Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-04-28 · Civilinė byla Nr. e2A-205-544/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
e2A-205-544/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
R. P., R. R., M. V., S. P.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-205-544/2022

teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01332-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2997-452/2021 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams R. P., R. R., M. V., R. P., S. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. S., D. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir lėšų, gautų realizavus įpėdiniui priklausančią palikimo dalį, priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. G. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą tetos A. D. palikimui priimti bei priteisti iš atsakovų R. P., M. V., R. P., S. P. ir R. R. po 1 612,42 Eur, 150,87 JAV dolerių iš kiekvieno lėšų, gautų realizavus įpėdiniui priklausančią palikimo dalį.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta (motinos sesuo) A. D., po kurios mirties palikimą priėmė penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą sūnėnai R. P., M. V., R. P., S. P. ir dukterėčia R. R.. Jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į A. D. priklausiusį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), lėšas banko sąskaitose. Bendra palikimo vertė sudarė 48 372,69 Eur ir 4 529,14 JAV dolerio. Ji savo tetos palikimo įstatymo numatytu terminu nepriėmė, tačiau trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie tetos mirtį sužinojo iš savo sesers S. S. tik 2020 m. gruodžio mėnesį. Tuomet kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tvarkėsi dokumentus ir kreipėsi į teismą. Būdama penktos eilės įpėdinė, kartu su kitais įpėdiniais, turėjo teisę paveldėti tetos turtą tokia pat dalimi kaip ir kiti įpėdiniai. Atsakovai paveldėtą butą ir žemės sklypą su statiniais pardavė už 41 000 Eur, paveldėjo lėšas banke: 7 372,69 Eur ir 4 529,14 JAV dolerius, todėl iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis jai priteistina po 1 612,42 Eur ir 150,87 JAV dolerio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. D., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarės paveldėjimo byloje pateiktais duomenimis, su pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarę kreipėsi paveldėtojai S. P., R. P., R. P., R. R., M. V., kuriems (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldėtą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sąskaitose. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas VĮ Registrų centro Testamentų registre. Testamento registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) testatorės A. D. sudarytas testamentas jos pareiškimu panaikintas (duomenys neskelbtini), kitų testamentų nėra, įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo atsisakymo faktų nėra. Ieškovė, atsakovai ir tretieji asmenys yra penktos eilės įstatyminiai įpėdiniai po testatorės A. D. mirties.

5. Teismas sprendė, jog byloje ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti pusantrų metų praleistą terminą palikimui priimti. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į teisingą ieškovės, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir atsakovų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, byloje dalyvaujančių šalių elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog ji trijų mėnesių laikotarpiu nuo A. D. mirties buvo atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku, ir konstatavo, kad nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

6. Teismas laikė, jog įpėdinė, praleidusi terminą palikimui priimti ir teismui šio termino nepratęsus, prarado paveldėjimo teisę į palikėjos turtą, todėl reikalavimo dėl lėšų priteisimo už parduotą palikimo dalį netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė L. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą: dėl jo dalies atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti - priimti naują sprendimą ir terminą atnaujinti; dėl jo dalies nepriteisti iš kiekvieno atsakovo po 1 612,42 Euro ir 150,87 JAV dolerio - grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

8. Nurodo, kad atsakovai piktnaudžiavo savo žinojimu apie atsiradusį tetos palikimą. Nors įstatymas atsakovams nenumatė tiesioginės pareigos apie palikimo atsiradimą informuoti ieškovę, tačiau jie nebuvo atleisti nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis protingai, teisingai ir sąžiningai. Nutylėjimas apie palikėjos mirtį kitiems tos pačios eilės įpėdiniams rodo atsakovų nesąžiningumą, todėl teismas neturėjo ginti tokio jų intereso. Vertina, jog nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovai A. D. paveldėjimo bylą tvarkiusiai notarei nurodė visus kitus žinomus įpėdinius. Notarė, gavusi tokią informaciją, su ieškove nesusiekė, todėl formalus kitų įpėdinių nurodymas notarei nebuvo veiksminga įpėdinių teisėtų interesų apsaugos priemonė.

9. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui buvo pamiršusi nurodyti aplinkybę, kad, likus mažiau nei mėnesiui iki A. D. mirties, ji (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini), netrukus išvyko dirbti į Vokietiją, iš kurios grįžo tik 2020 m. balandžio mėn. Vadinasi, visą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo užsienio šalyje, o tai objektyviai sutrukdė sužinoti apie tetos mirtį ir priimti palikimą.

10. Teigia, jog, būdama penktos eilės palikėjos A. D. įpėdine, galėjo paveldėti jos turtą lygiomis dalimis kartu su kitais tos pačios eilės įpėdiniais, todėl 48 372,69 Eur bei 4 529,14 JAV dolerio palikimas būtų buvęs padalintas į šešias dalis. Atmesdamas pastarąjį reikalavimą, teismas prašomų priteisti piniginių sumų paskaičiavimo teisingumo netikrino, todėl, terminą palikimui priimti atnaujinus, yra pagrindas taikyti CK 5.57 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes. Skundžiamame sprendime nepasakyta, ar tos pasekmės ir yra būtent tokios, kokių prašyta ieškiniu, todėl laikytina, kad dėl šios dalies bylos dalies liko neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. R., M. V., S. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, apeliantės termino priimti palikimą praleidimo priežastys yra subjektyvaus, bet ne objektyvaus pobūdžio. Byloje dalyvaujantys asmenys paaiškino, jog 2019 m. pirmoje pusėje atsakovė R. R., sutikusi ieškovę mieste, pranešė jai apie tetos sunkią ligą, dėl ko prašė ieškovės bent iš dalies perimti tetos priežiūrą. Ieškovė ne tik nesutiko, bet net nepamėgino sukontaktuoti su teta, pasidomėti iš jos tiesiogiai apie tetos sveikatos būklę, savijautą, parodyti rūpestį ir atidumą. Pati ieškovė paaiškino tai tuo, kad manė, jog visas A. D. turtas po jos mirties bus perleistas dukterėčiai R. R., todėl nematė reikalo domėtis. Šios aplinkybės atskleidžia ieškovės visišką abejingumą tetos atžvilgiu, o tai vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Jei ieškovė būtų bendravusi su teta, domėjusis jos gyvenimu, būtų laiku sužinojusi ir apie jos mirtį. Tik išsiaiškinusi apie galimą turtinę naudą, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Kad ieškovė siekia gauti turtinę naudą, atskleidžia bylos nagrinėjimo metu paviešinta informacija apie ieškovės vykdomus įsiskolinimų išieškojimus antstolių kontorose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės L. G. ieškinys atsakovams R. P., R. R., M. V., R. P. ir S. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir lėšų, gautų realizavus įpėdiniui priklausančią palikimo dalį, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantė kartu su rašytiniais paaiškinimais 2022 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti liudytojais R. G. bei V. G., kurie patvirtintų, kad jie, o ne ji (apeliantė), (duomenys neskelbtini) faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji tuo metu dirbo Vokietijoje.

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Toks CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas tiek savo, tiek šalių prašymu, kuris teismui neprivalomas, gali nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau tokia teise jis gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliantė pateikė prašymą apeliacinės instancijos teisme apklausti jos sūnus R. ir V. G., kurie turėtų patvirtinti, kad aktualiu laikotarpiu jie už ją dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prašymo priimti naujus įrodymus pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus nesuformulavo ir nepagrindė. Esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, kad svarbiomis termino priimti palikimą praleidimo priežastimis buvo jos darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar konkrečiai nenurodytoje vietoje Vokietijoje ir tų priežasčių neįrodinėjo minėtų liudytojų parodymais, nors byla buvo nagrinėjama ne viename posėdyje, ieškovė tikslino ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodytas užmaršumas pirmosios instancijos teismui nurodyti minėtas aplinkybes nepagrindžia CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymo. Be to, CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), nes apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją ir nėra skirtas pakartotiniam ar naujam reikalavimų išnagrinėjimui. Todėl naujus įrodymus priimti atsisakoma.

19. CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimas po A. D. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad palikimą po palikėjos A. D. mirties priėmė penktos eilės paveldėtojai, šios bylos atsakovai, kuriems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė, kuri taip pat yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nepriėmė jo ir kitais būdais.

20. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

21. Apeliantė L. G. nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia netinkamu teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo terminus ir jų atnaujinimo klausimą, taikymu, netinkamu su tuo susijusių įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Apeliantė nurodo, jog atsakovai buvo nesąžiningi, nes nutylėjo ir jai nepranešė apie palikėjos mirtį, be to, ji buvo išvykusi dirbti į Vokietiją, kas objektyviai sutrukdė sužinoti apie tetos mirtį ir laiku priimti palikimą.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso ir spręsti, ar jis lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovė yra pilnametė, gyveno tame pačiame mieste su palikėja A. D. bei atsakovais, įskaitant ir R. R., kuri informavo ieškovę apie nepagydoma liga sergančią tetą, turėjo dvi seseris, kurioms buvo žinoma apie A. D. mirtį. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė R. R. paaiškino, kad ieškovę atsitiktinai sutikusi mieste šiai pasakė apie sunkiai sergančią ir slaugos ligoninėje gulinčią tetą A. D., o ieškovė tuomet atsakiusi, kad tetos nelankys ir į jos turtą nepretenduoja. Po pokalbio ieškovė nebendravo su teta, ja nesirūpino ir nesidomėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nurodė, jog ji manė, jog palikėjos turtą pagal testamentą paveldės R. R.. Šis galimas suklydimas dėl testamento buvimo niekaip nesuvaržę apeliantės galimybių įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipianti į palikimo bylą vedantį notarą. Tokie duomenys nepatvirtina svarbių, nuo apeliantės nepriklausančių objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, buvimo. Tokios aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinių, priėmusių bei atlygintinai bei neatlygintinai tvarkiusių palikimo priėmimo klausimus, atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

24. Nors apeliantė nurodo, jog nei atsakovai, nei notarė su ja nebandė susisiekti dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau šiems asmenims joks įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Todėl apeliantės argumentai apie atsakovų ar notarės nepanešimą jai apie tetos mirtį nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad notaro paveldėjimo byloje Nr. 173/2019 pateiktuose pareiškimuose apie palikimo priėmimą atsakovai yra nurodę ieškovę ir jos seseris kaip kitus tos pačios eilės įpėdinius, be to, apie palikimą, atsiradusį po A. D. mirties, (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo paskelbta viešai „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo vertinti, kad jos giminaičiai ar notarė nutylėjo apie panaikintą testamentą ar nepranešė apie testatorės mirtį siekdami nuslėpti palikimo, į kurį apeliantė galėjo pretenduoti, atsiradimą.

25. Apeliantė tik apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktiškai buvo Vokietijoje, kas esą jai objektyviai sutrukdė sužinoti apie tetos mirtį bei priimti palikimą. Tačiau vieši duomenys iš VSDFV registro rodo, kad minėtoje įstaigoje apeliantė nedirbo, o dirbo ir draudžiamuosius laikotarpius turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, net jei ir pripažinti, jog apeliantė šiuo laikotarpiu iš tiesų buvo išvykusi į užsienį, nors tokia tikimybė pagal bylos duomenis yra žema, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ji neturėjo galimybių sužinoti apie tetos mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jos palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

26. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiosios palikimą, tetai esant sunkios sveikatos (šią aplinkybę ieškovė žinojo), ieškovė privalėjo realiai įvertinti situaciją ir, net ir būdama išvykusi į užsienį, aktyviau domėtis tetos sveikatos būkle ir pan. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nepripažino svarbiomis.

27. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netikrino prašomų priteisti piniginių sumų paskaičiavimo teisingumo ir todėl neatskleidė bylos esmės. Akivaizdu, kad netenkinus ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti ji prarado paveldėjimo teisę į palikėjos A. D. turtą. Taigi teismui nebebuvo pagrindo spręsti ir detaliau pasisakyti dėl ieškinio išvestinio reikalavimo dėl lėšų, gautų realizavus įpėdinei priklausančią palikimo dalį, priteisimo.

28. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovai S. P., R. R. ir M. V. turėjo 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos šiems atsakovams priteistinos iš ieškovės L. G. lygiomis dalimis (po 100 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) atsakovų S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė