Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje;

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 55 parų areštu ir 13 MGL (489 Eur (1690 Lt)) dydžio bauda;

2) Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 13 MGL (489 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. ir A. Z. 2018 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prekybos centre (duomenys neskelbtini) (esančiame (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami apgaulę, neturėdami teisėto pagrindo, A. Z. pasinaudojant neteisėtai įgytu P. T. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), pristatant save kaip P. T. ir sudarant sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), L. V. naudai įgijo 849 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“.

2.1. Kaltinamoji L. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį P. T. pažįsta labai senai, apie metus laiko gyveno kartu su juo. Tačiau 2017 m. liepos mėnesį P. T. pateko į įkalinimo įstaigą, todėl ji P. T. daiktus nuvežė jo tėvams, o jo vairuotojo pažymėjimas liko jos piniginėje. P. T. šeima gyvena netoli nuo jos šeimos, tačiau P. T. patekus į įkalinimo įstaigą ji pagalvojo, jog jam nereikės vairuotojo pažymėjimo, todėl vairuotojo pažymėjo neperdavė P. T. šeimai. 2017 m. rugsėjo-spalio mėnesiais ji susipažino su A. Z.. 2018 m. sausio mėn. jiedu pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį. A. Z. nebuvo žinoma, kad ji turi P. T. vairuotojo pažymėjimą. Šį vairuotojo pažymėjimą ji laikė svetainėje ant lentynos. Vieną dieną jai grįžus iš tėvų A. Z. pasiūlė nueiti pasižiūrėti telefonų. Jie nuvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) saloną. A. Z. paprašė jos padėti išsirinkti telefoną. Telefono reikėjo A. Z.. Jis paklausė konsultantės, ar jam leis įsigyti telefoną, o sulaukus teigiamo atsakymo ji (kaltinamoji L. V.) išsirinko telefoną „Huawei P20“. Matė, kaip A. Z. pasirašė planšetėje. Ji buvo netoli A. Z., nes salono patalpos nėra didelės. Nematė, kokį dokumentą A. Z. pateikė konsultantei pasirašydamas sutartį. P. T. vairuotojo pažymėjimo A. Z. ji neperdavė, jis vairuotojo pažymėjimą pasiėmė be jos žinios. Žino, kad įgydamas telefoną A. Z. įgijo ir SIM kortelę bei paslaugas. Grįžus į namus naujuoju telefonu naudojosi ji, į šį telefoną ji buvo įdėjusi savo SIM kortelę. Telefonu ji naudojosi 2-3 dienas. Vėliau A. Z. paprašė jos atiduoti minėtą telefoną, kurį jis pridavė į lombardą. Jai patiko telefonas, ji galvojo, kad šis telefonas buvo įgytas jai, todėl supykusi ji kitą dieną nuėjo į saloną ir įsigijo tokį patį telefoną. Už lombardui priduotą telefoną gautais pinigais ji nesinaudojo, kur A. Z. išleido gautus pinigus ji nežino. Su A. Z. jie išsiskyrė 2018 m. rugsėjo mėnesį, ilgą laiką su juo nebendravo. Bendrauti su A. Z. pradėjo po to, kai buvo pradėtas tyrimas ir tik tiek, kiek reikėjo tyrimui. P. T. vairuotojo pažymėjimo nepasigedo iki kol pas ją neatvyko policijos pareigūnai. Šiuo metu ji niekur nedirba, ieško darbo, taip pat ji viena augina 6 metų amžiaus vaiką. Pripažįsta 910 eurų civilinį ieškinį, jo neatlygino. Jai niekas nesakė, kur ji gali atlyginti žalą.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. V. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Parodė, kad pažįsta P. T., su juo kiek daugiau nei metus laiko gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Po P. T. sulaikymo ji jo daiktus nunešė jo motinai. Praėjus maždaug pusei metų, 2018 metų sausio mėnesį, pastebėjo, kad pas ją yra buvusiam sugyventiniui P. T. išduotas vairuotojo pažymėjimas. Kodėl P. T. išduoto vairuotojo pažymėjimo nenunešė jo motinai, paaiškinti negali. Taip pat 2017 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį susipažino ir pradėjo bendrauti su kaltinamuoju A. Z., su kuriuo 2018 metų sausio mėnesį apsigyveno kartu. Ji P. T. vairuotojo pažymėjimą laikė savo piniginėje, apie tai buvo žinoma ir kaltinamajam A. Z.. 2018 m. gegužės mėnesį kaltinamasis A. Z. pasiūlė nueiti iki kurio nors mobiliojo ryšio tinklo salono ir pasiimti telefoną, taip pat pasakė, kad tam reikia jos turimo P. T. vairuotojo pažymėjimo, nes jis labai panašus į P. T.. Pati suprato, kad taip daryti negerai, bet jai kaltinamasis A. Z. sakė, kad jis mokės už telefoną ir bus viskas gerai. Pagalvojusi sutiko su kaltinamojo A. Z. pasiūlymu. Sutarė, kad kaltinamojo A. Z. paimtas telefonas bus perduotas jai ir ji juo naudosis. Todėl kartu su kaltinamuoju, tiksliai laiko nurodyti negali, nuėjo į (duomenys neskelbtini) saloną, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis A. Z. sudarė sutartį, pagal kurią gavo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“. Kaltinamajam A. Z. sudarant sutartį ji buvo šalia ir matė kaip kaltinamasis A. Z. sudarinėja sutartį pasinaudodamas P. T. vairuotojo pažymėjimu. Paimant minėtą telefoną taip pat buvo paimtas ir abonentas, kuriuo naudojosi kaltinamasis A. Z.. Gavęs telefoną „Huawei P20“ kaltinamasis A. Z. jį perdavė jai. Ji telefonu „Huawei P20“ naudojosi 3 dienas, po to pagalvojo, kad negerai savo SIM kortelę naudoti P. T. vardu paimtame telefone, todėl savo SIM kortelę išėmė ir telefoną „Huawei P20“ padavė kaltinamajam A. Z., kuris, jo teigimu, nunešė telefoną į lombardą ir pridavė jį. Už telefoną gautų pinigų kaltinamasis A. Z. jai nedavė, nes tuo laikotarpiu gyveno kartu. Ji nesidomėjo, ar kaltinamasis A. Z. moka įmokas už P. T. vardu paimtą telefoną ir ryšio paslaugas. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio ji su kaltinamuoju A. Z. nebebendrauja ir jokio kontakto nepalaiko. Kaltinamajam A. Z. išėjus pastebėjo, kad namuose nebėra P. T. vairuotojo pažymėjimo. Suprato, kad šį vairuotojo pažymėjimą pasiėmė kaltinamasis A. Z.. Supranta, kad perduodama kaltinamajam A. Z. naudotis P. T. vairuotojo pažymėjimą sudarė sąlygas kaltinamajam A. Z. apgaule gauti telefoną iš (duomenys neskelbtini) ir naudotis su telefonu susijusiomis paslaugomis, kad jeigu ji nebūtų perdavusi kaltinamajam A. Z. minėto vairuotojo pažymėjimo, jis nebūtų galėjęs to padaryti. Tačiau ji taip pasielgė, nes jai reikėjo minėto mobiliojo ryšio telefono. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Žalos (duomenys neskelbtini) ji iki šiol neatlygino (1 t., 169–170, 177, b. l.).

