Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-14 · Civilinė byla Nr. e2A-2294-661/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-08-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
e2A-2294-661/2023
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01002-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. e2A-2294-661/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01002-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Carbonarijaus grupė“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Carbonarijaus grupė“ prašė priteisti iš atsakovės V. B. 54 002,06 Eur negrąžintą avansą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorė, vykdydama bankroto procedūras bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, patikrinusi sudarytus sandorius, nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2021 m. sausio 8 d. sumokėjo atsakovei V. B. (ankstesnė pavardė K.) 59 299 Eur kaip avansą ir su darbo santykiais susijusias išmokas bankiniais pavedimais. Iš šios sumos atsakovė 2019 m. kovo 27 d. grąžino 400 Eur bankiniais pavedimais. Atsakovė dirbo UAB „Carbonarijaus grupė“ direktorės pavaduotoja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Per šį laikotarpį atsakovei priklausė išmokėti 4 896,94 Eur darbo užmokesčio už dirbtą laiką. Nemokumo administratorė apskaičiavo, kad atsakovei be pagrindo buvo išmokėta ir iki šios dienos ieškovei nėra grąžinta 54 002,06 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl paslaugų teikimo ar prekių pirkimo pardavimo. Ieškovė neįsigijo iš atsakovės jokių prekių, o atsakovė nesuteikė jokių paslaugų ieškovei, už kurias turėjo teisę gauti avansus ar užmokesčius. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovei be pagrindo buvo sumokėtas 54 002,06 Eur dydžio avansas, ieškovės atstovė prašo jį turi grąžinti ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su S. B.. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu jų santuoka nutraukta. Atsakovė 2021 m. birželio 21 d. gavo pranešimą iš Baltarusijos, kad S. B. yra sulaikytas, nes yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Jai buvo pranešta, kad jis yra laikomas Baltarusijos Respublikos VRM Bausmių vykdymo departamento valdybos „Gardino m. Kalėjimas Nr. 1“ tardymo izoliatoriuje. Nuo to laiko iš S. B. negauta jokių žinių, su atsakove jis susisiekti nebandė. Ieškovei pervedus pinigų sumas į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą, S. B. toliau pervesdavo pinigus sau, savo sūnui arba juos išgrynindavo, pačiai atsakovei kartais likdavo 50 Eur ar 100 Eur. Mano, kad šiuo atveju tinkamas atsakovas byloje yra direktorius S. G., kuris kaip įmonės vadovas atsakingas už įmonės veiklą, taip pat ir atliekamus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas: iš atsakovės V. B. (V. B.) ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Carbonarijaus grupė“ priteista 54 002,06 Eur negrąžinto avanso ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės V. B. valstybei priteista 1041,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai, patvirtina ieškovės argumentus, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-03-27 iki 2021-01-08 išmokėjo V. B. (ankstesnė pavardė K.) 59 299 Eur sumą kaip avansą bei su darbo santykiais susijusias išmokas bankiniais pavedimais per sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Citadele banke. Iš šios sumos Atsakovė 2019-03-27 grąžino 400 Eur bankiniu pavedimu į Ieškovo banko sąskaitą. Atsakovė dirbo UAB „Carbonarijaus grupė“ direktorės pavaduotojos pareigose nuo 2019-09-01 iki 2022-08-11. Per šį laikotarpį Atsakovei priklausė išmokėti 4896,94 Eur darbo užmokesčio už dirbtą laiką. Apskaičiavus buvo nustatyta, kad Atsakovei be pagrindo buvo išmokėta ir iki šios dienos Ieškovui nėra grąžinta 54 002,06 Eur (59299 Eur – 400 Eur – 4896,94 Eur). Ieškinyje buvo pateikta piniginių lėšų judėjimo tarp Ieškovo ir Atsakovės sąskaitų suvestinė.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi į savo sąskaitą pinigus su nuoroda mokėjimo paskirtyje ,,avansas“, būtų atsisakiusi juos priimti, kreipusi į ieškovę dėl lėšų pervedimo pagrįstumo ar bent jau aiškiai išreiškusi ieškovei savo nesutikimą su tokiu mokėjimo paskirties nurodymu mokėjimo pavedime. Nors atsakovė teigia, kad sutuoktinis jai draudė kištis į jos pačios banko sąskaitos valdymą, tačiau jokių įrodymų, jog atsakovė būtų kreipusiį teisėsaugos institucijas dėl tokio sutuoktinio elgesio byloje taip pat nėra. Atsakovė, gavusi į savo banko sąskaitą iš ieškovės pinigines sumas, kurių paskirtis „avansas“, šias sumas priėmė, jokių veiksmų nesiėmė ir lėšų pervedimo pagrįstumo netikrino. Atsakovė turėjo suprasti, kad ji be teisinio pagrindo gauna į sąskaitą pinigines lėšas, ir tokias lėšas gavusi, turėjo nedelsiant tokias lėšas grąžinti. Ieškinyje atlikti paskaičiavimai nėra nuginčyti, atsakovė jokių pastabų dėl prašomos priteisti sumos neteikė. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą grąžinti 54 002,06 Eur sumą, įvardintą kaip avansas, todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą iš atsakovės priteisė ieškovei (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

