Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį - 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 5 MGL (650 Lt) bauda;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 55 parų arešto bausme;

4) Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 5 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje tuo, kad jis 2019 m. birželio 19 d. apie 2.50 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., L. U. ir L. A. priklausančio namo kambaryje, savavališkai paėmė automobilio „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo Š. K. ant stalo padėtus minėto automobilio užvedimo spynelės raktelius bei pagrobė 10 000 eurų vertės svetimą, A. K. priklausantį, turtą – nurodyto namo kieme stovėjusį automobilį „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 metų laidos.

Be to, jis 2019 m. birželio 19 d. apie 3 val. Panevėžyje, J.Tilvyčio - Nemuno - Klaipėdos gatvėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo pagrobtą, A. K. priklausančią, kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant jo kraujyje didesnei nei įstatyme numatytai 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol Panevėžio mieste, Klaipėdos gatvėje, ties namu Nr. 103, buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulių J. B. ir R. S., kurie alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0061, turinčiu metrologinės patikros sertifikatą Nr. 0973068, galiojantį iki 2019 m. lapkričio 6 d., patikrinę A. Z. neblaivumą, 2019 m. birželio 19 d. 3.05 val. nustatė jam 1,60 promilių girtumą, o patikrinus pakartotinai 2019 m. birželio 19 d. 3.23 val. minėto alkoholio matuokliu A. Z. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas.

2019 m. liepos 30 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-25659-19, liudytojas Š. K. teigė, jog 2019 m. birželio 19 d. įtariamajam A. Z. nedavė automobilio „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelių bei naudotis minėtu automobiliu, kuris priklauso A. K., neleido. A. Z. minėto automobilio raktelius pasiėmė savavališkai, neatsiklausęs Š. K. tuo metu kai pastarasis miegojo, o rakteliai buvo padėti ant stalo kambaryje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (1 tomas, b. l. 8 - 9).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. 2019 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 3 val. Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 103 pastatu, A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vairavo A. K. priklausančią motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Alkoholio kiekio matuokliu „,Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0061, metrologinės patikros Nr. 0973068, 2019 m. birželio 19 d. 3.05 val. A. Z. buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas, o 2019 m. birželio 19 d. 3.23 val. buvo atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 6 - 7).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos vyriausiosios patrulės R. S. 2019 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. ji dirbdama kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos patruliu J. B. ekipaže "1815", Panevėžio mieste, ties Savitiškio - Klaipėdos gatvių sankryža, pastebėjo nuo prekybos centro „Ryo“ atvažiuojantį automobilį „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 3 valandą ties pastatu Klaipėdos g. 103 minėtą automobilį sustabdė. Prie vairuotojo priėjo patrulis J. B.. Vairuotojui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF 0061, patikros Nr. 0973068, 2019 m. birželio 19 d. 3.05 val. buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas. Antrą kartą atliktas įpūtimas 3.23 val., kuriuo buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Taip pat per naršykle POLIS II buvo nustatyta, kad A. Z. neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. A. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 tomas, b. l. 20).

Fotolentelėje Nr. 3 (priedas prie 2019 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo) užfiksuotas asmens blaivumo patikrinimo testas iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. 3.05 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0027 (patikros sertifikatas Nr. 0973068, galiojantis iki 2019 m. lapkričio 6 d.) A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,60 promilių girtumas. Pakartotino patikrinimo 2019 m. birželio 19 d. 3.23 val. metu A. Z. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 14, 21, 22 - 24).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, jog transporto priemonės „BMW 530 XDERIVE“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. K. (1 tomas, b. l. 29).

Iš 2019 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad automobilis „BMW 530GT“, kurio identifikavimo numeris WGASD6104OC755993, buvo įsigytas už 10 000 Eur sumą (1 tomas, b. l. 72).

2019 m. birželio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nurodytą dieną Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis J. B. nustatė A. Z. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą. Asmeniui prietaisu „Alcotst 7510“ Nr. ARFF-0061 pirmojo tikrinimo metu 3.05 val. buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 3.23 val. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 25).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „BMW 530D XDRIVE“, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris 2 993 cm3, variklio galia 190 kW/100 AG, pasirinkti metai 2013, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2019 metų birželio mėnesį buvo 15 571 eurai be PVM mokesčio ir 18 840 eurų su PVM mokesčiu (1 tomas, b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

A. Z. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikštas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 19 d. apie 2.50 val. savavališkai paėmė automobilio „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo Š. K. ant stalo padėtus minėto automobilio užvedimo spynelės raktelius bei pagrobė 10 000 eurų vertės svetimą, A. K. priklausantį, turtą.

Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamasis bylas dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nuosekliai nurodoma, kad turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Būtent šio tikslo buvimas baudžiamojoje byloje, teismo nuomone, nebuvo įrodytas.

Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo A. Z. tyčia, nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik paties kaltinamojo parodymus, bet ir liudytojų Š. K., M. A., automobilio savininkės A. K., iš dalies pareigūnės R. S. parodymus, taip pat ir objektyvius faktus. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta faktinė aplinkybė apie tai, kad 2019 m. birželio 18 d. Š. K. į Panevėžio miestą atvyko A. K. priklausančiu automobiliu „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis šią transporto priemonę matė ne pirmą kartą, su automobilio naudotoju buvo pažįstamas eilę metų, abu gerai sutarė. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. birželio 19 d. apie 2.30 val. nurodytu automobiliu važiavo iki prekybos centre „Ryo“ esančio kazino. Tai patvirtino pats kaltinamasis A. Z., liudytoju apklaustas Š. K. patvirtinęs, kad tuojau po įvykio A. Z. jam nurodė, kad automobiliu važiavo iki kazino. Šį faktą taip pat patvirtina teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė R. S. nurodžiusi, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 3 val. A. Z. buvo sustabdytas vairuojantis minėtą „BMW“ automobilį važiuojant nuo prekybos centro „Ryo“ pusės. Teismo vertinimu, vien fakto, kad kaltinamasis aptariamo automobilio užvedimo spynelės raktelius pasiėmė neatsiklausęs Š. K., nepakanka patvirtinti visus būtinuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies, požymius. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo tyčiai konstatuoti, kuri būtų nukreipta būtent į negrįžtamą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo objektyviai įrodyta asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas vienas iš būtinų nusikaltimo sudėties požymių – kaltinamojo tyčia negrįžtamai ir neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą. Todėl kaltinamasis iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įrodymų vertinimas, bausmės skyrimas dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. Z. kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2019 m. birželio 19 d. apie 3 val. vairavo A. K. priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. jis, aiškiai suprasdamas, kad yra išgėręs ir todėl neblaivus, sėdo už transporto priemonės vairo ir šiuo automobiliu važiavo, nors žinojo, kad vairuoti dėl savo būklės negali. Teismas, darydamas tokias išvadas, remiasi ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Kaltinamasis posėdžio metu pripažino alkoholį vartojęs tiek prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, tiek vėliau nuvykęs iki prekybos centre „Ryo“ esančio kazino. Jis taip pat pripažino, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į A. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pobūdį, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę A. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Minėta, jog kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. A. Z. praeityje teistas (1 tomas, b. l. 137 – 145), aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 132 – 136). Kaltinamojo teigimu iki sulaikymo pastarasis nedirbo, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje. Psichikos sveikatos bei priklausomybės ligų įskaitose nėra registruotas (1 tomas, b. l. 183, 186). Šiuo metu kaltinamasis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai. Todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. Z. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis skirtinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui.

BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-1083/2019, subendrintinas su 2016 m. balandžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-307/2016, prie vėlesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant ankstesniu teismo nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-1083/2019, paskirta subendrinta galutine bausme, prie šios bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinas A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. 3.25 val. iki 2019 m. birželio 19 d. 16.59 val. (1 para) (1 tomas, b. l. 92-95), ją prilyginant vienai arešto bausmės dienai.

BK 68 bei 72 straipsnių pagrindu kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimas. Įvertinus tai, kad A. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, teismas sprendžia skirto kaltinamajam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę ją įgyti, dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. BK 68 straipsnio 4 dalies pagrindu kadangi draudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su areštu, jis taikytinas visą šios bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po bausmės atlikimo.

BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybėn nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju kodeksu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamuoju kodeksu uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad automobilis, kuriuo A. Z. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką priklauso A. K., kuri nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įvykio dieną vairuos jai priklausančią transporto priemonę. Be to, ji naudojimui transporto priemonę suteikė savo sūnui Š. K., o ne kaltinamajam, todėl konfiskuoti nurodytos transporto priemonės iš jo teisėto savininko teismas neturi pagrindo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje automobilis „BMW 530D XDRIVE“ įvertintas 15 571 Eur suma. Tuo tarpu, iš šio automobilio 2019 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ši transporto priemonė buvo įgyta už 10 000 Eur sumą. Teismo vertinimu, automobilio rinkos vertės arba jo įsigijimo vertės konfiskavimas iš kaltinamojo nebūtų proporcinga įvykdytam nusikaltimui baudžiamojo poveikio priemonė, kuri atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuojamus bausmės paskirties principus. Minėta, jog kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamajam už šį nusikaltimą skirtina griežta arešto bausmė. A. Z. niekur nedirba, šiuo metu atlieka jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto arešto skyrimas turi būti teisingas ir proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai. Remiantis išdėstytu, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinas 1 200 Eur piniginės sumos konfiskavimas valstybės naudai būtų teisingas ir proporcingas baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste.

Teismas vertina, kad tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

A. Z. paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (1 tomas, b. l. 115 – 116, 117 – 119, 120 - 122).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio pagrindu, motorinės transporto priemonės „BMW 530D XDRIVE“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25659-19, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (1 tomas, b. l. 33-38).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su 2016 m. balandžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo bei 2019 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. Z. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2019 m. birželio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį paskirtą atliktą bausmės dalį bei A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką šioje baudžiamojoje byloje – 1 (vieną) parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę ją įgyti, 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 19 d., bei į šį terminą neįskaitant laiko, kurį nuteistasis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalimi, A. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

A. Z. paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. Z. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) proceso išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą bei po 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodytas sumas sumokant į Panevėžio apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723 AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.