Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A. ir B. A., trečiajam asmeniui B. B. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo laikinai apriboti motinos A. A. ir tėvo B. A. valdžią nepilnametės C. A. atžvilgiu, priteisti iš motinos A. A. ir tėvo B. A. išlaikymą nepilnametei C. A. po 317 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise, nustatyti nepilnametės C. A. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo laikinos rūpintojos B. B. šeimoje.

2. Atsakovė A. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinio netenkinti, nustatyti pereinamąjį terminą vaiko gražinimui į namus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė pateikė prašymą paskirti teismo psichologijos ekspertizę nepilnametei C. A., pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, užduodant ekspertams šiuos klausimus: 1. Kokie C. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai? 2. Kokie C. A. tarpasmeninių santykių su tėvais A. A. ir B. A. ypatumai? 3. Kokie yra C. A. prisirišimo prie tėvų ypatumai? 4. Ar C. A., atsižvelgiant į jos amžių, jos išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes, gali objektyviai įvertinti šiuo metu ją supančią aplinką, gyvenant su globėja B. B. ir lyginant ją su aplinka, gyvenant su tėvais? 5. Ar C. A. sugeba savarankiškai, kitų asmenų neįtakojama, priimti sprendimus (apsispręsti), išreikšti savarankišką nuomonę? 6. Ar C. A. lengvai pasiduoda įtikinama, ar turi polinkį greitai keisti savo nuomonę? 7. Su kuo C. A. išreiškia norą gyventi ir kuo ji tai grindžia? Ar vaikui daroma globėjos ar kitų asmenų įtaka dėl jos pasirinkimo? Ar globėja neformuoja vaikui neigiamo požiūrio į tėvus? 8. Ar C. A. turi susiformavusį norą gyventi išimtinai su globėja? 9. Kokios aplinkybės lemia C. A. norą gyventi su globėja? 10. Ar tėvų elgesys C. A. atžvilgiu daro įtaką vaiko apsisprendime ir nore gyventi pas globėją? 11. Kokią įtaką C. A. vystymuisi turi bendravimas su tėvais? 12. Kiek pati C. A. norėtų bendrauti su tėvais ir ar išvis norėtų bendrauti? 13. Kokiais būdais/priemonėmis atstatyti C. A. ryšį su tėvais? 14. Ar C. A. iš kurio nors tėvo patiria/patyrė psichinį ar fizinį smurtą? 15. Kokią padarė įtaką C. A. asmenybės formavimuisi vaiko paėmimas iš šeimos? 16. Kokia įtaka C. A. psichinei būsenai būtų padaryta grąžinant/negrąžinant ją tėvams? Nurodė, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl motinos A. A. ir tėvo B. A. valdžios ribojimo nepilnametės C. A. atžvilgiu. Iš esmės pagrindinė šeimos problema, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą – vyraujantis motinos A. A. neadekvatus elgesys, galimas alkoholio vartojimas, tėvo B. A. nusišalinimas, abejingumas susidariusiai situacijai, šeimoje neužtikrinamų vaiko psichoemocinių ir saugumo poreikių, dėl ko nepilnametė C. A. atsisako grįžti į šeimą. Viena iš pagrindinių ieškinio argumentų yra vaiko nuomonė – vaikas atsisako grįžti į šeimą, C. A. nuomonė konkreti, nuosekli ir nesikeičia nuo (duomenys neskelbtini) Vaikas bandė bendrauti su tėvais tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, tačiau ryšio atkurti nepavyksta, V. I. įvardija, kad ji privalo lankyti psichologų ir kitų specialistų konsultacijas, tuo tarpu tėvai rekomenduojamų specialistų pagalbos atsisako, pažymi, kad nesusitikdama ir nematydama savo biologinių tėvų ji jaučiasi ramiau, tėvų visai nepasiilgsta. Teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną tėvų ir nepilnametės C. A. bendravimo tvarką, tačiau pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvų ir nepilnametės dukros susitikimai yra apsunkinti, mergaitė jaučiasi blogai, su tėvais bendrauja vangiai, neišbūna viso numatyto bendravimo laikotarpio, išeina iš susitikimo, laikinoji bendravimo tvarka teigiamų rezultatų dėl tarpusavio ryšio atstatymo neduoda. Nepilnametė C. A. išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvais, todėl siekiant nustatyti tokio priešiškumo priežastis tikslinga nepilnametei C. A. atlikti teismo psichologijos ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti, skirti civilinėje byloje Nr. e2-858-970/2024 nepilnametei C. A. teismo psichologijos ekspertizę, pavesti atlikti ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, pavesti ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokie C. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai? 2. Kokie C. A. tarpasmeninių santykių su tėvais A. A. ir A. B. ypatumai? 3. Kokie yra C. A. prisirišimo prie tėvų ypatumai? 4. Ar C. A., atsižvelgiant į jos amžių, jos išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes, gali objektyviai įvertinti šiuo metu ją supančią aplinką, gyvenant su rūpintoja (globėja) B. B. ir lyginant ją su aplinka, gyvenant su tėvais? 5. Ar C. A. sugeba savarankiškai, kitų asmenų neįtakojama, priimti sprendimus (apsispręsti), išreikšti savarankišką nuomonę? 6. Ar C. A. lengvai pasiduoda įtikinama, ar turi polinkį greitai keisti savo nuomonę? 7. Su kuo C. A. išreiškia norą gyventi ir kuo ji tai grindžia? Ar vaikui daroma rūpintojo (globėjos) ar kitų asmenų įtaka dėl jos pasirinkimo? Ar rūpintoja (globėja) neformuoja vaikui neigiamo požiūrio į tėvus? 8. Ar C. A. turi susiformavusį norą gyventi išimtinai su rūpintoja (globėja)? 9. Kokios aplinkybės lemia C. A. norą gyventi su rūpintoja (globėja)? 10. Ar tėvų elgesys C. A. atžvilgiu daro įtaką vaiko apsisprendime ir nore gyventi pas rūpintoją (globėją)? 11. Kokią įtaką C. A. vystymuisi turi bendravimas su tėvais? 12. Kiek pati C. A. norėtų bendrauti su tėvais ir ar išvis norėtų bendrauti? 13. Kokiais būdais/priemonėmis atstatyti C. A. ryšį su tėvais? 14. Ar C. A. iš kurio nors tėvo patiria/patyrė psichinį ar fizinį smurtą?? 15. Kokią padarė įtaką C. A. asmenybės formavimuisi vaiko paėmimas iš šeimos? 16. Kokia įtaka C. A. psichinei būsenai būtų padaryta grąžinant/negrąžinant ją tėvams?, civilinę bylą Nr. e2-858-970/2024 sustabdyti, kol bus atlikta teismo psichologijos ekspertizė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis sprendžiamas klausimas yra dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Teismas ištyręs byloje esančius duomenis pažymėjo, kad atsakovų dukra (duomenys neskelbtini) atvykusi į Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrių nurodė, kad dėl nuolatinių tėvų barnių ir mamos girtavimo atsisako grįžti į namus. Teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi leista paimti C. A. iš jos tėvų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos C. A. nustatyta laikinoji rūpyba (globa) ir jos rūpintoja (globėja) paskirta B. B.. Iki šiol atsakovų nepilnametė dukra C. A. atsisako grįžti į šeimą, teigdama, kad tėvai atsisako rekomenduojamų specialistų pagalbos, o ji nesusitikdama ir nematydama savo tėvų jaučiasi ramiau, tėvų nepasiilgsta.

6. Nurodė, kad teismas byloje 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra nustatė laikiną atsakovų bendravimo su dukra tvarką dalyvaujant psichologui, tačiau atsakovų ir dukros bendravimas iki šiol nėra perspektyvus, dukra jaučiasi blogai ir su tėvais bendrauja vangiai, išeina iš susitikimo. Atsakovų teigimu dukra yra įtakojama rūpintojos (globėjos) nuomonės, kuri liepia dukrai meluoti, o trečiojo asmens – rūpintojos teigimu, ji jokios įtakos vaikui nedaro. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes darė išvadą, kad svarbu išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti su tėvais priežastis, jo gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, suformuoti ir išreikšti nuomonę, įvertinti, ar nuomonė yra įtakojama pašalinių asmenų, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti teismo ekspertizę užduodant ieškovo prašomus klausimus ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo pakeisti ir nestabdyti bylos iki bus atlikta psichologinė ekspertizė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė teismo ekspertizę ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertizė padės išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti su tėvais priežastis, jos gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, suformuoti ir išreikšti nuomonę, įvertinti ar ji nėra įtakojama kitų asmenų ir išsiaiškinti jos požiūri į tėvus, rūpintoja ir santykius su jais. Atsakovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apklausti du psichologai, kurie turi galimybe bendrauti su vaiku ir kurie atsakovės teigimu nurodė, kad ekspertizė nepadės nustatyti jokių aplinkybių byloje, kadangi vaikas nebendrauja su tėvais daugiau kaip metai laiko.

7.2. Nurodo, kad vienas iš psichologų, kuris yra teismo psichologas, atsakovės teigimu mano, kad ekspertizė šiuo konkrečiu atveju negali padėti, todėl apeliantės teigimu tikėtina, jog ekspertizės rezultatai niekaip neįtakotų kitų liudytojų apklausų. Pažymi, kad byloje numatyta apklausti socialinį darbą su šeima (tiek vaiku, tiek tėvais) atlikusiais specialistais, jų apklausos yra savarankiškas procesinis veiksmas, kurio atlikimas nėra susijęs su ekspertizės metu siekiamais atsakyti klausimais ir mano, kad liudytojų apklausa šiuo metu (iki ekspertizės atlikimo) padėtų greičiau išnagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Atsakovė A. A. nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje numatoma apklausti socialinį darbą su šeima (tiek vaiku, tiek tėvais) atlikusius specialistus, o jų apklausos yra savarankiškas procesinis veiksmas, kurio atlikimas nėra susijęs su ekspertizės metu siekiamais atsakyti klausimais, todėl mano, kad liudytojų apklausa šiuo metu (iki ekspertizės atlikimo) padėtų greičiau išnagrinėti bylą dėl ko prašo nestabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki bus atlikta psichologinė ekspertizė

11. Remiantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Taigi civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

12. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, jog, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009, 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023, 53 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

14. Taigi teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes bei įsitikinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad tai neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų, joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1184/2011, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2014).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 2 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu, nustatančiu, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę. Pažymėtina, kad skirdamas byloje ekspertizę, teismas įvertina terminą, reikalingą ekspertizei atlikti, taip pat paskirtos ekspertizės pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimo iš esmės procese, bei nutaria, ar yra tikslinga sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus gauta ekspertizės išvada, ar laikotarpiu iki ekspertizės išvados gavimo bylos nestabdyti ir ją nagrinėti, atliekant tam tikrus procesinius veiksmus.

16. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas laikinai apriboti motinos A. A. ir tėvo B.A. valdžią nepilnametės C. A. atžvilgiu, priteisti iš motinos A. A. ir tėvo B. A. išlaikymą nepilnametei C. A. po 317 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise, nustatyti nepilnametės C. A. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo laikinos rūpintojos B. B. šeimoje. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis vaikas kategoriškai ir nuosekliai, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol, nenori gyventi kartu su savo tėvais, yra neigiamai nusistatęs tėvų atžvilgiu. Tokią nuomonę vaikas byloje yra suformulavęs ne kartą raštu. Šie duomenys byloje pateikti kartu su ieškiniu. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar šiuo atveju nepilnametis vaikas nėra įtakojamas trečiųjų asmenų, ar nėra paveikta jo nuomonė, taip pat skirta ekspertize siekiama nustatyti ar vaikas gali objektyviai įvertinti jį supančią aplinką, priimti jam palankius sprendimus, taip pat nustatyti vaiko priešiškumo tėvams priežastis.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 164 straipsnio 2 dalyje, kaip jau buvo minėta, įtvirtintas fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, turi ne pareigą, o teisę stabdyti bylos nagrinėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip priežastį stabdyti bylos nagrinėjimą nurodę tik vieną aplinkybę, tai yra ekspertizės skyrimo faktą, tačiau atsižvelgdamas į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį, į tai, kad šiam ginčui išspręsti (nutarties 16 punktas) reikšmingoms aplinkybėms reikalingos specialios žinios, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti bylą, kol bus gauta teismo paskirtos ekspertizės išvada. Pažymėtina, kad neturint ekspertizės išvados, tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės būtų netikslinga, nes nėra galimybės, sprendžiant ginčą atsakyti į nutarties 16 punkte keliamus klausimus ir atitinkamai, priimti galutinio teismo sprendimo. Nors atsakovės teigimu iki ekspertizės atlikimo byloje būtų galima apklausti socialinį darbą su šeima atlikusius specialistus, tačiau atsižvelgiant į procesinę bylos stadiją, ekspertizės reikšmę (nutarties 15 punktas) teismo vertinimu, minėtą veiksmą atlikus, civilinė byla turėtų būti pakartotinai stabdoma iki ekspertizės rezultatų gavimo. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, civilinės bylos sustabdymas, iki bus gauta ekspertizės išvada, šiuo atveju nepažeis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pateiktu atskiruoju skundu suformulavo reikalavimą – nestabdyti bylos iki bus atlikta psichologinė ekspertizė, tai yra reikalavimo dėl nutarties dalies dėl ekspertizės pakeitimo ar panaikinimo atsakovė nereiškė, tačiau įvertinus pateikto atskirojo skundo motyvus matyti, kad atsakovė taip pat kvestionuoja ir reiškia abejones dėl pačios ekspertizės būtinumo byloje, tai yra atsakovės teigimu jau du byloje dalyvavę psichologai jos vertinimu patvirtino, kad ekspertizė nepadės nustatyti jokių aplinkybių

19. Pažymėtina, kad šiais argumentais yra kvestionuojamas ne civilinės bylos sustabdymo, o nutarties dalies dėl pačios ekspertizės skyrimo pagrįstumas, kuri, remiantis CPK nuostatomis ir formuojama teismų praktika, negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019, 13 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl paminėtų atsakovės atskirojo skundo argumentų, pažymint, kad motyvus ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti ekspertizę teisėtumo ir pagrįstumo, paskirtos ekspertizės tikslingumo bei ekspertui užduotų klausimų (ne) korektiškumo atsakovė galės nurodyti apeliaciniame skunde, jei bus priimtas galimai nepalankus teismo sprendimas (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.