Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-349-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
2S-349-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01197-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-349-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01197-2009-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė R. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) vadovei K. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. antstolė į skolininkės sutuoktinio P. M. darbovietę (duomenys neskelbtini) išsiuntė patvarkymą dėl 1481,26 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. gaunamo darbo užmokesčio. 2019 m. vasario 28 d. patvarkymas buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) vadybininkui E. B.. Patvarkyme buvo išaiškinta, kad už antstolės reikalavimo nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą gali būti skiriama bauda. (duomenys neskelbtini) antstolės patvarkymo nevykdė, nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą nurodytos dalies skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai nurodo, jog skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. darbdavys (duomenys neskelbtini) nevykdo antstolės nurodymų. Iš P. M. darbo užmokesčio išskaitymai yra vykdomi pagal kelis vykdomuosius dokumentus ir keliems antstoliams, todėl pati antstolės teisingai nepaskirstė gaunamų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 17 d. nutartimi antstolės R. A. pareiškimo netenkino. Nurodė, kad iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) paaiškinimo matyti, jog iš P. M. atlyginimo išskaitymai yra daromi ne pagal vieną vykdomąjį raštą ir išskaitoma ne vienam antstoliui, darbdavys išskaito maksimalią galimą išskaityti sumą, teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti, kad į antstolės R. A. surenkamąją sąskaitą kiekvieną mėnesį yra pervedamos lėšos. Teismas sprendė, kad K. P. nevengia vykdyti antstolio nurodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu antstolė R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Visi (duomenys neskelbtini) pridėti prie skundo patvarkymai yra tik dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko P. M.. Pareiškime teismui dėl (duomenys neskelbtini) vadovės nubaudimo minimas 2019-02-25 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. gaunamų pajamų. Būtent šio patvarkymo (duomenys neskelbtini) neprideda. O šiame patvarkyme ir yra įrašytas reikalavimas darbdaviui (duomenys neskelbtini), kad „darant pavedimą privaloma nurodyti skolininko vardą, pavardę, asmens kodą“. Ši nuostata į patvarkymą įrašoma tik tada, kai išieškojimas vykdomas iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų. Šios informacijos pateikimas (skolininko vardo, pavardės ir asmens kodo nurodymas pavedime) neleidžia susidaryti situacijai, kuri susidarė (duomenys neskelbtini) atveju. Gavus lėšas su tokia informacija, antstolių informacinėje sistemoje šios lėšos priskiriamos ne tam asmeniu, iš kurio buvo padarytos išskaitos, bet bylos skolininkui - asmens, iš kurio išskaitomos lėšos, sutuoktiniui.

4.2. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pridedamų įrodymų, informacijos, kad kažkokia lėšų dalis, išskaičiuota ir P. M. gaunamo darbo užmokesčio, buvo vedama už skolininkę I. M., pridedamuose pavedimuose nėra. Kiek supranta iš (duomenys neskelbtini) skundo teiginių, antstolė pati privalėjo iš P. M. darbo užmokesčio išskaičiuotoje ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestoje sumoje išskirti P. M. sutuoktinės dalį, ir ta dalimi dengti I. M. skolas. Šis teiginys visiškai apsilenkia su elementaria logika – skaičiavimus iš P. M. darbo užmokesčio atlieka (duomenys neskelbtini), todėl tik jos žinioje ir buhalteriniuose dokumentuose yra informacija, kokia iš P. M. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos dalis priklauso I. M.. Antstolė tokios informacijos neturi, (duomenys neskelbtini) atliktų pavedimų koreguoti negali ir netgi neturi tam teisės.

4.3. Nesutinka su (duomenys neskelbtini) nuomone, kad ji neprivalėjo pavedimuose nurodyti, kokia dalis iš P. M. išskaičiuotų ir į antstolės sąskaitą pervedamų lėšų priklauso I. M.. Ši pareiga buvo įtvirtinta 2019-02-25 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų, patvarkyme įrašius reikalavimą, kad „darant pavedimą privaloma nurodyti skolininko vardą, pavardę, asmens kodą“, t. y. darant pavedimą turėjo būti nurodoma, kokia sumos dalis iš P. M. išskaičiuota I. M. skolų dengimui.

Atsiliepimas

5. Pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Antstolė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ji negauna įmokų iš darbdavio, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) nevykdo antstolės reikalavimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. gaunamo atlyginimo išskaičiuoti ir į nurodytą antstolės sąskaitą pervesti 2019-02-25 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sumas.

5.2. Atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad darbdavys, atlikdamas pervedimus antstolei pats privalo atlikti detalius skaičiavimus ir nustatyti, kokia iš darbuotojo P. M. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos dalis priklauso darbuotojo sutuoktinės I. M., o kokia dalis priklauso darbuotojo P. M. išieškotojams bei šią informaciją nurodyti antstolei daromuose (tikriausiai, atskiruose) pavedimuose.

5.3. Darbdavys įstatyme numatytą pareigą vykdo. Ne tik antstolei R. A., bet ir kitiems antstoliams kas mėnesį perveda iš darbuotojo P. M. išskaitomą maksimaliai įstatymo leistiną sumą (CPK 736 str.). Antstolės R. A. reikalavimo darant pavedimą jai vietoje darbuotojo P. M. nurodyti jo sutuoktinės I. M. vardą, pavardę ir asmens kodą, darbdavys įvykdyti negali, kadangi tokiu atveju pavedime antstolei neatsispindėtų informacija, kad darbdavys iš darbuotojo, kuris ir pats yra skolininkas, daro išskaitas ir jas perveda antstolei, tuo labiau, kad darbdavio naudojama buhalterinė programa neleidžia išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio daryti už du skirtingus asmenis (skolininką ir skolininko sutuoktinį). Taigi, darbdavys kas mėnesį padaręs išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tam tikrą sumą teisėtai vienu mokėjimo pavedimu išsiunčia antstolei R. A..

5.4. Antstolė turėjo pareigą teismui pateikti, jos nuomone, visus reikšmingus bylai įrodymus.

5.5. Iš P. M. atlyginimo išskaitomos sumos pervedamos keliems antstoliams, darbdavė K. P. iš darbuotojo P. M. išskaito maksimalią galimą išskaityti sumą, todėl antstolės pareiškimas teismo pagrįstai netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo skolininko darbdaviui (duomenys neskelbtini) už antstolio reikalavimų nevykdymą.

8. Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolės R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1435,51 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M., išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai, išieškojimo pagrindas – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2019 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą, kurį išsiuntė I. M. sutuoktinio P. M. darbdaviui (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas įteiktas (duomenys neskelbtini) vadybininkui E. B. 2019 m. vasario 28 d.

9. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

11. Įstatymas numato, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis), jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

12. Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad P. M. atlyginimo išskaitymai yra daromi ne pagal vieną vykdomąjį raštą ir išskaitoma ne vienam antstoliui, darbdavys išskaito maksimalią galimą išskaityti sumą, teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti, kad į antstolės R. A. surenkamąją sąskaitą kiekvieną mėnesį yra pervedamos lėšos.

13. Apeliantė teigia, kad visi (duomenys neskelbtini) pridėti prie skundo patvarkymai yra tik dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko P. M.. Pareiškime teismui dėl (duomenys neskelbtini) vadovės nubaudimo minimas 2019-02-25 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. gaunamų pajamų ir būtent šio patvarkymo (duomenys neskelbtini) neprideda.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos darbdaviui (duomenys neskelbtini) skyrimo, apeliantė turėjo pareigą teismui pateikti visus reikšmingus bylai įrodymus. Todėl apeliantės argumentai, kad (duomenys neskelbtini) pateikė ne visus duomenis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

15. Apeliantė nurodo, kad 2019-02-25 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. M. sutuoktinio P. M. gaunamų pajamų yra įrašytas reikalavimas darbdaviui (duomenys neskelbtini), kad „darant pavedimą privaloma nurodyti skolininko vardą, pavardę, asmens kodą“. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) pateikia paaiškinimą, dėl ko negali įvykdyti šio antstolės nurodymo: „Antstolės R. A. reikalavimo darant pavedimą jai vietoje darbuotojo P. M. nurodyti jo sutuoktinės I. M. vardą, pavardę ir asmens kodą, darbdavys įvykdyti negali, kadangi tokiu atveju pavedime antstolei neatsispindėtų informacija, kad darbdavys iš darbuotojo, kuris ir pats yra skolininkas, daro išskaitas ir jas perveda antstolei, tuo labiau, kad darbdavio naudojama buhalterinė programa neleidžia išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio daryti už du skirtingus asmenis (skolininką ir skolininko sutuoktinį).“

16. Esant aptartoms aplinkybėms darbdavys (duomenys neskelbtini) pagrįstai kas mėnesį, padaręs išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tam tikrą sumą teisėtai vienu mokėjimo pavedimu išsiunčia antstolei R. A..

17. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) argumentu, kad atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, jog darbdavys, atlikdamas pervedimus antstolei pats privalo atlikti detalius skaičiavimus ir nustatyti, kokia iš darbuotojo P. M. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos dalis priklauso darbuotojo sutuoktinės I. M., o kokia dalis priklauso darbuotojo P. M. išieškotojams bei šią informaciją nurodyti antstolei daromuose (tikriausiai, atskiruose) pavedimuose.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbdavys, kas mėnesį atlikdamas vieną pavedimą (o ne kelis pavedimus) į antstolės depozitinę sąskaitą, neturi pareigos už antstolę nustatinėti antstolės daromų pavedimų atskiriems išieškotojams detalių. Atkreiptinas dėmesys, kad iš skolininko ar skolininko sutuoktinio darbdavio antstolė gali reikalauti tik pervesti į jos surenkamąją sąskaitą įstatyme numatyto leidžiamo dydžio procentinę sumą (30 procentų minimalios algos (kai vykdomi išieškojimai pagal kelis vykdomuosius dokumentus) bei 50 procentų algos, viršijančios MMA) proporcingai kiekvieno išieškotojo turimiems reikalavimams (CPK 736 str.), tačiau negali reikalauti (patvarkyme tas ir nenurodyta), kad darbdavys antstolei padarytų keletą atskirų pavedimų. Iš darbdavio gavusi lėšas antstolė gautas lėšas paskirsto visiems išieškotojams įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad išieškotų lėšų paskirstymas yra ne skolininko darbdavio, o antstolės pareiga. Antstolė negali skolininko darbdaviui patvarkymu nurodyti atlikti pareigas, kurias ji turi atlikti.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada jog K. P. nevengia vykdyti antstolio nurodymų, iš P. M. darbo užmokesčio išskaito maksimalią galimą išskaityti sumą, kurią paskirsto ir perveda keliams antstoliams, yra pagrįsta.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos iš antstolės R. A..

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. A. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė