Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovo R. L. atstovei advokato padėjėjai R. A., atsakovei J. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Išvadoje nurodyta, kad skyriuje apklaustas nepilnametis S. L. nurodė, kad su tėvu (atsakovu) sutaria labai gerai, jų santykiai yra geri ir jam patinka su tėčiu bendrauti ir leisti laiką. Vaikas nurodė, kad džiaugiasi tėvui (atsakovui) sugrįžus gyventi į Lietuvą, nori su tėvu (atsakovu) matytis dažniau, praleisti savaitgalius su nakvyne (b. l. 36-37). Teismo posėdžio metu – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010, nutraukė bylos šalių santuoką, nustatė nepilnamečio bylos šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš ieškovo, nustatė ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Minėtu sprendimu buvo nustatyta, kad J. L. ir R. L. kartu rūpinasi sūnaus S. L. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktas) (b. l. 14-15). Ieškovas prašo nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, teigdamas, kad atsakovė riboja jo bendravimą su vaiku. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad niekada netrukdė ieškovui bendrauti su vaiku, nori kad vaikas bendrautų su savo tėvu, tačiau nesutinka, kad nepilnametis liktų nakvoti pas ieškovą.

Teismo vertinimu, bylos šalių kategoriškai prieštaringi paaiškinimai apie vaiko ir tėvo bendravimo galimybes akivaizdžiai atskleidžia, kad nepilnamečio vaiko tėvai nesugeba gera valia rasti bendro susitarimo šiuo klausimu, todėl yra tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Tai, jog bylos šalys negali susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku patvirtina ir tai, kad šalims nepavyko sudaryti taikos sutarties byloje, nors abi šalys parengė joms priimtinus ir, pažymėtina, savo turiniu labai panašius taikos sutarties variantus.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas (keisdamas) skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bendravimo tvarkos punkto, nustatančio: vaiko tėvas R. L. pasiima nepilnametį sūnų S. L. iš vaiko motinos J. L. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

Teismo vertinimu, nustatant vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu (ieškovu) yra itin svarbu ne tik užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau ir netrikdyti vaiko dienos režimo, užtikrinti vaikui reikiamą poilsio laiką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra įpratęs miego režimą pradėti nuo 21.00 val., teismo vertinimu, vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. sekmadienį nepažeis nepilnamečio vaiko poilsio laiko. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovas nesugebės rūpintis vaiku, bendraudamas su juo nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Šį teismo argumentą dar labiau sustiprina Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog vaikas nori nakvoti pas ieškovą, pas jį leisti savaitgalius, nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, t. y. su nakvyne pas ieškovą, atitinka vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos punkto, nustatančio: vaiko tėvas R. L. netrukdomai ir neribotai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi S. L. jo mobiliuoju telefonu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą ir užimtumą bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, darbo dienomis skambinant nuo 18.00 val. iki 21.00 val., savaitgalio dienomis skambinant nuo 10.00 val. iki 21.00 val.

Byloje yra pateiktos abiejų ginčo šalių siūlomos sudaryti taikos sutartys. Ieškovė siūlomoje taikos sutartyje nurodė analogišką vaiko ir tėvo bendravimą naudojantis telekomunikacijos priemones, todėl ginčo dėl šio bendravimo tvarkos punkto nėra. Teismo vertinimu, numatytas bendravimas atitinka vaiko interesus, nes jam sudaroma galimybė bendrauti su tėvu naudojantis telekomunikacijos priemones ir taip palaikyti ryšį, kai tėvas ir sūnus faktiškai yra atskirai. Ieškovo prašomas bendravimo laikas atitinka ieškovės nurodytą vaiko poilsio rėžimą, t. y., kad vaikas eina miegoti 21.00 val., taip pat yra įvertintas vaiko užimtumas ugdymo įstaigose, numatant, kad darbo dienomis bendrauti galima nuo 18.00 val., o savaitgaliais nuo 10.00 val.

Dėl bendravimo tvarkos punkto, nustatančio: nepilnametis sūnus S. L. savo gimimo dieną poriniais metais praleidžia su tėvu R. L., o neporiniais metais - su motina J. L..

Teismo vertinimu įgyvendinat tėvų lygiateisiškumo principą, abu iš tėvų turi turėti galimybę bendrauti su vaiko jo gimimo dieną, todėl šis bendravimo tvarkos punktas atitinka, visų pirma, vaiko bei abiejų tėvų (ieškovo ir atsakovės) interesus. Teismas pažymi, kad nėra tikslinga nustatyti konkretaus laiko kada ieškovas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną, nes vienais metais jis gali būti savaitgalį, kitais - darbo dieną. Bet kuriuo atveju bendravimas turi nepažeisti vaiko interesų, jo lankomų ugdymo institucijų režimo.

Dėl bendravimo tvarkos punktų, nustatančių: nepilnametis sūnus S. L. vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. kiekvienais metais praleidžia su tėvu R. L., kitą vasaros atostogų dalį - su motina J. L.; vasaros atostogų metu vaiko tėvas R. L. pasiima nepilnametį sūnų S. L. iš vaiko motinos J. L. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendravimo periodo pirmos dienos 18.00 val. ir grąžina bendravimo periodo paskutinę dieną 18.00 val.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka dėl vaiko nakvojimo pas tėvą, nes vaikas nėra pripratęs nakvoti pas tėvą, nežino, ką jis valgo, mėgsta, nėra pratęs prie ieškovo. Atsakovė teigia, kad vaikas po apsilankymų pas tėtį yra nekalbus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepakvietė liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti šias aplinkybes, nors teismas tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje išaiškino ieškovei įrodinėjimo naštą ir leistinų įrodinėjimo priemonių sąrašą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad pritaria ieškovo sliūlomam bendravimo tvarkos punktui, nes vaikas išreiškė norą bendrauti su tėvu, pas jį nakvoti, santykiai su tėvu yra labai geri, vaikas džiaugiasi bendravimu. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas negali tinkamai pasirūpinti vaikui, teismas neturi pagrindo, leidžiančio riboti vaiko bendravimą su tėvu vasaros atostogų metu praleidžiant kartu.

Dėl bendravimo tvarkos punktų, nustatančių: vaiko tėvas R. L. ir vaiko motina J. L. vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi S. L.; vaiko tėvas R. L. ir vaiko motina J. L. vienas kitą iš anksto informuoja apie bet kokį savo gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo bendravimas dėl negalėjimo matytis su vaiku bei ieškovo informavimas apie atsakovės gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą yra tikslingas, siekiant užtikrinti sklandų atsakovo ir vaiko bendravimą, laiko planavimą.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko interesus atitinka ieškovo patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka.

Teismo vertinimu, sūnaus ir tėvo bendravimas yra ne mažiau svarbus vaiko vystymuisi, augantis berniukas privalo bendrauti su tėvu tam, kad formuotųsi jo pasaulėžiūra, vyriškojo ir moteriškojo prado suvokimas. Byloje nėra nustatyta duomenų, kurie kliudytų nustatyti maksimalią vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, nėra pagrindo vaiko interesais riboti vaiko ir tėvo bendravimą, nes šioje byloje nustatyta, kad vaiko ir tėvo santykiai yra geri, vaikas nori bendrauti su tėvu, pas jį nakvoti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, keistina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010 nustatyti bendravimo tvarka, nustatant konkrečią bendravimo tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad šias išlaidas sudaro: 145,00 Lt žyminis mokestis, 500,00 Lt už teisines paslaugas surašant ieškinį, rengiant procesinius dokumentus, konsultavimą (iš viso: 645,00 Lt). Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovės yra priteistina 645,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų išlaidos šioje byloje sudaro 4,54 Lt, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 1, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktinos galioti 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikina ieškovo R. L. ir S. L. bendravimo tvarka.

Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovės pateikė prašymą taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad prašymo atsisako, sutinka, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo galiotų 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo R. L. ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010 nustatytą R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nustatyti naują bendravimo tvarką:

1) vaiko tėvas R. L. pasiima nepilnametį sūnų S. L. iš vaiko motinos J. L. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

2) vaiko tėvas R. L. netrukdomai ir neribotai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi S. L. jo mobiliuoju telefonu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą ir užimtumą bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, darbo dienomis skambinant nuo 18.00 val. iki 21.00 val., savaitgalio dienomis skambinant nuo 10.00 val. iki 21.00 val.;

3) nepilnametis sūnus S. L. savo gimimo dieną poriniais metais praleidžia su tėvu R. L., o neporiniais metais - su motina J. L.;

4) nepilnametis sūnus S. L. vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. kiekvienais metais praleidžia su tėvu R. L., kitą vasaros atostogų dalį - su motina J. L.;

5) vasaros atostogų metu vaiko tėvas R. L. pasiima nepilnametį sūnų S. L. iš vaiko motinos J. L. gyvenamosios ar kitos buvimo vietos bendravimo periodo pirmos dienos 18.00 val. ir grąžina bendravimo periodo paskutinę dieną 18.00 val.;

6) vaiko tėvas R. L. ir vaiko motina J. L. vienas kitą iš anksto informuoja apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi S. L., likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomos pasimatymo dienos;

7) vaiko tėvas R. L. ir vaiko motina J. L. vienas kitą iš anksto informuoja apie bet kokį savo gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną ieškovo R. L. ir S. L. bendravimo tvarką.

Priteisti ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 645,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis Lt) (nuo 2015-01-01 - 186,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.