- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-184-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01611-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Kreditorius
- Luminor Bank AS
- Skolininkas
- " Turto bankas "
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuovos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) N. A. R., R. R., Luminor Bank AS, Estija, E. R., E. R., I. R. – K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S-22-66-40487 dėl lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Pareiškėja pažymėjo, kad išviešintame palikimo perėjimo valstybei liudijimo pastabose nurodyta, kad, be kita ko, R. M. kreditoriais taip pat yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuriai skola 3 866,70 Eur, AS Citadelė bankas Lietuvos filialas, 8 815,37 Eur skola, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“, 1 054,01 Eur skola, UAB GF bankas, 5 726,01 Eur skola. Nurodo, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalėjo gautas už parduotą turtą lėšas skirstyti ne tik procese pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu dalyvaujantiems išieškotojams, bet ir kreditoriams, išvardintiems pareiškėjo pateiktame sąraše.
2. Antstolė D. P. 2022 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. 6.22.-287/2022 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir jį perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėja skunde remiasi CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostatomis eliminuodama šias nuostatas iš bendro CPK LV skyriaus „Išieškotojų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“ konteksto. Įstatymo leidėjas imperatyviai numatė, jog lėšos reikalavimams patenkinti skirstomos vykdomosiose bylose, užvestose pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus. Ši teisės norma atkartoja CPK 586 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vykdymo procese išieškotos lėšos gali būti skirstomos tik tiems procese dalyvaujantiems išieškotojams (kreditoriams), kurie yra pateikę vykdymui vykdomuosius dokumentus ir jų pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos, o ne pagal pridedamus sąrašus, kuriuose jie yra išvardinami. Antstolė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-22-66-30941 pranešė visiems kreditoriams apie vykstantį priverstinio išieškojimo procesą, nei vienas iš pareiškėjo skunde nurodytų kreditorių nesikreipė į antstolę ir neparodė suinteresuotumo dėl vykstančio priverstinio skolų išieškojimo proceso. Pareiškėja skunde nurodo kreditorius: VMI, AS Citadelė bankas Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB GF bankas, kurie neįtraukti į vykdymo procesą ir pasisako dėl jų teisių ir pareigų pažeidimo taip pažeisdama betarpiškumo principą, reiškiantį kad teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti šioje byloje asmenų teisių ir pareigų. Skolininkė VĮ Turto bankas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė antstolei 2022 m. balandžio 8 d. būtinųjų išlaidų detalizavimo pažymą, prašydama jas padengti. Buvo atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą dėl šių išlaidų padengimo nurodant, kad vykdomoji byla buvo užvesta 2022 m. vasario 22 d., VĮ Turto banko išlaidos tretiesiems asmenims susidarė ne vykdymo procese, bet skolininkei realizuojant savo teises į paveldėtą turtą iki priverstinio vykdymo pradžios, todėl šios išlaidos neįeina į CPK 609 straipsnyje nurodytą reguliavimo sritį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolės D. P. veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde išvardinti kreditoriai VMI, AS Citadelė bankas Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB GF bankas, vykdymui vykdomųjų dokumentų pateikę nebuvo, jų naudai užvestų vykdomųjų bylų antstolė D. P. nevykdė ir priverstinis skolų išieškojimas minėtų kreditorių naudai nevyko teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad kreditoriai VMI, AS Citadelė bankas Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB GF bankas turėjo teisę iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. prisijungti prie išieškojimo pateikdami vykdomąjį dokumentą, tačiau to nepadarė ir į antstolę nesikreipė, nors jiems visiems 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-22-66-30941 buvo pranešta apie vyksiantį priverstinio išieškojimo procesą. Teismas sprendė, kad išieškotos lėšos vykdomosiose bylose buvo paskirstytos ir išmokėtos teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant CPK 754 straipsnio 5 dalies įtvirtinto reglamentavimo.
