- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-555-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, antstolis K. K. dėl leidimo atlikti veiksmus – įregistruoti viešajame registre gyvenamąjį namą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė leisti jai atlikti veiksmus už atsakovą A. Š., siekiant įregistruoti viešajame registre pagal 2008 m. lapkričio 7 d. bendrą paraišką projektavimo sąlygoms gauti ir pagal užsakymą Nr. 23/09-10 parengtą gyvenamojo namo projektą pastatytą gyvenamąjį namą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota pateikti rašytinius įrodymus dėl valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro atsisakymo įregistruoti turtą viešajame registre bei norimo įregistruoti namo kadastro bylą. 2019 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl namo įregistravimo, tačiau prašymas buvo atmestas. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota raštu pateikti paaiškinimus – kokių dokumentų nepateikė VĮ Registrų centrui, taip pat įpareigojo pateikti iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą apie statinio statybą be nukrypimų. 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl sąlygų, reikalingų siekiant įregistruoti ginčo objektą. Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėjas G. S. nurodė įvykdyti 9 sąlygas, siekiant kreiptis dėl leidimo namui įregistruoti, t. y. turi būti pateiktas: 1) techninis darbo projektas; 2) leidimas statybai; 3) nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla; 4) bendraturčio rašytinis sutikimas dėl leidimo išdavimo, sutikimo gyvenamojo namo statybos ir prašymo pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 5) gyvenamo namo geodezinė išpildomoji nuotrauka; 6) geodezinė išpildomoji tinklų nuotrauka (vandentiekio, buitinių nuotekų); 7) patikslinti sklypo geodeziniai matavimai (kadastrinė byla); 8) pažyma, kad nebuvo keisti projekto sprendiniai; 9) įmoka.
2. 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašė leisti atlikti veiksmus jai už atsakovą A. Š., atstovaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centre, siekiant įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kiekvienam bendraturčiui po ½ dalį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
4. Vykdydama 2020 m. sausio 21 d. teismo nutartį, ieškovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, antstolis K. K., dėl leidimo atlikti veiksmus – įregistruoti viešajame registre gyvenamąjį namą palikti nenagrinėtą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdydama Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį, ieškovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą ieškinį bei priedus, tačiau ne visus, nurodytus teismo nutartyje.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė per nustatytą terminą nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. vasario 4 d. d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovei J. P. pripažinti teisę atlikti visus veiksmus už atsakovą A. Š. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, siekiant gauti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų, taip pat ieškovei J. P. pripažinti teisę įregistruoti viešajame registre individualų gyvenamąjį namą su garažu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) be bendraturčio A. Š. sutikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė pažymėjo, kad būtent vienas iš pagrindinių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalaujamų pateikti dokumentų, kreipiantis į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, yra bendraturčio rašytinis sutikimas dėl pažymos gavimo apie statybą be esminių nukrypimų. Kadangi atsakovas atsisakė pateikti minėtą rašytinį sutikimą, ji privalėjo kreiptis į teismą, kad gautų teismo leidimą atlikti veiksmus už atsakovą A. Š., atstovaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
8.2. Apeliantė nurodė, kad visus galimus veiksmus, kuriems nereikalingas atsakovo sutikimas, ji atliko. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno ji buvo patikslinta, kad jos turimų dokumentų namo įregistravimui pakanka, bet be minėtų dokumentų yra reikalingas arba bendraturčio rašytinis sutikimas dėl pažymos gavimo apie statybą be esminių nukrypimų, arba teismo leidimas atlikti veiksmus už atsakovą A. Š., atstovaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
8.3. Apeliantės nuomone, tiek 2020 m. sausio 21 d. teismo nutartyje nurodyti reikalavimai pateikti papildomus dokumentus, tiek ir 2020 m. vasario 4 d. teismo nutartis yra nepagrįstos, kadangi ji negavusi teismo leidimo atlikti veiksmus už atsakovą A. Š., atstovaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, neturi galimybės įvykdyti ir 2020 m. sausio 21 d. teismo nutartyje nurodytų reikalavimų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
9.1. Ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, nes iš atsakovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kas yra techninio projekto užsakovai, be to, kadastrinių matavimų bylos duomenys nėra tikslūs.
9.2. Statinio statyba yra atlikta su nukrypimais, todėl tokia statyba negali būti įteisinama, o pats namas turi būti griaunamas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
14. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
15. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė per nustatytą terminą nepašalino visų 2020 m. sausio 21 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, todėl, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, ieškinį palikto nenagrinėtą. Sprendžiant klausimą dėl nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti, kokie ieškinio trūkumai buvo nustatyti 2020 m. sausio 21 d. nutartyje, kurių, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė, teikdama 2020 m. vasario 3 d. patikslintą ieškinį su priedais, neištaisė.
16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, teismas nustatė terminą pateikti įrodymus: „nurodyti kokius konkrečiai dokumentus pateikė ir kokių nepateikė VĮ „Registrų centrui“. Taip pat pateikti ne tik G. S. nurodytus dokumentus (kurie nėra pateikti į bylą), bet taip pat ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą. Jei reikalinga atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, – juos atlikus – pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl jų patikrinimo ir įregistravimo viešajame registre bei pateikti jų sprendimą. Taip pat, jei teikiami žemės sklypo kadastriniai matavimai Nacionalinei žemės tarnybai – ji turi būti į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu ir patikslintas ieškinys. Taip pat ir kitus reikalingus įrodymus.“
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai, todėl atitinkamai nepagrįsta yra ir skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovei neva neištaisius minėtų ieškinio trūkumų.
18. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
19. Bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Svarbiausia yra nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl leidimo atlikti veiksmus, siekiant įregistruoti viešajame registre gyvenamąjį namą. Iš ieškinio turinio matyti, jog jis yra pakankamai detalus, ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, be to, byloje jau buvo pateikti tam tikri įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieškovo apsisprendimo dalykas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas 2019 m. gruodžio 17 d. gauto patikslinto ieškinio trūkumus, teismas nurodė, jog tuo atveju, jei teikiami žemės sklypo kadastriniai matavimai Nacionalinei žemės tarnybai, ji turi būti į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu ir patikslintas ieškinys. Pažymėtina, kad, priėmęs ieškinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai dėl 2019 m. gruodžio 17 d. teisme gauto ir teismo rezoliucija priimto ieškinio nėra esminiai, dėl kurių civilinė byla negali būti nagrinėjama.
24. Pažymėtina, kad ieškovė, taisydama 2020 m sausio 21 d. nutartyje teismo nurodytus trūkumus, 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą ieškinį bei priedus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį su priedais, neištaisė 2020 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kurie, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pertekliniai. Be to, sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad kai kurių pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų ieškovė negali ištaisyti, nes ji neturi teismo leidimo atlikti veiksmus už atsakovą A. Š., atstovaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, dėl kurio ir kreipėsi į teismą.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remiantis CPK kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, ieškovės 2019 m. gruodžio 17 d. pateiktą ieškinį paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.