2.3. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino – jis pripažino, kad panaudodamas svetimą dokumentą užvaldė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neigė, jog tai padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kaltinamąja L. V.. Parodė, kad su kaltinamąja L. V. susipažino 2017 metais. Jam buvo žinoma, kad prieš tai P. T. su L. V. buvo sugyventiniai. Gyvendamas su L. V. matė pas ją P. T. vairuotojo pažymėjimą. Jis buvo padėtas bute ant lentynėlės. Praėjus maždaug 2 savaitėms po to, kai jis pamatė P. T. vairuotojo pažymėjimą, 2018 m. gegužės mėnesį, jis sugalvojo įsigyti telefoną. Pasiėmė P. T. vairuotojo pažymėjimą ir pasiūlė L. V. nueiti į prekybos centrą pasižiūrėti telefonų. Jie kartu nuėjo į prekybos centre (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) saloną ir jis paprašė L. V. patarti jam dėl telefono. Jiedu išsirinko telefoną „Huawei P20 Pro“, priėjo prie konsultantės, pateikė P. T. vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, jog nori įsigyti telefoną. Patikrinusi dokumentą konsultantė atsakė, jog jis gali įsigyti telefoną. Jis planšetėje pasirašė sutartį, kad įsigijo telefoną, SIM kortelę ir įsipareigojo už juos mokėti. Sutartyje nurodė ne savo asmens duomenis. Sutartyje nurodė P. T. adresą, kurį jis sužinojo iš L. V. rašytų laiškų – P. T. šiuo adresu rašė laiškus L. V.. Kaltinamajai L. V. nebuvo žinoma, kokiu dokumentu jis naudojosi pasirašydamas sutartį. Po telefono įsigijimo juo naudojosi L. V., kuri į šį telefoną buvo įsidėjusi savo SIM kortelę ir mokė jį naudotis telefonu. Už telefoną ir paslaugas jis nieko nemokėjo, o po 2 savaičių telefoną pardavė už 300 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Jis nukentėjusiojo P. T. vairuotojo pažymėjimo L. V. neatidavė, o ji nepasigedo šio vairuotojo pažymėjimo. Praėjus maždaug mėnesiui po minėto įvykio jie su L. V. išsiskyrė. P. T. vairuotojo pažymėjimą jis buvo palikęs kaime pas seserį. Pripažįsta, kad pasinaudodamas svetimu dokumentu užvaldė svetimą turtą, pripažįsta padaręs 920 eurų dydžio žalą.

2.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pažįsta L. V., su ja ir jos vaiku gyveno jos nuomotame bute. Žinojo, kad anksčiau kaltinamoji L. V. draugavo su P. T., kad ji turi P. T. vairuotojo pažymėjimą. Matė, kad šiame vairuotojo pažymėjime esanti P. T. nuotrauka yra labai panaši į jį. 2018 metų gegužės mėnesį, tikslesnės dienos nepamena, kartu su kaltinamąja L. V. būdami prekybos centre (duomenys neskelbtini), sugalvojo užeiti į (duomenys neskelbtini) saloną ir paimti naują telefoną kaltinamajai L. V.. Užėję į saloną ir apžiūrėję telefonus nutarė įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“. Kartu su kaltinamąja L. V. nuėjo prie konsultantės, kuriai pasakė, kad nori išsimokėtinai įsigyti minėtą telefoną. Konsultantei paprašius pateikti asmens dokumentą jis pateikė P. T. vairuotojo pažymėjimą. Sutartį dėl telefono įgijimo ir ryšio paslaugų teikimo pasirašė išgalvotu parašu planšetėje. Sudarydamas sutartį su (duomenys neskelbtini) žinojo, kad už įsigytą telefoną ir ryšio paslaugas nemokės, nes sutartis buvo sudaryta ne jo vardu ir kontaktiniai duomenys buvo nurodyti ne jo, o išgalvoti. Po to, abiems sugrįžus į namus, telefoną „Huawei P20“ davė kaltinamajai L. V.. Juo kaltinamoji naudojosi kelias dienas. Kaltinamajai L. V. atidavus minėtą telefoną, jis šį telefoną nunešė į lombardą ir pridavė. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. P. T. vairuotojo pažymėjimo jis nepadėjo į vietą, o nutrūkus santykiams su kaltinamąja L. V. pastebėjo, kad P. T. vairuotojo pažymėjimas liko pas jį. Negali pasakyti, ar atidavė vairuotojo pažymėjimą kaltinamajai L. V., ar ne. Supranta, kad pasinaudodamas jam perduotu P. T. vairuotojo pažymėjimu, sudarydamas sutartį su (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“. Nei už jį, nei už suteiktas ryšio paslaugas jis nesumokėjo. Taip pasielgti, t. y. apgauti (duomenys neskelbtini) jis buvo numatęs prieš sutarties sudarymą. Jeigu kaltinamoji L. V. nebūtų perdavusi jam P. T. vairuotojo pažymėjimo, jis nebūtų galėjęs to padaryti. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos neatlygino. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., 7–8, 15, 22 b. l.).

2.5. Nukentėjusysis P. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją L. V., su ja buvo sugyventiniai. Kaltinamojo A. Z. nepažįsta. Įvykio aplinkybių nepamena. Mano, kad jo daiktus grąžino L. V.. Atstumas nuo jo tėvų iki L. V. tėvų nėra didelis. Rašė laiškus L. V. iš įkalinimo įstaigos, bet negali tiksliai pasakyti kokiu adresu juos siuntė. Gali būti, kad juos siuntė nuomoto buto adresu arba L. V. tėvų adresu. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2.6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. T. parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. buvo sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikaltimą ir nuo 2017 m. liepos 28 d. ikiteisminio tyrimo byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iki apklausos (2018 m. spalio 12 d.) jis nebuvo laisvėje. Prieš sulaikymą jis apie vienerius metus gyveno su buvusia sugyventine – L. M. (V.), adresu (duomenys neskelbtini). 2018 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, jis paskambino savo seseriai D. Š. ir iš jos sužinojo, kad į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) yra jam atsiųstas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis už suteiktas paslaugas skolingas (duomenys neskelbtini). Jis buvo priblokštas, nes jokių sutarčių su šia telekomunikacijos bendrove nebuvo sudaręs, todėl paprašė sesers kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti gauto pranešimo aplinkybes. Kito telefoninio pokalbio metu sesuo jam paaiškino, kad 2018 m. gegužės 23 d. asmuo, pateikęs jo (nukentėjusiojo) vairuotojo pažymėjimą, sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsimokėtinai pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ su abonentiniu numeriu, o taip pat apdraudė šį telefoną. Jis (nukentėjusysis) suprato, kad sutarties sudaryti jis negalėjo, kadangi tuo metu buvo suimtas. Nurodė, kad jį sulaikius, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas liko nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno su buvusia sugyventine L. V.. Kiek jam žinoma, po jo suėmimo L. V. dar kažkurį laiką gyveno nuomojamame bute. Išsikraustydama ji privalėjo pasiimti visus savo daiktus, o tuo pačiu paimti ir jo likusius daiktus bei dokumentus. Niekas kitas be jos negalėjo žinoti kur jis laikė savo vairuotojo pažymėjimą. Po jo sulaikymo praėjus 2-3 mėnesiams, jo banko sąskaitos prisijungimo duomenis L. V. pristatė jo šeimos nariams. Suprato, kad L. V. pasinaudojo jam išduotu vairuotojo pažymėjimu, jį perleisdama trečiajam asmeniui, kuris turėjo būti vyras, panašus į jį, ir taip sudarė sutartį su telekomunikacijų bendrove. Apie šį įvykį jis per advokatą informavo policijos įstaigą. Kiek jam žinoma, sudarant 2018 m. gegužės 23 d. sutartį buvo nurodytas jo buvusios gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresas, ši aplinkybė buvo žinoma L. V.. Jis mano, kad sudarant sutartį jo vardu, juo prisistatyti ir jo išduotu vairuotojo pažymėjimu naudotis galėjo naujasis L. V. draugas ar sugyventinis. Jis jo nepažįsta ir nežino kaip jis atrodo ir kur jie abu su L. V. gyvena. Mano, kad L. V. bendrais veiksmais yra susijusi su šiuo sukčiavimu, nes be jos žinios svetimose rankose negalėjo atsidurti jam išduotas vairuotojo pažymėjimas (1 t., 33–35 b. l.).