5. Nustatė, kad VĮ Turto bankas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė antstolei 2022 m. balandžio 8 d. patirtų būtinųjų išlaidų detalizavimo pažymą, 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitas faktūras už nurodytas paslaugas, prašydama jas padengti ir nurodydama, kad išlaidos susidarė apmokant už VĮ Registrų centras suteiktą teisinę registraciją. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla buvo užvesta 2022 m. vasario 22 d., t. y. po VĮ Turto bankas patirtų išlaidų tretiesiems asmenims ir šios išlaidos susidarė ne vykdymo proceso metu, bet skolininkei realizuojant savo teises į paveldėtą turtą iki priverstinio vykdymo pradžios, taigi šios išlaidos nelaikytinos vykdymo išlaidomis apibrėžtomis CPK 609 straipsnyje, todėl antstolė iš gautų lėšų pardavusi skolininkės turtą, tokių išlaidų padengti neturėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu VĮ Turto bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti antstolės D. P. 2022 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-22-66-40487 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjos nurodyti kreditoriai tinkamai ir nustatytu terminu išviešino (pareiškė) savo reikalavimus Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. Š., tvarkiusiai R. M. paveldėjimo bylą, todėl kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais nurodytais 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkyme Nr. S-22-66-40487 pastarieji turi teisę į 22 443 Eur likučio paskirstymą, susidariusį po visiško atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi Luminor Bank AS (53 040 Eur - 30 597 Eur = 22 443 Eur). Ši aplinkybė antstolei D. P. žinoma, kadangi skundžiamame patvarkyme skolininku nurodomas VĮ Turto bankas, taip pat NTR išraše buto (duomenys neskelbtini), savininku nurodoma Lietuvos Respublika, atstovaujama patikėjimo teisė VĮ Turto banko, bei nurodomas nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2021 m. lapkričio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Antstolė D. P. pažeidė CPK 754 str. 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Kiekvienas iš savo reikalavimus notarui išviešinusių kreditorių tinkamai atliko savo pareigą, t. y. kreipėsi į palikimo pasiradimo vietos notaro biurą per nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.63 str. 1 d.), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad papildomai turėjo būti inicijuotas dar ir priverstinis skolos išieškojimas procesas.
6.3. Teisės aktai be kita ko nustato specifinį išieškojimą kada skolininko turtą paveldi valstybė - vienas iš privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 628 straipsnio 4 dalyje.
6.4. Sistemiškai aiškinant visas nurodytas teisės normas, apelianto įsitikinimu, lėšų likutis likus atsiskaičius su įkaito turėtoju Luminor Bank AS ir padengus antstolės D. P. vykdymo išlaidas turėjo būti pervestas VĮ Turto bankui, kad pastarasis paskirstytų jį visiems kreditoriams, t .y., ne tik priverstinį išieškojimą inicijavusiems, bet ir kreditoriams savo reikalavimus pareiškusiems ir išviešinusiems CK 5.63 str. 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
7. Antstolė D. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Įstatymo leidėjas imperatyviai numatė, jog lėšos reikalavimams patenkinti skirstomos vykdomosiose bylose, užvestose pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus. Vykdymo procese išieškotos lėšos gali būti skirstomos tik vykdymo procese dalyvaujantiems išieškotojams, o ne pagal pridedamus sąrašus, kuriuose išvardinami menami kreditoriai.
7.2. Atskirojo skundo teiginys, kad kreditoriams keliamas perteklinis reikalavimas ne tik pareikšti reikalavimą notarui, bet ir inicijuoti priverstinį išieškojimą, yra neteisingas. Sutiktina, kad kreditorius, pareiškęs reikalavimą notarui, jau dalyvauja paveldėjimo procese, bet, jokiu būdu nesutiktina su tuo, kad taip jis tampa ir vykdymo proceso dalyviu. Paveldėjimo procesas ir vykdymo procesas yra atskiri procesai, kurie susijungia tik asmeniui atlikus valinius veiksmus: vykdymo proceso dalyviu jis tampa tik pateikęs vykdomąjį dokumentą antstoliui.
7.3. CPK 628 str. 4 d. reglamentuoja vykdomosios bylos sustabdymo terminą skolininkui mirus, bet jokiu būdu ne piniginių lėšų, pardavus įkeistą turtą, paskirstymo tvarką. Piniginių lėšų paskirstymo tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK 754 str. Būtent juo vadovaujantis pardavus įkeistą turtą, antstolė D. P. paskirstė gautas lėšas. CPK 628 str. reglamentuoja tik vykdomosios bylos sustabdymo terminą, bet nepasisako dėl išlygų, skirstant lėšas, gautas už parduotą įkeistą mirusio skolininko turtą. Tokių išimčių nenumato ir CPK 754 str.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės patvarkymo Nr. S-22-66-40487 dėl išieškotojų lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Byloje nustatyta, kad D. P. kontoroje vykdomos aštuonios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus. 2022 m. kovo 15 d. antstolė D. P. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-66-12245. Antstolei, kilus abejonių dėl turto vertės 2022 m. kovo 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Atlikus ekspertizę, antstolės D. P. 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-22-66-25136 nustatyta areštuoto turto kaina, 2022 m. birželio 27 d. paskelbtos šio turto pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 27 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, buvo paskelbtas laimėtojas. Antstolė D. P. 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-66-40487. 2022 m. rugpjūčio 18 d. antstolė surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-66-39486. 2022 m. rugpjūčio 22 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-66-40487, kuriuo paskirstė 53 040 Eur išieškotą iš skolininko R. M. sumą, trečios eilės išieškotojams E. R., Luminor Bank AS, N. A. R., I. R.-K., R. R., E. R., atitinkama pinigų suma kiekvienam išieškotojui (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)).
12. 2022 m. rugsėjo 13 d. gautas pareiškėjos skundas dėl antstolės D. P. veiksmų, jį argumentuojant tuo, kad antstolė, skirstydama ir pervesdama kreditoriams išieškotas lėšas, pažeidė CPK 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, t. y. kreditorių, kurie nepateikė antstolei vykdymui vykdomųjų dokumentų vykdymui - VMI, AS Citadelė bankas Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB GF bankas, teises.
13. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
14. CPK 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės argumentu, kad vykdymo procese išieškotos lėšos gali būti skirstomos tik vykdymo procese dalyvaujantiems išieškotojams, o ne pagal pridedamus sąrašus, kuriuose išvardinami menami kreditoriai, kadangi vykdymo procesas yra griežtai reglamentuojamas. Pažymėtina, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis CPK 586 straipsnio 2 dalimi, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama; šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Taigi, antstolė galėjo paskirstyti už turtą gautas lėšas tik išieškotojams, kurių pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu buvo užvestos vykdomosios bylos.
15. Pagal CPK 626 straipsnio 4 dalį, vykdomoji byla, kurioje mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdoma tol, kol valstybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininko turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas, apskaičiuotas iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė. Minėtoje normoje įtvirtintas privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 76 punkte nustatyta, kad mokesčių inspekcijos administruojamo turto realizavimą šių Taisyklių nustatyta tvarka organizuoja mokesčių inspekcija, mokesčių inspekcijos administruojamo turto pardavimo elektroniniame aukcione tvarką nustato mokesčių inspekcijos viršininkas; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas realizuojamas Žemės įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamu turtu disponuojama Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka; kai valstybei, paveldėjusiai palikėjo turtą, tenka pareiga atsiskaityti su jo kreditoriais, pirmiausia atsiskaitoma iš mokesčių inspekcijos administruojamo parduoto turto, po to iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamo turto, po to iš Nacionalinės žemės tarnybos administruojamo turto.
