Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Z. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei L. D., trečiajam asmeniui Z. T. dėl savavališko garažo rekonstravimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Pirma turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl servitutų nustatymo bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta byla įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o tik po to byla dėl servituto nustatymo. Nes tik projektinės dokumentacijos parengimas gali turėti kitoje byloje prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Kai viešpataujantieji daiktai yra žemės sklype stovintys pastatai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto dėl žemės sklypo naudojimo apimtis turi būti nustatoma servituto konkrečiame žemės sklype planu.

2. Servitutas, privažiuoti prie L. D. priklausančio pastato ir aikšteles prie pastato, jau yra nustatytas detaliuoju planu, kurio rengime aktyviai dalyvavo L. D.. Administracinio akto - savivaldybės direktoriaus įsakymo, patvirtinančio detalųjį planą, L. D. neginčijo ir su tokiu detaliuoju planu bei servitutu sutiko. Todėl bylos sustabdymas dėl perteklinio reikalavimo, kuriuo siekiama pakeisti detaliuoju planu nustatytą servitutą, yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Teismui sustabdžius projektinės dokumentacijos parengimo bylą, statytojui L. D. nebekyla įstatyminė pareiga, vykdyti nustatytus Inspekcijos bei Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus. Iš to seka, kad teismo išvada, jog nustačius servitutą taptų įmanomas pastato rekonstrukcijos darbų įteisinimas, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

1. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Jo nepasitenkinimą kelia tai, kad stabdoma ne ta byla, kurios stabdymu asmeniškai suinteresuotas trečiasis asmuo.

2. Byla dėl servitutų nustatymo buvo priimta Šiaulių apylinkės teisme ir nagrinėta, o trečiasis asmuo (atsakovas byloje Nr. 2-42-914/2014), nereiškė jokių abejonių dėl negalėjimo nagrinėti šią bylą, nesant parengtos ieškovo autogaražo remonto dokumentacijos.

3. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – autogaražas – yra pastatytas ant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio (susigrąžinto iš valstybės valdymo) žemės sklypo. Dėl šios priežasties, atsakovė, kaip savo nuosavybės valdytoja, susiduria su netipiška teisine situacija, kuomet pastatai, kaip nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei, o žemės sklypas, ant kurio pastatyti šie statiniai priklauso kitam asmeniui. Pagal galiojančius teisės aktus, atsakovės turto remontui atlikti atsakovė turėtų parengti projektą, o projekto rengimui būtinas žemės sklypo ant kurio yra pastatyti pastatai, savininko sutikimas. Z. T., kaip žemės sklypo savininkė, nesutinka duoti būtinų leidimų, piktybiškai naudojasi susidariusia situacija, siekdama sau finansiškai naudingų žemės panaudojimo klausimų sprendimų. Ne dėl atsakovės kaltės, nenoro ar valios trūkumų atsakovė negali įvykdyti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimų. To padaryti negali dėl trečiojo asmens kaltės.

1. Teismas visiškai pagrįstai suteikė prioritetą civilinei bylai Nr. e2-1084-883/2015, nes norint įgyvendinti statytojo teisę, statytojas pirmiausia žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įst. 3 str. 2 d. 1 p.).

2. Pirmiausia turėtų būti išspręsti žemės klausimai, nes žemės savininkė yra trečiasis asmuo, ir tik po to, statytoja (atsakovė) galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai pradėtą statinio rekonstravimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria teismas sustabdė civilinę bylą civilinę bylą Nr. e2-1084-883/2015 iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-914/2014.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., byla Nr. 3K-3-404/2009). CPK 163 straipsnio 3 punktas numato imperatyvųjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama ir turi būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje medžiotojų klubas „Pašušvys“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-74/2005). Teismas, nustatęs, jog yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio, nepaisant to, ar išsakė byloje dalyvaujantys asmenys nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji, nes tai padaryti teismą įpareigoja įstatymas.

Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Korida“, byla Nr. 3K-3-413/2008). Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos.

Pažymėtina, kad teisme nagrinėjamos dvi tarpusavyje susijusios bylos: 1. pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę L. D. pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2. pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Z. T. ir atsakovės Z. T. priešieškinį ieškovei L. D. dėl servitutų nustatymo. Aplinkybės, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys trečiasis asmuo neginčija, tačiau mano, kad teismas sustabdė ne tą bylą eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė Nr. e2-1084-883/2015 ir prioritetą suteikė civilinės bylos dėl servitutų nustatymų nagrinėjimui, kadangi iš aptarto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad norint įgyvendinti statytojo teisę, statytojas pirmiausia žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Taigi, įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmiausia turėtų būti išspręsti žemės klausimai, nes žemės savininkas yra trečiasis asmuo, ir tik po to, atsakovė kaip statytoja galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai pradėtą statinio rekonstravimą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad servitutai yra nustatyti, kadangi šiuo metu dėl servitutų nustatymo nagrinėjama civilinė byla.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su privalomu bylos sustabdymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.