2.7. Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo P. T. sesuo. Nukentėjusysis yra deklaravęs gyvenamąją vietą pas ją, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu niekada negyveno. Šiuo adresu ateina nukentėjusiajam P. T. skirti laiškai. Anksčiau brolis gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini) kaime, po to jis su kaltinamąja L. V. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Jo visi daiktai buvo tame bute, kur gyveno su kaltinamąja. Jos brolis P. T. buvo sulaikytas 2017 m. liepos mėnesį ir nuo to laiko jis nebuvo išėjęs į laisvę. Po brolio sulaikymo ji prašė kaltinamosios, kad ši sugražintų brolio daiktus, kaltinamoji sugražino juos, išskyrus brolio vairuotojo pažymėjimą – kaltinamoji L. V. sakė nerandanti jo. Skambino kaltinamajai L. V. 2–3 kartus, kad grąžintų brolio vairuotojo pažymėjimą, tačiau ji kaskart atsakė, kad neranda ir neturi jo. Taip pat kelis kartus susitiko su kaltinamąja L. V. (duomenys neskelbtini), priminė jai apie brolio vairuotojo pažymėjimą, ji vis žadėdavo paieškoti jo. 2018 metais, tikslaus laiko nepamena, gavo laišką iš (duomenys neskelbtini) dėl brolio įsiskolinimo už telefoną ir ryšio paslaugas. Informavo brolį apie gautą laišką, jis nurodė, kad neturi jokio telefono. Pastebėjo, kad tuo metu negalėjo pasiimti telefono, nes buvo sulaikytas. Tada ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) įsikūrusią (duomenys neskelbtini) atstovybę, vėliau į (duomenys neskelbtini), aiškinosi, kaip buvo paimtas telefonas, jo draudimas ir ryšio paslaugos P. T. vardu. (duomenys neskelbtini) matė, kad telefonas, paslaugos ir kt. buvo paimti panaudojant jos brolio P. T. vairuotojo pažymėjimą, tačiau parašas buvo ne brolio. P. T. vardu buvo paimtas kažkoks naujas brangus telefonas, modelio nepamena. Apie tai ji pasakė savo broliui P. T.. Iš laisvės atėmimo vietos P. T. dažniau paskambindavo, laiškų jis nerašydavo, nebent sveikinimus šeimai, jai ir mamai. Nebūdavo taip, kad P. T. rašytų laiškus L. V., siųstų jai (liudytojai), o ji perduotų laiškus kaltinamajai L. V.. Galėjo būti toks vienas laiškas atsiųstas jai (liudytojai), bet ji šio laiško kaltinamajai L. V. neperdavė, nes nenorėjo broliui puoselėti tuščių vilčių dėl jo ateities su kaltinamąja L. V.. Po įvykio, kai paaiškėjo jog buvo padaryta žala, kaltinamosios L. V. nebematė. Bendraujant su kaltinamąja L. V. jai susidarė vaizdas, kad kaltinamoji yra gudri, apsukri ir nepatikima moteris.

2.8. Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrė šią bylą, atliko byloje pirminius procesinius veiksmus, po to byla tyrimui buvo perduota tyrėjai G. A.. Dirbo su abiem įtariamaisiais. Tyrimo veiksmus atliko savarankiškai, taip pat tarėsi su bylą kontroliuojančiu prokuroru. Tyrimo metu apklausė abu kaltinamuosius. Apklausos metu kaltinamasis A. Z. buvo sulaikytas, o kaltinamoji L. V. sulaikyta nebuvo. Apklausų metu abu kaltinamieji iš pradžių patys pasakojo aplinkybes, susijusias su šia byla, vėliau ji uždavė kaltinamiesiems patikslinančius klausimus. Apklausų metu buvo rašomi apklausų protokolai, jie surašyti pagal kaltinamųjų žodžius. Po to kaltinamieji perskaitė apklausų protokolus ir pasirašė. Kiek pamena, abu kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklausų metu kaltinamiesiems nebuvo daromas joks poveikis. Nė vienas kaltinamasis apklausų metu jai nenurodė, jog kas nors jiems grasino kuom nors. Apklausų metu kaltinamiesiems nebuvo sudarytos sąlygos, kurios neleistų jiems duoti kitokių parodymų – apklausų metu kaltinamieji parodymus davė laisva valia.

2.9. Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tyrė šią bylą. Byla tolesniam tyrimui jai buvo perduota iš tyrėjos J. K.. Byloje buvo atlikti pagrindiniai procesiniai veiksmai, atliktos kratos ir atliktos apklausos. Tyrimo metu ji apklausė abu kaltinamuosius, pareiškė jiems galutinius įtarimus. Tuo metu abu kaltinamieji buvo laisvi, į apklausą atvyko abu kartu. Pirmiausia ji apklausė kaltinamąją L. V.. Ji sutiko duoti parodymus ir pasakė, kad tvirtina ankstesnius savo parodymus. Kaltinamosios L. V. apklausos metu kaltinamasis A. Z. kelis kartus buvo pravėręs jos kabineto duris ir nurodė kaltinamajai L. V. sakyti, kad ji nieko nežino apie įvykį ir jis viską padarė vienas. Po šių jo nurodymų kaltinamoji L. V. sėdėjo nuleidusi galvą, tačiau vis tiek pasakė, kad jai buvo žinoma ši nusikalstama veika. Apklausos metu kaltinamasis A. Z. teiravosi apie kaltinamosios L. V. parodymus ir minėjo, kad jis nori prisiimti atsakomybę, nes kaltinamoji L. V. turi vaiką ir panašiai. Abu kaltinamieji viską pasakojo savo laisva valia, prieš pasirašydami apklausų protokolus juos perskaitė ir pasirašė. Apklausų metu nebuvo sudarytos sąlygos, kad kaltinamieji sakytų kam nors naudingus parodymus – abu kaltinamieji parodymus davė laisva valia. Apklausų metu poveikis kaltinamiesiems nebuvo daromas.

2.10. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad ši bendrovė pateikė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties, jos priedo, garantinės pažymos, draudimo liudijimo, P. T. vairuotojo pažymėjimo, įspėjimo ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo projekto kopijas (1 t., 48–60 b. l.).

2.11. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad U. Z. pateikė P. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 105–108 b. l.).

2.12. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad A. A. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“, jo dėžutę, ausines, dėklą, įkroviklį, dvi knygutes (informacinio pobūdžio), nuotrauką ir susirašinėjimą (kopiją). Šie daiktai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti (1 t., 120, 124–129 b. l.).

2.13. Iš nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20 Pro“, jo dėžutė, ausinės, dėklas, įkroviklis, dvi knygutės buvo grąžintos A. A., kuri pasižadėjo telefoną saugoti iki atskiro nurodymo (1 t., 130–131 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.1. BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika – sukčiavimas, yra neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia nukentėjusiojo suklaidinimu pranešant neteisingus duomenis, pateikiant suklastotus dokumentus, pakeičiant daiktų savybes ir panašiais būdais. Pagal suformuotą teismų praktiką apgaulė pasireiškia objektyvios tiesos iškraipymu, siekiant suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą) ir kaltininkui suvokiant, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, norint padaryti išvadą apie kaltininko veikos pobūdį, būtina nustatyti, kad jis iš tiesų veikė ir tai, kad tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, t. y. nustatyti faktą, kad asmens veikai yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme nustatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

3.2. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris be kita ko, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Šios nusikalstamos veikos objektais pripažįstami dokumentų teisinės apyvartos, kaip juridinių faktų visumos, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, funkcionalumas ir patikimumas. Nusikalstamos veikos dalykas – dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.

3.3. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

3.4. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. V. parodė, jog kaltinamajam A. Z. buvo žinoma apie tai, kad ji turi P. T. vairuotojo pažymėjimą; kad kaltinamasis A. Z. pasiūlė jai nueiti iki kurio nors mobiliojo ryšio tinklo salono ir įsigyti telefoną ir tam reikia jos turimo P. T. vairuotojo pažymėjimo; kad ji suprato, jog taip daryti negerai; sutarė, kad kaltinamojo A. Z. paimtas telefonas bus perduotas jai ir ji juo naudosis; kad kartu su kaltinamuoju nuėjo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) saloną, kur kaltinamasis A. Z. sudarė sutartį, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“; kad ji buvo šalia kaltinamojo A. Z. ir matė kaip šis sudarinėja sutartį pasinaudodamas P. T. vairuotojo pažymėjimu; įgijęs telefoną „Huawei P20“ kaltinamasis A. Z. jį perdavė jai; ji telefonu naudojosi tris dienas, po to pagalvojo, kad negerai savo SIM kortelę naudoti P. T. vardu paimtame telefone, todėl savo SIM kortelę išėmė ir telefoną „Huawei P20“ padavė kaltinamajam A. Z.; jai reikėjo minėto mobiliojo ryšio telefono. Kaltinamasis A. Z., papildydamas kaltinamosios L. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nuosekliai parodė, kad jam buvo žinoma apie tai, jog kaltinamoji L. V. turi P. T. vairuotojo pažymėjimą, jis matė, kad šiame vairuotojo pažymėjime esanti P. T. nuotrauka yra labai panaši į jį; kartu su kaltinamąja L. V. būdami prekybos centre (duomenys neskelbtini) sugalvojo užeiti į (duomenys neskelbtini) saloną ir įsigyti naują telefoną kaltinamajai L. V.; konsultantei jis pateikė P. T. išduotą vairuotojo pažymėjimą; sudarydamas sutartį su (duomenys neskelbtini) žinojo, kad už įsigytą telefoną ir ryšio paslaugas nemokės, nes sutartis buvo sudaryta ne jo vardu ir kontaktiniai duomenys buvo nurodyti ne jo, o išgalvoti; vėliau telefoną „Huawei P20“ davė kaltinamajai L. V.; juo kaltinamoji naudojosi kelias dienas; kaltinamajai L. V. atidavus minėtą telefoną, jis šį telefoną pridavė; suprato, kad pasinaudodamas jam perduotu P. T. vairuotojo pažymėjimu, sudarydamas sutartį su (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“. Tokius abiejų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų kopijos, daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolai, nukentėjusiojo P. T., liudytojos D. Š. parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. V. pirmą kartą buvo apklausta 2018 m. spalio 22 d. 14.35 val., t. y. prieš kaltinamojo A. Z. sulaikymą, o kaltinamasis A. Z. – 2018 m. spalio 23 d. 14.01 val., t. y. jau būdamas sulaikytu. Akivaizdu, jog prieš pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji neturėjo galimybės susitarti tarpusavyje ir suderinti bendros savo pozicijos. Be to, pirmųjų apklausų metu duotus parodymus abu kaltinamieji patvirtino per vėlesnes apklausas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019 m. sausio 28 d. (kaltinamasis A. Z.) ir 2019 m. sausio 29 d. (abu kaltinamieji). Įvertinus visus pirmiau išdėstytus įrodymus abejoti ir nesiremti šiais įrodymais, o taip pat nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais kaltinamųjų L. V. ir A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra jokio pagrindo.