7.1. Ieškovei pervedus pinigų sumas į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą, jos buvęs sutuoktinis S. B. toliau pervesdavo pinigus sau, savo sūnui arba juos išgrynindavo, pačiai atsakovei kartais likdavo 50 Eur ar 100 Eur. Taigi, šiuo atveju tinkamas atsakovas byloje yra direktorius S. G., kuris kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už įmonės veiklą, įskaitant ir atliekamus mokėjimus.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovės argumentai, kad pervestomis lėšomis disponavo jos buvęs sutuoktinis nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes lėšos pervestos būtent į atsakovės banko sąskaitą, už kurios valdymą atsakinga atsakovė, todėl atsakovė pati prisiėmė riziką, perduodama savo asmeninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui ir leisdama valdyti bei naudotis savo asmenine banko sąskaita.

Atsiliepimas

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovei buvo apribota galimybė nepagrįstai gautas lėšas grąžinti pinigų siuntėjui, kad atsakovė kokia nors forma kreipėsi į pinigų siuntėją dėl nepagrįstai gaunamų lėšų ir/ar būtų atsisakiusi juos priimti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad po gimdymo atsakovės psichologinė ar fizinė būklė buvo taip pažeista, kad atsakovė negalėjo suprasti, jog nepagrįstai gauna lėšas. Į bylą nėra pateikta jokios medicininės išvados ar kitokio dokumento, kuris galėtų patvirtinti atsakovės teiginius. Priešingai, akivaizdu, kad gimus kūdikiui atsakovei reikėjo lėšų jo išlaikymui, todėl tikėtina, jogatsakovė nusiimdavo grynuosius pinigus ir jais disponavo taip, kaip jai reikėjo. Atsakovė yra atsakinga už nepagrįstai gautų lėšų grąžinimą ieškovei. Reikšmės neturi aplinkybės, kur gautas lėšas panaudojo atsakovė. Atsakovė yra atsakinga už gautas pinigines lėšas ir turi pareigą grąžinti tai, kas jai nepriklauso. Atsakovei nepriklauso į jos banko sąskaitą pervesti avansai, jų atsakovė niekada neturėjo gauti, o gavusi turėjo dėti pastangas ir juos grąžinti, tačiau iki šiol to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – ieškovės banko sąskaitų išrašaisnustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-03-27 iki 2021-01-08 išmokėjo V. B. (ankstesnė pavardė K.) 59 299 Eur sumą kaip avansą bei su darbo santykiais susijusias išmokas bankiniais pavedimais per sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Citadele banke. Iš šios sumos Atsakovė 2019-03-27 grąžino 400 Eur bankiniu pavedimu į Ieškovo banko sąskaitą. Atsakovė dirbo UAB „Carbonarijaus grupė“ direktorės pavaduotojos pareigose nuo 2019-09-01 iki 2022-08-11. Per šį laikotarpį Atsakovei priklausė išmokėti 4896,94 Eur darbo užmokesčio už dirbtą laiką. Taigi apskaičiavus buvo nustatyta, kad Atsakovei be pagrindo buvo išmokėta ir iki šios dienos Ieškovui nėra grąžinta 54 002,06 Eur (59299 Eur – 400 Eur – 4896,94 Eur).

12. Šiuo atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovei (apeliantei) be pagrindo buvo išmokėtas avansas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

15. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi į savo sąskaitą pinigus su nuoroda mokėjimo paskirtyje ,,avansas“, būtų atsisakiusi juos priimti, kreipusi į ieškovę dėl lėšų pervedimo pagrįstumo ar bent jau aiškiai išreiškusi ieškovei savo nesutikimą su tokiu mokėjimo paskirties nurodymu mokėjimo pavedime. Nors apeliantė(atsakovė) teigia, kad sutuoktinis jai draudė kištis į jos pačios banko sąskaitos valdymą, tačiau jokių įrodymų, jog atsakovė būtų kreipusi į teisėsaugos institucijas dėl tokio sutuoktinio elgesio byloje nėra. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantė(atsakovė), gavusi į savo banko sąskaitą iš ieškovės pinigines sumas, kurių paskirtis „avansas“ ir jas priėmusi, jokių veiksmų nesiėmė ir lėšų pervedimo pagrįstumo netikrino. Taigi, atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovė be teisinio pagrindo jai perveda į sąskaitą pinigines lėšas, ir tokias lėšas gavusi, atsakovė turėjo nedelsdama tokias lėšas grąžinti ieškovei.

16. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

17. Kadangi atsakovė nepagrįstai gautų lėšų negrąžino ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

Dėl bylos baigties

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Atmetus apeliacinį skundą, turėtų būtipaskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina