- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-640-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17913-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- R. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. ir ieškovo R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-214/2015 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. L. ieškiniu teismo prašė jo naudai iš atsakovės J. L. priteisti: 5 853,74 Lt sumą, kurią sudaro 5 785,52 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“ už šilumos energijos tiekimą iki 2014 m. birželio 1 d., 68,22 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“ už šilumos energijos tiekimą nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 18d.; 1 003,08 Lt sumą už įsiskolinimą AB „Lesto“ už elektros energijos tiekimą iki 2014 m. birželio 3 d.; 20 Lt sumą už įsiskolinimą UAB „Gelvora“ už AB „Lesto“ turėtas papildomas skolos išieškojimo išlaidas; priteisti visą 818,19 Lt sumą už įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“ už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas; 837,75 Lt sumą, kurią sudaro 616,40 Lt įsiskolinimas UAB „Namų priežiūros centras“ už namo priežiūros paslaugas iki 2014 m. birželio 1 d.; 20,45 Lt įsiskolinimas UAB „Namų priežiūros centras“ už namo priežiūros paslaugas nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 18 d., visą 389,64 Lt sumą už įsiskolinimą AB „Lietuvos dujos“ už suvartotas gamtines dujas; ieškovo R. L. 135,38 Lt sumą, kurią sudaro 126,52 Lt įsiskolinimas UAB „Kauno švara“ už buitinių atliekų išvežimo paslaugas iki 2014 m. birželio 1 d., 8,86 Lt įsiskolinimas UAB „Kauno švara“ už buitinių atliekų išvežimo paslaugas nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 18 d.; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad po santuokos su atsakove sudarymo (2006-07-01) jie kartu gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2010 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Šalių santykiai po santuokos nutraukimo buvo pakankamai konfliktiški, todėl nenorėdamas, kad jų nepilnametis sūnus S. L. būtų dar labiau traumuojamas dėl tokių jų santykių bei tam, kad jis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, nors ir nesant tokio teismo sprendimo, leido atsakovei J. L. kartu su nepilnamečiu sūnumi S. L. likti gyventi jo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2011 m. sausio 17 d. ieškovas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau dar prieš išvykstant su atsakove J. L. susitarė, kad ji liks atsakinga už buto, kuriame buvo palikta gyventi, priežiūrą ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą visą tą laiką, kol jame gyvens. Ieškovas Jungtinėje Karalystėje išgyveno tris su puse metų, į Lietuvą grįžo 2014 m. birželio 19 d., savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2014 m. liepos 29 d. Atsakovė iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune faktiškai išsikėlė 2014 m. birželio 18 d. ir nuo to laiko ten nebegyvena. Tačiau 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais ieškovas savo gyvenamosios vietos adresu gavo eilę sąskaitų, raginimų, įspėjimų dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo ir visuose šiuose dokumentuose buvo nurodomos ne tik mokėtinos sumos (mokesčiai) už 2014 m. birželio mėnesį, tačiau kartu buvo nurodomos ir didelės įsiskolinimo sumos už ankstesnį laikotarpį, t. y. už tą laiką, kai vien tik atsakovė kartu su jų nepilnamečiu sūnumi S. L. gyveno šiame bute. Visos komunalinių paslaugų sutartys dėl šio buto aptarnavimo, yra sudarytos ieškovo vardu, todėl kiekviena tam tikrą komunalinę paslaugą teikianti įmonė savo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį nukreipė į ieškovą. Iki ieškinio teismui padavimo dienos bendra įsiskolinimo suma už komunalines paslaugas už laikotarpį, kai atsakovė J. L. gyveno šiame bute sudarė 9 057,78 Lt. Teikdamas teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas visus įsiskolinimus už komunalinius mokesčius už butą, sumokėjo, išskyrus 5 416,52 Lt įsiskolinimą AB „Kauno energija“, kuris pagal sudarytą susitarimą faktiškai bus apmokėtas per likusius 15 mėnesių. Ieškovas siuntė didesnes sumas, negu priteista vaiko išlaikymui, apmokėti buto komunaliniams mokesčiams už tą laikotarpį, kai jis būdavo grįžęs į Lietuvą ir gyvendavo bute. Atsakovė jo neinformavo apie buto skolas, jis, neturėdamas buto pašto dėžutės rakto, 2014-06-19 išlaužė šią dėžutę ir rado komunalinių mokesčių už butą įsiskolinimo dokumentus.
Nagrinėjant bylą atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, ir nurodė, kad ieškovas leido atsakovei su vaiku gyventi jo bute. Teigia, kad kada atsakovas parvykdavo, ji su sūnumi išeidavo gyventi pas savo draugą. Ieškovas grįždavo į savo butą vieną kartą per mėnesį ir būdavo apie savaitę laiko, nes studijavo Vilniaus Universitete, vėliau grįždavo ir dažniau, todėl jis taip pat turėjo pareigą mokėti buto komunalinius mokesčius. Atsakovė yra sumokėjusi 614,86 Eur (2 122,99 Lt) už komunalinius patarnavimus, t. y. ženkliai daugiau negu jai priklausė mokėti, ir, kadangi butu su ieškovu naudojosi bendrai, todėl mano, kad už susidariusias skolas turėtų atsakyti solidariai. Atsakovė sutiko sumokėti 420 Eur įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui R. L. iš atsakovės J. L. priteisė 847,68 Eur sumokėtus UAB „Kauno energija“;145,26 Eur sumokėtus AB „Lesto“; 2,90 Eur sumokėtus UAB „Gelvora“; 118,48 Eur sumokėtus UAB „Kauno vandenys“; 121,32 Eur sumokėtus UAB „Namų priežiūros centras“; 56,42 Eur sumokėtus AB „Lietuvos dujos“, 19,60 Eur sumokėtus UAB „Kauno švara“; iš viso 1 311,66 Eur; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 39,35 Eur žyminio mokesčio; 401,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovo R. L. atsakovei J. L. priteisė 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Teismas nustatė, kad ieškovas, išvykdamas gyventi ir dirbti į užsienį, jam nuosavybės teise priklausančiame bute paliko gyventi atsakovę, t. y. savo buvusią sutuoktinę su jų nepilnamečiu sūnumi, siekdamas kad būtų užtikrinta vaiko gyvenamoji vieta. Byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kaip buvo susitarta išlaikyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyveno atsakovė su jų sūnumi. Atsakovė, gyvendama šiame bute, laikotarpiu nuo 2011-01-11 iki 2014-06-18, iš dalies mokėjo buto komunalinius mokesčius, tačiau už šį laikotarpį susidarė įsiskolinimas, kuris pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, ir kurį ieškovas paslaugas teikiančioms įmonėms sumokėjo arba moka pagal sudarytas taikos sutartis. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nes ieškovas atsakovei leido naudotis butu jo išvykimo į užsienį laikotarpiais, o jam parvykus, bute ieškovas gyvendavo pats, tačiau nesudarė su atsakove rašytinės buto panaudos sutarties, nes butu atsakovė naudojosi ilgiau nei vienerius metus. Atsakovė naudojosi butu ir butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl turi atlyginti ieškovui turėtų išlaidų dalį už butui suteiktas paslaugas, kurias ieškovas apmokėjo. Nuo 2011-01-17 iki 2014-06-18 ieškovo pagrindinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis nuolat grįždavo į Lietuvą, nes studijavo Vilniaus Universitete ir dalyvaudavo egzaminų sesijose ir gyvendavo ginčo bute. Teismas sprendė, kad nepakanka pateiktų įrodymų nustatyti, kiek tiksliai laiko ieškovas praleido ginčo laikotarpiu bute. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-20 sprendimu iš ieškovo atsakovei buvo priteista po 400 litų jų sūnaus išlaikymui. Ieškovas siųsdavo atsakovei vaiko išlaikymui ir didesnes ir mažesnes sumas, mokėjimų dokumentuose nenurodė, kad lėšos buto išlaikymui, tačiau ieškovo paaiškinimus, kad siunčiamos didesnės pinigų sumos buvo buto išlaikymui, teismas laikė pagrįstu, nes santuoka tarp šalių buvo nutraukta, turto teisinis režimas išspręstas, ir byloje nepateikti jokie įrodymai kokiems kitiems tikslams, be vaiko išlaikymui skirtų lėšų, ieškovas galėjo siųsti pinigus atsakovei. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimų teismas nustatė, kad atsakovė prašydavo ieškovo pinigų buto išlaikymui. Nesant pakankamai įrodymų dėl šalių susitarimo dėl buto, kuriuo neabejotinai faktiškai naudojosi abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, išlaikymo, komunalinių mokesčių mokėjimo tvarkos, ieškovui ir atsakovei bendrai naudojantis ieškovui priklausančiu butu, ir abiem iš dalies skiriant lėšas butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimui, bei nenustačius kokį konkretų laiko tarpą ieškovas, ir kokį atsakovė gyveno ginčo bute ir naudojosi butui teikiamomis paslaugomis ginčo laikotarpiu, ir kokios apmokamos paslaugos tais laikotarpiais buvo butui teikiamos (kokius laikotarpius šildymo sezonu viena ir kita šalis naudojosi butu), teismas sprendė, kad abi šalys vienodai atsakingos už butui teiktų ginčo laikotarpiu paslaugų susidariusius įsiskolinimus, ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovui ½ dalį prašomos priteisti sumos, t. y. 1 311,66 Eur .
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2 623,32 Eur (9 057,78 Lt) nuostolių atlyginimą, 802,78 Eur (2 771,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l.15–20).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas grįždavo į Lietuvą automobiliu ir dėl to kyla abejonė dėl tikslaus ieškovo buvimo Lietuvoje laiko. Teigia, kad atsakovės kviesti liudytojai negalėjo patvirtinti aplinkybės dėl ieškovo grįžimo automobiliu į Lietuvą, taip pat negalėjo nurodyti jokių kitų tikslių ginčui reikšmingų aplinkybių. Pati atsakovė teismo proceso metu patvirtino, kad ji žino, jog ieškovas atvykdavo iš užsienio nuosavu automobiliu ir, kad atvykęs buvo 2014 m. liepos mėnesį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenimis ieškovas laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2014-06-19 buvo atvykęs į Lietuvą ir faktiškai išbuvo ne 82 dienas, kaip nurodė teismas, tačiau iš viso 69 dienas. Ieškovo studijos Lietuvoje buvo ištęstinės, pagal studijų tvarką visi studentų atsiskaitymai paprastai vykdavo savaitgalių šeštadieniais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenys apie ieškovo valstybės sienos kirtimus ir Vilniaus Universiteto Kauno humanitarinio fakulteto duomenys apie ieškovo studijas daugeliu atveju tarpusavyje sutampa, duomenys apie ieškovo deklaruotą išvykimą į Jungtinę Karalystę bei duomenys apie ieškovo darbo teisinius santykius ir studijas Jungtinėje Karalystėje patvirtina, kad ieškovo nuolatinė buvimo vieta buvo būtent Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvoje, todėl turėjo būti laikoma, kad ieškovas į Lietuvą grįždavo retai ir daugiausia dėl studijų atsiskaitymų.
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog abi šalys vienodai atsakingos už butui teiktų ginčo laikotarpiu paslaugų susidariusius įsiskolinimus, t. y. sprendė, jog šalys solidariai atsakingos. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos dalinės atsakomybės nuostatos, be to buvo galimybė apskaičiuoti kiekvienai šaliai tenkančią atlyginti nuostolių dalį. Ieškovas į Lietuvą buvo grįžęs 69 dienas, kas sudaro tik apie 6 procentus viso to laiko, kai atsakovė naudojosi ieškovo butu. Byloje esantys duomenys apie pinigų pervedimus (banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad ieškovas faktiškai prisidėdavo prie buto išlaikymo, pervesdamas atsakovei didesnes sumas nei vaiko išlaikymas. Skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. už visą laikotarpį ieškovas yra pervedęs atsakovei 1 750 Lt daugiau negu priteistas vaiko išlaikymo dydis. Be to, teismo proceso metu ieškovas patvirtino, kad išvykdamas atgal iš Lietuvos dažnai ir pačiai atsakovei palikdavo grynųjų pinigų pragyvenimui, pinigų pervesdavo ir per tarptautines perlaidas. Apeliantas tvirtina, kad iš ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad atsakovė prašydavo ieškovo paskolinti pinigų komunalinių mokesčių mokėjimui, kurių, kaip patvirtino ieškovas, ji nėra grąžinusi. Visų šių aplinkybių teismo proceso metu atsakovė visiškai ir neneigė. Nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti laikomas atsakingu už susidariusius įsiskolinimus, kadangi pirma, pagrindinę pareigą mokėti komunalinius mokesčius turėjo atsakovė, kuri nuolatos gyveno ieškovo bute ir neatlygintinai juo naudojosi panaudos teisinių santykių pagrindu, antra, ieškovas jam priklausančią mokėti komunalinių mokesčių dalį faktiškai yra sumokėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš prašomų priteisti 802,75 Eur (2 771,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisė iš viso 440,73 Eur (1 521,75 Lt). Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės kaltės, ieškovo procesinis elgesys visą laiką buvo tinkamas, neatsižvelgė į ieškinio reikalavimų apimtį ir bylos sudėtingumą, teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo atstovų suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, darbo ir laiko sąnaudas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo protingos ir neviršijančios net pusės rekomenduojamų dydžių, kurie numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas pilna apimtimi ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant 802,75 Eur (2 771,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-249-214/2015 pakeisti sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 427,89 Eur, proporcingai pakeičiant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumas, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 26–31).
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė ir laikė ieškovo nurodytą aplinkybę pagrįsta, jog ieškovas siuntė atsakovei pinigų buto išlaikymui. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu nuo 2010-11-20 (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) iš ieškovo buvo priteista po 400 litų sūnaus išlaikymui, kuriuos ieškovas pervesdavo atsakovei. Banko išrašai laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2014-09-15 (t. 2, b. l. 53–58) patvirtina, kad ieškovas atsakovei jų sūnaus išlaikymui yra pervedęs 15 250 Lt. Pareiga ieškovui mokėti išlaikymą vaikui atsirado nuo 2010-11-20 ir iki 2014-09-15 atsakovas vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 18 400 Lt (46 mėn. x 400 Lt = 18 400 Lt), tačiau per nurodytą laikotarpį ieškovas vaiko išlaikymui pagal jo paties į bylą pateiktus sąskaitos išrašus yra sumokėjęs 15 250 Lt, todėl ieškovas, pervesdamas didesnes nei vaiko išlaikymui priteistas 400 Lt sumas, tokiu būdu dengė vaiko išlaikymo įsiskolinimą, o ne siuntė lėšas atsakovei buto išlaikymui, todėl toks teismo argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir akivaizdu jog ieškovas, žinodamas pareigą mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, ją visiškai ignoravo, o atsakovė jai tenkančią pareigą vykdė ir dalinai mokėjo už butui tiekiamas komunalines paslaugas. Be to, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu į bylą neva elektroniniu bei SMS žinučių susirašinėjimu, kuris neva pagrindžia aplinkybę, jog tarp šalių buvo tariamasi dėl buto išlaikymo, o atsakovė prašydavo ieškovo pinigų buto išlaikymui.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad ki ieškovo deklaravimo išvykimą į Jungtinę Karalystę, t. y. 2011-01-17 jau buvo susidaręs 198,92 Eur (686,85 Lt) įsiskolinimas už butui tiektas komunalines paslaugas, kurį sudarė: 21,57 Eur (74,49 Lt) įsiskolinimas UAB „Kauno vandenys“; 10,67 Eur (36,87 Lt) įsiskolinimas UAB „Namų priežiūros centras“; 157,80 Eur ( 544,87 Lt) įsiskolinimas AB „Kauno energija“; 7,07 Eur (24,44 Lt) įsiskolinimas UAB „Kauno švara“; 1,78 Eur (6,18 Lt) įsiskolinimas AB „Lietuvos dujos“, todėl prašomas priteisti iš atsakovės neva patirtų nuostolių dydis turėjo būti sumažintas šia suma, ieškovo išlaidos nurodytu laikotarpiu už komunalinių paslaugų tiekimą sudarytų 2 424,38 Eur (8 370,93 Lt) (9 057,78 - 686,85 = 8 370,93) ir atsakovei tenkanti 1/2 dalis būtų 1 212,19 Eur (4 185,47 Lt).
