Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.4; 1.1.8.6.14; 1.2.22.11.2; 1.2.28.2.2; 2.4.6.1

2025 m. gegužės 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. K. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas S. K. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. kovo 22 d. 02.15 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 16.22 val. (1 para).

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pagal BK 292 straipsnio 2 dalį taip pat pripažinti A. T. (A. T.) bei M. Z. (M. Z.), tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. K. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį:

1.1. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: veikdamas bendrininkų grupe su A. T. ir M. Z., dėl savanaudiškų paskatų, už nenustatyto asmens pažadėtą nuo 600 Eur iki 800 Eur atlygį (už kiekvieną žmogų), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. kovo 22 d., iš tiksliai nenustatytos vietos Latvijos Respublikos teritorijoje į bendrininko A. T. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsodino devynis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Senegalo Respublikos piliečius F. N., A. S., Y. D., L. S., Kamerūno Respublikos pilietį U. C. N. N., Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pilietį A. P. T. S., Gvinėjos Respublikos piliečius Fatoumata D. B., F. B., A. D. ir S. K., vairuodamas automobilį „BMW320 D Xdrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su M. Z., kuris vyko kaip keleivis, važiuodamas netoliese, lydėjo ir stebėjo aplinką, tokiu būdu neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos ir tuo pačiu automobiliu neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2024 m. kovo 22 d. apie 02.15 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

1.2. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį S. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: nuo tiksliai nenustatyto laiko nešiojo, t. y. atsinešė į automobilį „BMW 320D Xdrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame tarp priekinių sėdynių esančioje daiktadėžėje gabeno ir laikė duriamosios – pjaunamosios grupės nešaunamąjį ginklą – peilį, kol 2024 m. kovo 22 d. transporto priemonės apžiūros metu minėtą peilį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymo reikalavimų, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių sąrašas BK 59 straipsnyje nėra baigtinis, t. y. teismas galėjo nustatyti ir kitas, BK 59 straipsnyje tiesiogiai nenumatytas, aplinkybes. Nuteistojo skunde teigiama, kad jo, kaip ir kitų nuteistųjų, materialinė padėtis buvo sunki ir kažkas tuo pasinaudojęs, t. y. suviliojęs materialiniu atlygiu, įtraukė nuteistuosius į nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pagrindą įvertinti, ar šioje situacijoje jie nebuvo išprovokuoti padaryti nusikaltimą. Remiantis nuteistojo S. K. parodymais, „Telegram“ programėlėje jis susirado grupę, kurioje vyko bendravimas dėl „nelegalų“ gabenimo. Toje grupėje kažkas pasiūlė papildomai užsidirbti gabenant „nelegalus“. Taip S. K. gavo asmens kontaktą, kuris pasiūlė užsidirbti. Šis asmuo pasakė, kad reikės važiuoti į Latviją, paimti „nelegalus“, už tą darbą žadėjo 600 – 700 dolerių (sumokant kriptovaliuta). Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad jis ir jo kolega A. S., kuris nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, būdami (duomenys neskelbtini) pareigūnai, neatsitiktinai atsirado Biržų rajone. Manytina, kad jie vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus, o galimai ir per programėlę „Telegram“, žinodami sunkią nuteistųjų finansinę padėtį, patys išprovokavo S. K. daryti BK 292 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, nors tam buvo akivaizdžios prielaidos.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būdamas sunkioje finansinėje padėtyje – augina 10 metų dukrą, žmona laukiasi ir turi gimdyti 2025 metų kovo mėnesio pabaigoje, nuteistasis buvo priverstas griebtis geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę aprūpinti savo šeimą. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama, kaip nuteistojo teisinę atsakomybę lengvinanti. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistajam S. K. buvo nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl S. K. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą ir skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar atidėti jos vykdymą (net ir iš dalies), nėra įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvertinus S. K. asmenybę, taip pat ankstesnius teistumus, negalima konstatuoti, kad švelnesnės bausmės paskyrimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (net ir dalinis) šioje situacijoje galėtų užtikrinti bausmės paskirtį.

4. Taigi, teisėjų kolegija, neįžvelgusi jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Be to, atsižvelgdama į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir aktualią baudžiamojo įstatymo redakciją, teisėjų kolegija įvertino ir šių pakeitimų įtaką nuteistojo S. K. teisinei padėčiai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galima provokacija

5. Remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino galimos pareigūnų provokacijos, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju pareigūnai galimai vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus ir per programėlę „Telegram“, žinodami sunkią nuteistųjų finansinę padėtį, išprovokavo S. K. daryti BK 292 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

6. Vertinant šiuos nuteistojo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad negalima skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens, kad šis padarytų konkrečią nusikalstamą veiką, provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2A-P-2/2009, Nr. 2K-192/2010, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-430-746/2015 ir kt.).

7. Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jokios pareigūnų provokacijos nagrinėjamu atveju nebuvo. Jokių ją patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra. Priešingai, tokią nuteistojo versiją paneigia byloje ištirti įrodymai ir nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

7.1. Pats nuteistasis S. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, šios versijos nekėlė ir apie galimą pareigūnų provokaciją neužsiminė, be kita ko, sutiko, jog baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y. į teismo posėdį nekviečiant liudytojų ir iš esmės pripažįstant, kad bylos aplinkybės nekelia abejonių (tik tokiu atveju byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir bausmės mažinimas vienu trečdaliu (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnis)). Versiją apie galimą jo provokaciją padaryti nusikalstamą veiką, pasinaudojant sunkia jo materialine padėtimi, nuteistasis S. K. pateikė tik apeliaciniame skunde, tačiau jokių tai patvirtinančių argumentų nenurodė. Nuteistasis tik hipotetiškai ir deklaratyviai teigia, kad pareigūnai jo kelionės maršrute galėjo pasirodyti ne atsitiktinai, tariamai patys sukurstę gabenti užsieniečius ir jau žinodami apie tai.

7.2. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. S. 2024 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, 2024 m. kovo 21 d. iš Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnų buvo gauta informacija, kad Latvijos Respublikos teritorijoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje jie patikrino du kartu važiavusius automobilinius – „BMW 320 D Xdrive“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo S. K., kartu su juo buvo M. Z.), ir „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo A. T.); šie automobiliai jiems sukėlė įtarimų dėl galimo neteisėtų migrantų gabenimo; automobiliuose buvę asmenys buvo įspėti dėl atsakomybės už neteisėtų migrantų gabenimą (t. 1, b. l. 13). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnas R. S. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad informaciją apie galimai neteisėtai migrantus gabenančius du automobilius – „BMW 320 D Xdrive“ ir „Mercedes Benz Sprinter“ su Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais, kurie buvo patikrinti Latvijos Respublikos teritorijoje, o juose buvę trys Lietuvos Respublikos piliečiai (S. K., A. T. ir M. Z.) įspėti dėl atsakomybės už neteisėtą migrantų gabenimą, jie gavo iš Latvijos Respublikos pareigūnų. Pareigūnas R. S. papildomai paaiškino, kad tikrindami gautą informaciją jie stebėjo kelius, vedančius iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos teritoriją, o 2024 m. kovo 22 d., 00.34 val., automobilius pastebėjo jau įvažiavusius į Lietuvos Respublikos teritoriją Biržų rajone ir važiuojančius link Panevėžio miesto (t. 2, b. l. 154–157).