18. Minėto nutarimo 154 punkte reglamentuota, kad lėšos 154.1. gautos pardavus mokesčių inspekcijos administruojamą turtą, paskirstomos šia tvarka: 154.1.1. mokesčių inspekcijos patirtoms būtinosioms išlaidoms (išlaidoms notarams, turto registravimo išlaidoms ir kitoms išlaidoms, susijusioms su palikimo priėmimu) atlyginti; 154.1.2. antstolių vykdymo išlaidoms, įskaitant Civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą antstolių atlygį, apskaičiuotoms iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, atlyginti; 154.1.3. palikėjo kreditoriams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; 154.2. gautos pardavus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, paskirstomos šia tvarka: 154.2.1. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygio už jo administruojamo turto administravimą, pardavimą ir (arba) privatizavimą daliai, kurią sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patirtos būtinosios išlaidos (išlaidos notarams, turto registravimo išlaidos ir kitos išlaidos, susijusios su palikimo priėmimu), atlyginti; 154.2.2. antstolių vykdymo išlaidoms, įskaitant Civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą antstolių atlygį, apskaičiuotoms iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, atlyginti; 154.2.3. palikėjo kreditoriams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; 154.2.4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygiui už jo administruojamo turto administravimą, pardavimą ir (arba) privatizavimą, išskyrus šių Taisyklių 154.2.1 papunktyje nurodytą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygio dalį, mokėti; 154.3. gautos pardavus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamą turtą, paskirstomos šia tvarka: 154.3.1. Nacionalinės žemės tarnybos patirtoms būtinosioms išlaidoms (išlaidoms notarams, turto registravimo išlaidoms ir kitoms išlaidoms, susijusioms su palikimo priėmimu) atlyginti; 154.3.2. antstolių vykdymo išlaidoms, įskaitant Civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą antstolių atlygį, apskaičiuotoms iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, atlyginti; 154.3.3. palikėjo kreditoriams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; 154.4. likusios įvykdžius šių Taisyklių 154.1–154.3 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, pervedamos į valstybės biudžetą.
19. Nagrinėjame byloje susiklostė tokia situacija, kad antstolė iki atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi Luminor Bank AS neturėjo sustabdyti vykdomųjų bylų. Tačiau atsikaičiusi su hipotekos kreditoriumi ir padengus antstolės D. P. vykdymo išlaidas, antstolė, remiantis anksčiau atartu įstatyminiu reglamentavimu, turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir likusias po atsikaitymo su hipotekos kreditoriumi ir vykdymo išlaidų padengimo lėšas turėjo pervesti VĮ Turto bankui, kad jis atskaitytų su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, antstolė patvarkymu Nr. S-22-66-40487 dėl išieškotojų lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė VĮ Turto banko teises tai sudaryto pagrindą minėtą patvarkymą pripažinti neteisėtu.
20. Pažymėtina, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tačiau antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas ir antstolio atlikto veiksmo panaikinimas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje savaime nereiškia asmens pažeistos teisės visa apimtimi apgynimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
21. Kasacinis teismas, plėtodamas nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009 pateiktą išaiškinimą, kitoje kasacinėje byloje pažymėjo, kad, esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojo naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise šiam išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 35 punktas).
22. Be to, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Taigi, teismas, ypatingosios teisenos procese nutartimi konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą ir taikydamas CPK 513 straipsnio nuostatas bei įgyvendindamas restitutio in integrum principą, gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui, kadangi iš neteisėtų antstolio veiksmų negali kilti antstolio teisė gauti vykdymo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).
24. Tuo tarpu antstolio patvarkymo, kuriuo iš skolininko išieškotos lėšos paskirstomos ir išmokamos išieškotojui, sukuriamos teisinės pasekmės (išieškotojas tampa jam pagal vykdomąjį dokumentą išmokėtų lėšų savininku) lemia, kad antstolis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojui, iš esmės reikštų antstolio pareigą asmeninėmis lėšomis (savo sąskaita) įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį. Tuo tarpu, kaip minėta, nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka nurašius lėšas iš skolininko sąskaitos ir jas išmokėjus išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).
25. Apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties, kuria teismas pasisakė dėl VĮ Turto bankas 2022 m. balandžio 11 d. pateiktų antstolei 2022 m. balandžio 8 d. patirtų būtinųjų išlaidų detalizavimo pažymos, 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitų faktūrų už nurodytas paslaugas, prašydama jas padengti ir nurodydama, kad išlaidos susidarė apmokant už VĮ Registrų centras suteiktą teisinę registraciją, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, plačiau nepasisako.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu antstolės D. P. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S-22-66-40487 dėl lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus dalį dėl lėšų paskirstymo išieškotojui Luminor Bank AS (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį pakeisti.
Pripažinti neteisėtu antstolės D. P. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S-22-66-40487 dėl lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus dalį dėl lėšų paskirstymo išieškotojui Luminor Bank AS.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.