3.5. Gi teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji iš esmės pakeitė savo poziciją – abu jie iš esmės tvirtino, jog abi nusikalstamas veikas padarė tik kaltinamasis A. Z., o kaltinamajai L. V. nebuvo žinoma apie tai, kad mobiliojo ryšio telefoną kaltinamasis A. Z. įgijo panaudodamas P. T. išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tačiau tokią jų poziciją paneigia pirmiau jau paminėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo A. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų prieštaravimus byloje esantiems kitiems įrodymams. Pavyzdžiui, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. nurodė, kad jis su (duomenys neskelbtini) pasirašytoje sutartyje nurodytą P. T. adresą sužinojo iš pastarojo kaltinamajai L. V. rašytų laiškų. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) pateiktų judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties, garantinės pažymos, draudimo liudijimo kopijų ir liudytojos D. Š. parodymų matyti, kad surašant minėtus dokumentus (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas P. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)), kuriame šis negyveno. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. T. nurodė, kad jis laiškus kaltinamajai L. V. galėjo siųsti ne į sutartyje nurodytą jo deklaruotą gyvenamąją vietą, o į jų abiejų nuomotą butą ((duomenys neskelbtini)) arba į kaltinamosios L. V. deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Svarbu tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu P. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nurodytas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas tik kaltinamajai L. V.. Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad brolis galėjo atsiųsti jai vieną laišką, adresuotą kaltinamajai L. V., bet ji šio laiško kaltinamajai L. V. neperdavė ir nurodė tokio savo poelgio priežastį. Visi šie duomenys rodo, jog pas kaltinamąją L. V. negalėjo būti jokių laiškų, kuriuose būtų nurodytas nukentėjusiojo P. T. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, todėl teismas abejoja tuo, kad kaltinamasis A. Z. apie P. T. deklaruotą gyvenamąją vietą sužinojo iš pastarojo laiškų. Teismui nekyla abejonių, jog adresą, kuriame P. T. deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kurį kaltinamasis A. Z. nurodė sutarties sudarymo metu, pastarasis sužinojo ne iš ko nors kito, o būtent iš kaltinamosios L. V.. Taip pat, tikint kaltinamojo A. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodyta telefono pardavimo priežastimi – pinigų poreikiu, sunku paaiškinti kaltinamosios L. V. elgesį, kuomet ji, jos pačios teigimu, atidavusi telefoną kaltinamajam A. Z., kad šis jį parduotų, kitą dieną įsigijo lygiai tokį patį mobiliojo ryšio telefoną, tik jau savo vardu. Teismo manymu, esant pinigų stygiui toks kaltinamosios L. V. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai. Kartu teismas atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios L. V. duotų parodymų prieštaravimus. Pavyzdžiui, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. V. nurodė, kad prekybos centre esančio (duomenys neskelbtini) salono patalpos nėra didelės, jose neįmanoma būti toli vienas nuo kito ir ji matė, kaip kaltinamasis A. Z. sutartį pasirašinėjo planšetėje, todėl sunku patikėti kaltinamosios L. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad ji nematė ir nežino, kokį dokumentą (duomenys neskelbtini) konsultantei pateikė kaltinamasis A. Z.. Vertinant abiejų kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus svarbu įvertinti ir tai, jog abu kaltinamieji parodymus teisme davė jau susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, po to turėję pakankamai laiko apgalvoti bendrą savo gynybos taktiką ir susiderinę tarpusavio parodymus bei bendrą poziciją. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji tvirtino, kad jie ikiteisminio tyrimo metu savo apklausos protokolus pasirašė neskaitę, kad jiems buvo grasinama, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigė teisiamojo posėdžio metu apklaustos tyrėjos G. A. ir J. K., kurios abi vienodai nurodė, jog kaltinamieji bylos aplinkybes joms pasakojo laisva valia, abiejų kaltinamųjų apklausų protokolai buvo surašyti pagal jų žodžius, prieš pasirašydami protokolus kaltinamieji perskaitė, kas juose parašyta ir kaltinamiesiems nebuvo daromas joks poveikis, jiems nebuvo kuo nors grasinama. Svarbu paminėti tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja G. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z., pravėręs jos kabineto duris, ne kartą kaltinamajai L. V. nurodė sakyti, kad ji apie nusikalstamas veikas nieko nežinojo, kad jis vienas padarė nusikalstamas veikas, taip pat teiravosi jos (liudytojos) apie kaltinamosios L. V. parodymus ir minėjo, kad jis nori vienas prisiimti atsakomybę. Būtent tokios pozicijos abu kaltinamieji laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu duodami parodymus. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas abiejų kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotus tendencingus, nenuoseklius ir kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančius parodymus laiko jų abiejų pasirinkta gynybine pozicija, siekiu palengvinti savo padėtį ir priimdamas šį nuosprendį jais nesiremia.

3.6. Nors abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20“ buvo reikalingas kaltinamajam A. Z., tokius jų parodymus paneigia pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie ketinimą šį telefoną perduoti kaltinamajai L. V. naudojimui.

3.7. Taigi, ištyręs visų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą teismas laiko įrodytu, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamieji L. V. ir A. Z., neturėdami teisėto pagrindo, abu pasinaudodami neteisėtai įgytu P. T. išduotu vairuotojo pažymėjimu, panaudodami apgaulę – kaltinamajam A. Z. pristatant save kaip P. T. ir sudarant sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamosios L. V. naudai įgijo 849 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“.

3.8. Kaltinamoji L. V. viena nebūtų galėjusi įgyvendinti pirmiau aptarto nusikalstamo sumanymo, nes P. T. vairuotojo pažymėjimo nuotraukoje buvo vyriškos lyties asmuo, šiame vairuotojo pažymėjime buvo nurodyta vyriškos lyties asmens vardas ir pavardė. Kaltinamasis A. Z. vienas taip pat nebūtų galėjęs įgyvendinti minėto nusikalstamo sumanymo – tam buvo reikalingas kaltinamosios L. V. žinioje buvęs P. T. vairuotojo pažymėjimas, o taip pat žinios apie P. T. deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš pirmiau aptartų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, jog abu kaltinamieji neabejotinai suvokė kiekvienas savo veiksmų esmę, t. y. kad jie abu dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos tikslo – telefono užvaldymo panaudojant P. T. vairuotojo pažymėjimą, ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi vienas kito veiksmams. Todėl inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamieji L. V. ir A. Z. neabejotinai padarė veikdami bendrininkų grupėje.

3.9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų L. V. ir A. Z. neteisėtos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kaip padarytos bendrininkų grupėje.

4.1. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė – nors kaltinamasis A. Z. neneigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė šiuo konkrečiu atveju vieną iš esminių jiems abiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybę, t. y. nusikalstamų veikų padarymą bendrininkaujant.

4.2. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat kaltinamojo A. Z. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.3. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, kaltininkų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamieji padarė du tyčinius, nesunkų ir apysunkį, baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę ir valdymo tvarką.

4.4. Kaltinamoji L. V. neteista, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nuobauda įvykdyta, šiuo metu administracinis baustumas išnykęs). Ji nedirba, tačiau yra jauna, darbinga, viena augina mažametį vaiką (1 t., 183–186 b. l.). Taip pat nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į užvaldyto turto (telefono) vertę, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajai L. V. skiriant BK 182 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas švelnesnes bausmes – baudas, kurios savo dydžiu yra artimos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytoms minimalioms baudoms.

4.5. Kaltinamasis A. Z. tris kartus teistas Lietuvoje ir vieną kartą Prancūzijoje, taip pat jis 2 kartus buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus. Kaltinamasis tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (byloje nėra duomenų apie bendrą 1573 Eur sumą siekiančių baudų sumokėjimą). Jis niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (28–43 b. l.). Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau kaltinamasis A. Z., be kita ko, buvo pripažintas kaltu padaręs panašias nusikalstamas veikas – nusikalstamas veikas nuosavybei. Už ankstesnes nusikalstamas veikas kaltinamajam A. Z. paskirtos bausmės, taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė, teigiamo poveikio jam nepadarė, nes neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 24 d. (2 t., 161–162 b. l.)), po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nepraėjus nė 7 mėnesiams, jis padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo metu. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės kaltinamąjį A. Z. charakterizuoja neigiamai, jos leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nesikeičia. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į pagrobto turto vertę, teismas daro išvadą, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam A. Z. paskirtas bausmes, ar atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokios bausmės nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam A. Z. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios yra švelnesnės už BK 182 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius.

4.6. Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jiems paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais.

5.1. Byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė 910,37 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 63–76 b. l.).

5.2. Kaltinamųjų L. V. ir A. Z. veikomis padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais. Ši žala buvo padaryta bendromis kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis. Abu kaltinamieji pripažįsta padarę tokio dydžio turtinę žalą. Paminėta turtinė žala iki šiol neatlyginta (2 t., 135 b. l.), todėl ji priteisiama solidariai iš kaltinamųjų L. V. ir A. Z..

6.1. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajai L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama. Kaltinamajam A. Z. ši kardomoji priemonė panaikinama pradėjus vykdyti nuosprendį (1 t., 180–181 b. l.; 2 t., 25–26 b. l.).

6.2. Kaltinamasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 22 d. 19.15 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 15 val. (1 t., 196 b. l.; 2 t., 1 b. l.). Šis kaltinamojo A. Z. sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) nukentėjusiojo P. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinamas nukentėjusiajam P. T.; 2) liudytojos A. A. pateikta nuotrauka ir susirašinėjimo išrašas (1 t., 120–121 b. l.) paliekami saugoti byloje; 3) mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20“, grąžintas liudytojai A. A., paliekamas liudytojai A. A. (1 t., 130 b. l.).

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų L. V. ir A. Z. į valstybės pajamas išieškomos 24,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 12,35 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą;

-BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 120 MGL (6000 (šešių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti L. V. galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 (šešių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

-BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į A. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 22 d. 19.15 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 15 val. – 1 (vieną) parą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš L. V. ir A. Z. solidariai (duomenys neskelbtini) naudai 910,37 Eur (devynis šimtus dešimt eurų 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) nukentėjusiojo P. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti nukentėjusiajam P. T.; 2) liudytojos A. A. pateiktą nuotrauką ir susirašinėjimo išrašą palikti saugoti byloje; 3) mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“, grąžintą liudytojai A. A., palikti liudytojai A. A..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš L. V. ir A. Z. į valstybės pajamas 24,70 Eur (dvidešimt keturių eurų 70 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti L. V., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).

Proceso išlaidas L. V. ir A. Z. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.