Apeliantė tvirtina, kad gyvendama ieškovo bute, savo pareigą mokėti ½ dalį už teikiamas komunalines paslaugas vykdė pareigingai. Kadangi atsakovė pirmus kelis mėnesius sumokėdavo tiek už jai tenkančią dalį priklausančių mokėti komunalinių mokesčių, tiek ieškovo dalį, tačiau ieškovas nepadengė atsakovei jam priklausančios mokėti mokesčių dalies, todėl atsakovė vėliau pradėjo mokėti tik dalį priskaičiuotų mokėti komunalinių mokesčių, o ieškovas savo pareigos visiškai nevykdė, todėl dėl patirtų nuostolių, kuriuos prašo ieškovas priteisti iš atsakovės yra atsakingas ir pats.
Apeliantė taip pat argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ½ dalį ieškovo prašomų priteisti patirtų nuostolių, nesumažinant priteistinos dalies atsakovės jau sumokėta mokesčių dalimi. Teigia, kad laikotarpiu, kuriuo ieškovas prašo priteisti atsiradusius nuostolius, viso bendrai už komunalines paslaugas buvo priskaičiuota mokėti 3 823,52 Eur (13 201,86 Lt) ir vertinant, kad ginčo laikotarpiu šalims esant vienodai atsakingiems už butui tiektų komunalinių paslaugų apmokėjimą skaičiuojant lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam tenka pareiga sumokėti po 1 911,76 Eur (6 600,93 Lt) komunalinių mokesčių tiekėjams už teiktus butui komunalinius patarnavimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė minėtu laikotarpiu už komunalinius patarnavimus yra sumokėjusi 1 483,87 Eur (5 123,53 Lt), atsakovei tenkanti sumokėti už komunalinius mokesčius bei skolos administravimo išlaidoms dalis lygi 427,89 Eur. Teismas šių nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės J. L. apeliacinė skundą ieškovas R. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 37–43). Ieškovas nurodė, kad jis leido atsakovei gyventi jo bute su sąlyga, kad atsakovė pilnai išlaikys butą, t. y. mokės visus komunalinius mokesčius. Aplinkybę, kad ieškovas retai apsistodavo savo bute, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenys apie ieškovo valstybės sienos kirtimus. Atsakovė piktnaudžiavo savo padėtimi, visiškai neinformuodama ieškovo apie tai, kad ji nemoka mokesčių ir butui kaupiasi įsiskolinimas. Atsakovė tik teisme nurodė, kad ji neva tai mokėdavo savo dalį, tačiau apie šias aplinkybes beveik visus tris su pusę metų pragyvenusi ieškovo bute atsakovė tylėjo ir visiškai nereikalavo iš ieškovo mokėti jokios savo dalies. Atsakovės argumentas, kad ieškovas neva tai mokėjo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, atsirado tik pačiame apeliaciniame skunde. Ieškovas pažymi, kad priteistą išlaikymą vaikui mokėjo ne tik banko pavedimais, tačiau ir grynaisiais pinigais bei tarptautinėmis perlaidomis. Šių aplinkybių atsakovė bylos nagrinėjimo metu visiškai neginčijo. Šalių tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė skolindavosi iš ieškovo pinigų komunalinių mokesčių sumokėjimui ir kitoms išlaidoms. Atsakovės argumentas, kad ieškovas mokėjo įsiskolinimą atsakovei pervesdamas didesnes sumas nei vaiko išlaikymo dydis, yra nepagrįstas, kadangi paremtas tikslu pateisinti atsakovei pervestas didesnes pinigines lėšas. Atsakovė nepagrįstai ginčija byloje pateiktų elektroninių laiškų ir SMS žinučių duomenų tikrumą. Atsakovės kontaktiniai duomenys buvo identifikuoti kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19367-947/2014, kurioje buvo sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Šioje civilinėje byloje su atsakove buvo kontaktuojama būtent byloje nurodytais atsakovės elektroninio pašto adresu ir telefono numeriu, dėl tvirtinamų dokumentų tikrumo ieškovo atstovui abejonių nekilo, kad atsakovė naudojasi būtent byloje nurodytais elektroninio pašto adresu ir telefono numeriu. Atsiliepime tvirtinama, kad nepagrįsti atsakovės argumentai dėl įsiskolinimo dydžio mažinimo 198,92 Eur (686,85 Lt) suma. Ieškovas savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2011-01-17, iki išvykimo pats sumokėjo visus komunalinius mokesčius už 2010 m. gruodžio mėnesį. 2015-10-26 teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytoja O. V. patvirtino, kad iki tol, kol ieškovas gyveno savo bute, visus komunalinius mokesčius už butą apmokėdavo vienas ieškovas, net po šalių skyrybų atsakovė nemokėjo komunalinių mokesčių. Ši liudytoja patvirtino, kad jos dukters finansinė padėtis visą laiką buvo sudėtinga, ji dažnai ir finansiškai, ir maisto produktais remdavo savo dukrą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji 2011 m. sausio mėnesį sumokėjo komunalinius mokesčius už 2010 m. gruodžio mėnesį. Atsakovės pateikti skaičiavimai yra visiškai netikslūs ir neatitinkantys bylos duomenų. Atsakovės pozicija buvo tokia, kad atsakovė už komunalinius mokesčius yra sumokėjusi ženkliai daugiau nei jai tenkanti mokėti dalis. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė jau sutinka, kad yra solidariai atsakinga už komunalinius mokesčius, tačiau prašo priteistą sumą sumažinti iki 427,89 Eur.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimais prašė priteisti jam iš atsakovės 9 057,78 Lt (2 623,31 Eur) skolą už komunalinius mokesčius, kurie susidarė atsakovei laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2014 m. birželio 18 d. gyvenant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2011 m. sausio 17 d. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau dar prieš išvykstant su atsakove J. L. susitarė, kad ji liks atsakinga už buto, kuriame buvo palikta gyventi, priežiūrą ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą visą tą laiką, kol jame gyvens. Ieškovas Jungtinėje Karalystėje išgyveno tris su puse metų, į Lietuvą grįžo 2014 m. birželio 19 d., savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2014 m. liepos 29 d. Atsakovė iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune faktiškai išsikėlė 2014 m. birželio 18 d. ir nuo to laiko ten nebegyvena. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui R. L. iš atsakovės J. L. priteisė 1 311,66 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 39,35 Eur žyminio mokesčio; 401,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nesant pakankamai įrodymų dėl šalių susitarimo dėl buto, kuriuo neabejotinai faktiškai naudojosi abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, išlaikymo, komunalinių mokesčių mokėjimo tvarkos, ieškovui ir atsakovei bendrai naudojantis ieškovui priklausančiu butu, ir abiem iš dalies skiriant lėšas butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimui, bei nenustačius kokį konkretų laiko tarpą ieškovas, ir kokį atsakovė gyveno ginčo bute ir naudojosi butui teikiamomis paslaugomis ginčo laikotarpiu, ir kokios apmokamos paslaugos tais laikotarpiais buvo butui teikiamos (kokius laikotarpius šildymo sezonu viena ir kita šalis naudojosi butu), abi šalys vienodai atsakingos už butui teiktų ginčo laikotarpiu paslaugų susidariusius įsiskolinimus.
Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovo teigimu, visą įsiskolinimą už komunalinius mokesčius (9 057,78 Lt) turi padengti atsakovė, kadangi ieškovas siuntė pinigus ne tik nepilnamečio sūnaus išlaikymui, bet ir buto išlaikymui, ieškovas bute per visą laikotarpį gyveno tik apie 69 dienas. Atsakovės teigimu, ieškovo siunčiami pinigai buvo skirti ne buto išlaikymui, o nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimui dengti, atsakovė už komunalinius mokesčius yra sumokėjusi apie 5 123 Lt, šalims esant vienodai atsakingoms už butui teiktus komunalinius mokesčius, atsakovei tenkanti sumokėti už komunalinius mokesčius bei skolos administravimo išlaidoms dalis lygi 427,89 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apylinkės teismo sprendime nurodytą motyvaciją, šalių apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra pagrįsti.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes ir jų pagrindu darydamas išvadas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nes ieškovas atsakovei leido naudotis butu jo išvykimo į užsienį laikotarpiais, o jam parvykus, bute ieškovas gyvendavo pats. Nustatyta, kad rašytinė ginčo patalpos panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Šalys skirtingai aiškino susitarimą dėl buto išlaikymo: atsakovė teigė, jog šalys buvo susitariusios visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius mokėti lygiomis dalimis, ieškovas teigė, kad sutarė su atsakove, jog ji liks atsakinga už ieškovo buto priežiūrą ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą visą laiką kol gyvens jame. Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovė neįrodė aplinkybės, jog su ieškovu sutarė už ieškovo buto priežiūrą ir mokesčius už komunalines paslaugas mokės lygiomis dalimis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nežinojo apie susidariusius įsiskolinimus, ši aplinkybė tapo jam žinoma jau grįžus gyventi į Lietuvą. Nustatyta, kad ieškovas atsakovei pervesdavo pinigus nepilnamečio sūnaus išlaikymui, ką patvirtina banko sąskaitos išrašai, juose nenurodyta, kad lėšos skiriamos ir buto išlaikymui. Pervestas didesne nei išlaikymo dydžio sumas ieškovas paaiškino tuo, kad atsakovė prašydavo lėšų ir buto išlaikymui. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, jog atsakovė nedirbo, jai trūko lėšų buto išlaikymui, ji prašydavo šias lėšas paskolinti. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog už buto išlaikymą buvo atsakinga atsakovė. Nors atsakovė teigė, kad ieškovo pervedamos didesnės pinigų sumos buvo skirtos nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimui dengti, šių aplinkybių atsakovė nepagrindė jokiai įrodymais.
Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsakingos už butui teiktų ginčo laikotarpiu paslaugų susidariusius įsiskolinimus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei kyla turtinė prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kadangi atsakovė gyveno ieškovui priklausančiame bute ir naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Tačiau teismas priteisė iš atsakovės ½ prašomos priteisti sumos (9 057,78 Lt kas atitinka 2 623,31 Eur), nes remiantis bylos faktiniais duomenimis nustatė, jog faktiškai butu naudojosi abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, abi šalys iš dalies skyrė lėšas butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimui, bei nesant pakankamai įrodymų dėl šalių susitarimo dėl buto išlaikymo, bei teismui nenustačius kokį konkretų laiko tarpą ieškovas, ir kokį atsakovė gyveno ginčo bute ir naudojosi butui teikiamomis paslaugomis ginčo laikotarpiu, ir kokios apmokamos paslaugos tais laikotarpiais buvo butui teikiamos (kokius laikotarpius šildymo sezonu viena ir kita šalis naudojosi butu). Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Nors ieškovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyveno apie 69 dienas, kas sudaro 6 procentus viso laiko, bei, kad ieškovui priklausančią mokėti komunalinių mokesčių dalį faktiškai yra sumokėjęs, apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo paskaičiavimus laiko netiksliais, nes ieškovas turėjo įrodyti, kokiu laikotarpiu šildymo ir nešildymo sezonu naudojosi butu ir kokios konkrečiai paslaugos buvo teikiamos butui skirtingais sezonai, tačiau šios pareigos neįvykdė ( CPK 178 straipsnis). Taigi, teismas nesivadovauja ieškovo nurodytu paskaičiavimo modeliu (6 procentai nuo bendros įsiskolinimų sumos).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 50 proc., ieškovui iš atsakovės priteisė ½ dalį sumokėto žyminio mokesčio 39,35 Eur ir 401,38 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas pilna apimtimi ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant 802,75 Eur (2 771,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentacija, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą pripažintina nepagrįsta.
Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, jiems nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.