7.3. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantys nuteistojo M. Z. susirašinėjimai „Facebook“ programėlėje, kurių visuma leidžia spręsti, jog susirašinėjimuose kalbama apie nuteistųjų kelionę į Latvijos Respubliką, nuteistųjų patikrinimą Latvijos Respublikos teritorijoje ir jų įspėjimą dėl atsakomybės už neteisėtą migrantų gabenimą: „<...> sajbu darytis gi lekiu <...> su S. (teisėjų kolegijos pastaba – S. K.) <...> Latvijoj senai jau <...> mentai sustabde (teisėjų kolegijos pastaba – kartu su pranešimu atsiųsta ir nuotrauka, daryta iš automobilio BMW, kurio priekyje stovi policijos pareigūnų automobilis, vidaus) <...> palydeti reikejo masina viena <...> vaziuosim i kita miesta latvijoj ir td is ten pro lt i lenkija <...> lekiu as grc, vel mentai sukiojasi <...>“ (M. Z. susirašinėjimas su „E.“, t. 2, b. l. 28–40); „<...> paleido (teisėjų kolegijos pastaba – policijos pareigūnai) <...> pasirasem popierius kad jei ka tipo nelegalu jokiu neveztume. Informavo duomenis uzsirase <...> ir paleido <...>“ (M. Z. susirašinėjimas su „Ed“, t. 2, b. l. 42–46).

7.4. Visa tai patvirtina, kad apie nuteistųjų planą neteisėtai gabenti migrantus nei Latvijos Respublikos, nei Lietuvos Respublikos pareigūnams iš anksto nebuvo žinoma, S. K. ir A. T. vairuojami automobiliai Latvijos Respublikos teritorijoje buvo patikrinti tik dėl sukelto įtarimo. Toks pareigūnų įtarumas, pastebėjus dvi viena paskui kita važiuojančias transporto priemones su Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Jokių duomenų apie tai, kad Latvijos ar Lietuvos Respublikos pareigūnai iki nusikalstamos veikos padarymo bendravo su S. K. „Telegram“ programėlėje ir kurstė, skatino jį veikti nusikalstamai, vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus ar veikė pagal leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Latvijos pareigūnai padarė viską ką galėjo, kad galima nusikalstama veika nebūtų daroma. Jie išaiškino nuteistiesiems apie draudžiamą užsieniečių gabenimą per valstybės sieną ir asmenys buvo įspėti dėl atsakomybės už neteisėtų migrantų gabenimą. Taigi, nuteistieji, taip pat S. K., veikė ne tik niekieno neskatinami, bet ir aiškiai savo pačių valia, sprendimu ir norėdami taip veikti, nepaisant pareigūnų bandymo nutraukti galimus nusikalstamus veiksmus.

7.5. Tokie bylos duomenys ir visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, rodo ne tik tai, kad bylos aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, buvo pakankamai aiškios ir nesudarė jokio pagrindo atlikti papildomus procesinius veiksmus, aiškinantis tariamą provokacijos versiją, bet ir leidžia spręsti, kad S. K. nėra nuoširdus ir siekia menkinti savo elgesį, padarant nusikalstamą veiką.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent, kad, augindamas 10 metų dukrą ir laukdamas dar vieno vaiko, jis buvo priverstas griebtis geriau apmokamo darbo, todėl nusikalto dėl sunkios turtinės padėties.

9. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, tai pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje aiškinama, kad tokiu atveju sprendžiama, jog kaltininkui susiklostė tokios gyvenimiškos aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-194-895/2015 ir kt.). Paprastai tokiais lemtingais gyvenimo veiksniais gali būti sunki asmens materialinė padėtis dėl nedarbo, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga, įtempta situacija šeimoje ar darbe, asmens neįgalumas, kt. Būtent tokios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog, jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Kartu pažymėtina, kad tais atvejais, kai viena ar kelios iš minėtų sąlygų kyla dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo, kt.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (jos adresu, be kita ko, yra registruota ir nuteistojo darbo vieta – MB „P. A.“), nėra vedęs, tačiau turi mažametę dukrą, gim. 2014 m. rugsėjo 6 d., o 2025 m. balandžio 9 d. sulaukė sūnaus (t. 3, b. l. 145–146, t. 5, b. l. 124–125). Be to, jis yra pakankamai jaunas ir darbingas, turi vidurinį išsilavinimą, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, trukdančius jam dirbti, nagrinėjamoje byloje nėra, apie tokias aplinkybes nuteistasis neužsiminė ir apeliaciniame skunde. Tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu jis dirbo MB „P. A.“, kurios veikla susijusi su automobilių remontu (t. 3, b. l. 149, 183). Iki to laiko jis taip pat dirbo UAB „G.“, UAB „A.“ ir UAB „K.“, tuo pat metu vykdė ir individualią veiklą (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys).

11. Visa tai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo darbą ir pragyvenimo šaltinį, buvo pakankamai veiklus ir geba ieškoti būdų, sprendžiant savo ir šeimos ar artimųjų finansinę padėtį užsiimant legalia veikla. Kita vertus, byloje esantys duomenys apie jo turimas skolas ir daugybę priverstinai vykdomų išieškojimų (iš antstolių sistemos gauti duomenys apie keliasdešimt vykdomų išieškojimų (t. 5, b. l. 101–114), taip pat jo teistumai, ypač už sukčiavimą, svetimo turto sugadinimą ir papirkimą, aiškiai rodo, kad nuteistojo elgesys, siekiant gauti turtinę naudą, nepaisant kitų asmenų pažeidžiamų interesų, taip pat aiškaus supratimo, kad toks elgesys yra neteisėtas ir negalimas, yra pakankamai tipinis, dažnai visiškai neatsakingas ir patvirtina, kad nuteistajam taikomos teisinės priemonės niekaip nekeičia jo neteisėto elgesio.

12. Nuteistojo skundo argumentų apie jo šeiminę padėtį ir būtinybę išlaikyti vaikus kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš daugybės jo skolinių ir nevykdomų įsipareigojimų yra skola dėl savo dukrai neteikto išlaikymo. Pagal LITEKO sistemoje esančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi 2014 m. rugsėjo 6 d. gimusios S. K. dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o nuteistasis taikos sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą savo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2017 m. liepos 15 d. iki dukros pilnametystės (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-14829-391/2017). Visgi, iš vykdomosios bylos ir išieškomos 6 085,28 Eur skolos matyti, kad nuteistasis išlaikymo savo dukrai neteikė taip kaip įsipareigojo, be kita ko, ir turėdamas oficialų darbą.

13. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo elgesį nepaisant nei kitų asmenų interesų, nei jam taikomų poveikio priemonių, spręstina, kad S. K. finansiniai sunkumai, susiję su jo atžvilgiu vykdomais išieškojimais, kilo dėl jo paties sąmoningų ir tyčinių veiksmų, todėl tokioje situacijoje jo apsisprendimas nusikalsti pagal paminėtą teismų praktiką negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimus nuteistasis padarė ne dėl sunkios turtinės padėties, o dėl noro paprastai, greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamas veikas – gauti pajamų.

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

14. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje tik skundžiamu nuosprendžiu nustatyto dydžio laisvės atėmimo ir arešto bausmės gali užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

15. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais buvo pakeista ir BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), todėl šiuo atveju, sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, bus vadovaujamasi naująja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (nebeskaičiuojant jo nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

16. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį S. K. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, pagal BK 292 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas. Šių straipsnių sankcijos 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo papildytos alternatyviomis bausmių rūšimis: BK 258 straipsnio 2 dalis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, BK 292 straipsnio 2 dalis – bauda (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), – kurios yra švelninančios nuteistojo teisinę padėtį ir aktualios sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės.

17. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, S. K. asmenybę, jo buvusius teistumus, penkiais ankstesniais nuosprendžiais jam skirtas bausmes, jų ignoravimą ir tolesnį nusikalstamą elgesį, taip pat nuolatinį jam taikytų kardomųjų priemonių pažeidinėjimą (apeliacinio proceso metu, dar iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, teismas gavo pranešimus, kad nuteistasis nevykdo įpareigojimų, įspėjo nuteistąjį apie būtinybę jų laikytis, tačiau šio įspėjimo jis nepaisė, kol galiausiai buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje), teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir pasikeitusios BK 258 straipsnio 2 dalies ir 292 straipsnio 2 dalies sankcijų redakcijos nesudaro jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtas bausmes jas švelninant.

18. Spręsdamas nuteistajam S. K. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju S. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 292 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažymėtina, kad padarydamas BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuteistasis S. K. veikė bendrininkų grupe su kitais asmenimis, būtent jis „Telegram“ programėlėje surado galimybę užsidirbti nusikalstamai ir tai pasiūlė dviem savo draugams bendravykdytojams – A. T. ir M. Z.. Be to, tik S. K. iniciatyva buvo surastas nelegalių migrantų gabenimui reikalingas mikroautobusas, S. K. paprašius savo draugo liudytojo L. B. pagalbos, kuris dėl savo pažinties su liudytoju K. Š. padėjo išsinuomoti mikroautobusą iš liudytojo M. S. valdomos įmones UAB „K. G.“. Nors nuteistojo S. K. bendrininkavimas su kitais asmenimis gabenant užsieniečius nebuvo pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau tokie nuteistojo S. K. veiksmai patvirtina aktyvų jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad be jo iniciatyvos BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo įmanomas.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių neįžvelgė (nors ir pripažino, kad BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmenys padarė veikdami bendrininkų grupe). Taip pat įvertino nuteistojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad S. K. pirmą kartą nusikalto vos sulaukęs aštuoniolikos metų, praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas ne kartą, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad, panaudodamas atsuktuvą, pradūrė ties reguliuojama sankryža degant raudonam šviesoforo signalui stovėjusio nukentėjusiojo automobilio dvi galinių ratų padangas (t. 3, b. l. 155–159). Dalis nuteistojo teistumų susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, viešosios tvarkos pažeidimais (pvz. be priežasties tyčia kumščiais, kojomis ir metaline teleskopine lazda sudavė ne mažiau 9 smūgių nukentėjusiajam į veidą, galvą, nugarą, rankas ir kojas), atskleidžiančiais brutalų ir dažnai nekontroliuojamą nuteistojo elgesį bei jam būdingą veikimą bendrininkaujant su kitais asmenimis. Tai itin aktualu įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju S. K. su savimi turėjo atlenkiamą peilį, už ką skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, S. K. buvo nuteistas ir už sukčiavimą, kai bendrininkaudamas su kitu asmeniu jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą (internete įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilio detalę, nukentėjusiajam už ją pervedus pinigus, parduodamos detalės nukentėjusiajam neperdavė). Šios veikos pobūdis tik dar kartą iliustruoja išvadas apie tai, kad nuteistojo elgesį lemia ne jo finansinė padėtis, o siekis paprastai, greitai ir, nepaisant jokių kitų asmenų interesų, gauti pajamas, visiškai ignoruojant nusikalstamą tokio elgesio pobūdį.

20. Visa tai patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos piniginės baudos nepasiteisino, nes, kaip nustatyta ir neginčijama šioje byloje, 2024 m. kovo 22 d. S. K. padarė naują sunkų nusikaltimą. Tai rodo, kad, nepaisant S. K. skiriamų bausmių pobūdžio, jo nusikalstamas elgesys kartojasi, be kita ko, dar ir sunkėja, todėl jam taikomas poveikio priemones būtina griežtinti.

21. Esant tokioms aplinkybėms, vien tai, kad nuteistasis neseniai sulaukė dar vieno vaiko, iš esmės neigiamai charakterizuojamos S. K. asmenybės nekeičia ir nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui. Juo labiau, kad padarydamas sunkų nusikaltimą, už kurį nusikalstamos veikos padarymo metu grėsė vien tik laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis net ir būdamas įspėtas savo nusikalstamo elgesio nenutraukė ir savo, kaip už vaikus atsakingo asmens, statusą ignoravo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamų paskirtos bausmės, šiuo atveju laisvės atėmimo, padarinių atsiradimas kaltininkui nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, kol ji atitiks pastarojo lūkesčius būti iš esmės nebaudžiamam. Neigiami bausmės padariniai nagrinėjamoje situacijoje yra natūralūs ir būtini, siekiant paveikti nuteistąjį ir apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio jo nusikalstamo elgesio.

22. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė ir pagal BK 292 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra pakankamai švelnios ir jų dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Sprendimas paskirti S. K. švelnesnės rūšies bausmes ar sutrumpinti paskirtų bausmių terminą nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisingas, neatitiktų nuteistojo pavojingumo ir rodytų, kad valstybės pasitikėjimu, praeityje skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, gali būti piktnaudžiaujama.

23. Esant šių duomenų visumai ir nenustačius jokių pagrindų, dėl kurių nuteistajam galėtų būtų taikomos alternatyvios švelnesnės bausmės, numatytos šiuo metu galiojančiose BK 258 straipsnio 2 dalies ir 292 straipsnio 2 dalies sankcijose, jokio pagrindo svarstyti švelnesnių nei numatyta straipsnio sankcijose bausmių skyrimą BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnyje nustatyta tvarka nėra. Pagrindo keisti nuteistajam S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kai šiuo atveju buvo pritaikytas nuteistajam parankiausias bausmių apėmimo bendrinimo būdas ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas), teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

24. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, netenkinamas ir nuteistojo prašymas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be kita ko, net ir pasikeitus BK 75 straipsnio nuostatoms po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų – šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

25. Sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, susijusios tiek su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023 ir kt.).

26. Aptartos teismų praktikos kontekste jau minėtos ir iš esmės neigiamai S. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo tikėti, kad, atidėjus bausmės vykdymą, ateityje nuteistasis S. K. nedarys nusikalstamų veikų ir rinksis tik teisėtus savo elgesio būdus. Bausmės tikslai šiuo atveju jau nebegali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar asmeniui atlikus tik jos dalį.

27. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo keisti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos bausmės.

28. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad naujosios BK 258 straipsnio 2 dalies ir 292 straipsnio 2 dalies redakcijos numatė švelnesnės rūšies bausmes, naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo S. K. teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir gali būti taikomas. Tokiu būdu, S. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusių redakcijų BK 258 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 292 straipsnio 2 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), perkvalifikuotinos pagal šiuo metu galiojančias BK 258 straipsnio 2 dalies ir 292 straipsnio 2 dalies redakcijas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

29. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 22 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-04876, kuria prašo iš S. K. valstybės naudai priteisti 162,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme (iš pateikto prašymo matyti, kad prašoma išieškoti išlaidas patirtas dėl advokato K. Ožiūno pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir dalyvavimo 2024 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuris nuteistojo prašymu buvo atidėtas).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tos pačios nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022), tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

31. Baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, kuris pripažintas nepagrįstu. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, S. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas K. Ožiūnas. 2025 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu, nuteistasis nurodė, kad yra sudaręs susitarimą su kitu gynėju ir paprašė bylos nenagrinėti be jo pasirinkto gynėjo (nuteistajam S. K. buvo paaiškinta, kad jam yra paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas K. Ožiūnas, dėl kurio dalyvavimo procese yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 162,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios gali būti priteistos iš jo valstybės naudai). Vis tik, nuteistasis prašė teismo posėdį atidėti ir bylą nagrinėti dalyvaujant jo pasirinktam advokatui D. Dargevičiui.

32. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinant ir aplinkybes, kad nuteistasis per pakankamai ilgą laiką iki pirmojo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nepranešė apie tai, jog ketina sudaryti ar sudarė susitarimą su kitu gynėju, kad teismo paskirtas gynėjas K. Ožiūnas ruošėsi bylai ir dalyvavo 2024 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuris nuteistojo prašymu buvo atidėtas, iš S. K. išieškotinos valstybės patirtos išlaidos (162,50 Eur) dėl nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos nagrinėjant jo skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą.

S. K. nusikalstamą veiką iš BK 258 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), S. K. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės nekeisti.

S. K. nusikalstamą veiką iš BK 292 straipsnio 2 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) perkvalifikuoti į BK 292 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), S. K. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės nekeisti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo S. K. valstybei 162,50 Eur (šimtą šešiasdešimt du eurus, penkiasdešimt centų) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.