, bet net su invalido vežimėliu be pašalinių pagalbos išvažiuoti iš buto ir nusileisti laiptais į lauką, į galimybių skaudžias pasekmes pašalinti ribotumą ir į tai, kad sužalojimų padariniai nuolat juntami, į patirtus ir kasdien patiriamus fizinius skausmus, nepatogumus, suvaržymus ir moralinius bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad fizinė negalia ir luošumas liks visam gyvenimui, o neįgalumą lydi ir kitokie sutrikimai, žeidžiantys žmogaus orumą, atėmę galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, į sunkią nukentėjusiojo šeimos turtinę padėtį, laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (b.l. 12-23). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-2-137/2011, nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiui įsiteisėjus, 2011-02-23 buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovas B. D. 2011-03-21 pateikė antstoliams vykdyti. Pagal vykdomąjį raštą jokie mokėjimai B. D. naudai nebuvo atliekami. Skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė ir neįvykdė teismo 2011-01-21 nuosprendžio, nukreipti išieškojimą į įmonės turėtą žemės sklypą nebuvo galima, kadangi šis įkeistas žemės sklypas už įmonės įsiskolinimą buvo perduotas įkaito turėtojui. Po bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo vykdomasis raštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo B. D. naudai 2012-07-24 persiųstas bankroto bylą įmonei iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi, paskiriant įmonės administratoriumi UAB „Adminova“. Teismo 2012-10-07 nutartimi patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, į kurį įmonės kreditorius B. D. dėl neaiškių priežasčių neįrašytas. Teismo 2012-11-22 nutartimi bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2013-01-22 sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, nusprendžiant ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 išregistruota iš juridinių asmenų registro (b.l. 29-37).

Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai nepagrindžia atsakovo teiginių apie ieškinio nepagrįstumą. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad likvidavus ieškovo buvusį darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“, šio juridinio asmens prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą pasibaigė. Priešingai, nei nurodo atsakovas, formuojama teismų praktika patvirtina atsakovės M. T., kaip likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios vadovės, pareigą atlyginti ieškovui neturtinę žalą, patirtą ieškovo dėl sveikatos sužalojimo jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu. Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011). Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas. Teismas sprendė, jog atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos sąlygos, t.y. atsakovės nusikalstamas neveikimas, žalos ieškovui padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės nusikalstamo neveikimo ir kilusių padarinių - ieškovui atsiradusios žalos, nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu, kuriuo taip pat konstatuotas M. T. nusikalstamas nerūpestingumas dėl padaryto nusikaltimo. Nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas nerūpestingumas reiškia didelį atsakovės neatsargumą. Šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.).

Pirmos instancijos teismas sprednė, jog, ieškovo kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas neriboja ieškovo teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei M. T., kaip buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, kurios atsakomybė už įmonės neįvykdytas prievoles yra subsidiari. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlyginta ieškovui žala atsirado kaip atsakovės M. T. įvykdyto nusikaltimo pasekmė, todėl būtent atsakovei, likvidavus ieškovo darbdavį, tenka pareiga atlyginti ieškovui dėl įvykdyto nusikaltimo patirtą žalą. Ieškinio atmetimas reikštų ieškovo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą paneigimą, kas iš esmės prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos ieškovui faktas nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu ir neįrodinėtinas nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.). Bet Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos ieškovui dydį, vadovavosi tuo, kad neturtinę žalą ieškovui turėjo atlyginti buvęs ieškovo darbdavys juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžiu ir nuosprendžiu nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė, laikantis protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo (t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) skirtingų interesų pusiausvyros, todėl teismas sprendė, kad turtinė 250.000,00 Lt dydžio pareiga atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra neproporcingai didelė. Suprantama, kad ieškovo, praradusio 85 proc. darbingumo, patirta neturtinė žala yra neįkainojamai didelė. Tačiau nustatant atlygintinos žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, siekiant protingos ginčo šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas trečdaliu sumažino ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė 166.700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.