- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-529-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01508-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- K. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2S–529–227/2019
2019 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal notarės B. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. veiksmų notaro veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2018-03-01 notarės B. Š. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 56 000 Eur, kuriuos paliko mirusioji J. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai J. S., jis su pareiškimu kreipėsi į notarę dėl jos palikimo paveldėjimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priima J. S. paveldimą turtą: nekilnojamąjį turtą ir 56 000 Eur grynuosius pinigus. Antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir užfiksavo, kad mirusios J. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name ir jos rankinėje rasta 56 000 Eur grynųjų pinigų. Pareiškėjas yra nurodęs, kad rankinėje rasti pinigai priklauso J. S.. Notarė B. Š. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, išskyrus pinigus. Notarė 2018-03-01 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į J. S. priklausiusius 56 000 Eur, kurie buvo rasti jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad notarės nutarimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą tenkino, panaikino Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018-03-01 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, įpareigojo notarę B. Š. išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus. Teismas nutarė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš pareiškėjo notarei 885 Eur sumokėtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-11-21 protokolu konstatuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), velionei J. S. priklausančiame rankinuke atrasta 56 000 Eur suma. Antstolio sudarytame paveldimo turto 2017-12-05 apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. 2018-02-28 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad K. S. paveldėjo J. S. nekilnojamąjį turtą pagal antstolio 2017-12-05 paveldimo turto apyrašą. Notarė B. Š. 2018-03-01 priėmė nutarimą atsisakyti išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio R. K. 2017-12-05 sudarytame J. S. turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą, nesant faktinio ir teisinio pagrindo.
5. Teismas pažymėjo, kad notarė nutarime nurodė, jog antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu nėra pagrįsta J. S. turtinė teisė į jos turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56000 Eur grynųjų pinigų sumą. Su tokiais argumentais teismas iš dalies sutiko, taip pat nurodė, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvus, buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, leidžiančius spręsti apie rastų piniginių lėšų priklausymą palikėjai J. S.. Pareiškėjui pateikus rašytinius duomenis apie motinos J. S. gautą senatvės pensiją laikotarpiu nuo 1985-11-01 iki 2019-02-28 (168-190 b.l.), teismui išklausius liudytojų parodymus teismas pripažino, kad J. S. gaudavo nuolatines pajamas kiekvieną mėnesį, iki pensijos buvo dirbanti, nuolat gaudavo papildomų pajamų iš siuvimo, taip pat iš žemės ūkio produkcijos auginimo pardavinėjimo, gyveno itin taupiai, niekur nekeliaudavo, nesisvečiuodavo ir pati buvo linkusi visą laisvą laiką skirti ūkio darbams savo turimame 30 arų namų valdos sklype. Įvertinęs liudytojų parodymus teismas sprendė, kad ginče aptariamos piniginės lėšos priklausė būtent J. S., ji realiai galėjo tokią sumą lėšų sukaupti per visą savo gyvenimą ir jomis disponuoti. Pripažino, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai J. S.: grynieji pinigai rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai, byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino tas pačias aplinkybes apie pareiškėjo motinos darbingą gyvenimą ir jos galimybes sukaupti tokią sumą pinigų, pareiškėjas K. S. detaliai teismo posėdyje paaiškino pinigų lėšų radimo aplinkybes motinos rankinėje, pateikė ir papildomą fotonuotrauką, kurioje fiksuota J. S. su ta pačia rankine rankoje (2 t., 6 b.l.), ir teismas neturi pagrindo pareiškėjo paaiškinimais abejoti.
6. Taip pat teismas vertino liudytojo D. S. parodymus apie tai, kaip pasiūlius notarei buvo ranka rašomas prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines lėšas, kad notarė nurodė liudijimo neišduosianti, pasiūliusi kreiptis į teismą, nereikalavusi papildomų įrodymų dėl pinigų lėšų kilmės, nesidomėjusi, kaip mirusioji lėšas įgijo. Teismas vertino, kad pareiškėjo K. S. sūnus D. S., veikiantis pagal 2017-11-29 įgaliojimą, notarei iš tiesų rašė du prašymus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – vienas 2018-02-08 surašytas ranka dėl 56 000 Eur paveldėjimo (26 paveld. b.l.), kuris notarės išspręstas 2018-03-01 nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (57 paveld.b.l.); o kitas - 2019-02-28 surašytas prašymas kompiuteriu dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo (38 paveld. b.l.), ir tą pačią dieną notarės išduotas pareiškėjui K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldėtą butą Šiauliuose bei namų valdą Šiaulių rajone (39-53 paveld b.l.). Pažymėjo, kad notarė paveldėjimo byloje padarė ir užtvirtino 2017-11-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją be jo priedų – fotonuotraukos, kompaktinio disko su nuotraukos įrašu (22 pavel. b. l.), kas rodo notarės nepakankamą dėmesingumą ir objektyvumą priimant 2018-03-01 nutarimą.
7. Pripažino, kad ginčijamas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi jame nėra duomenų apie tai, jog notarė buvo pareikalavusi, jog įpėdinis pateiktų įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, todėl naikintinas. Teismas notarę įpareigojo išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus.
8. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims galimybes, teismas vertino, kad nors notarė tinkamai neįgyvendino savo pareigos įsitikinti turto priklausymu palikėjai, nes nepasiūlė įstatyminiam įpėdiniui pateikti tai patvirtinančių įrodymų, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad piniginių lėšų priklausymas palikėjai teisme pareiškėjo buvo iš esmės įrodinėjamas savo ir liudytojų parodymais, o pateikti pareiškėjo rašytiniai įrodymai šias aplinkybes patvirtina tik iš dalies. Kadangi notarė pateikė pareiškimą dėl teismų nutarčių atgręžtinio įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (I t. 145-146 b.l., II t. 3-4 b.l.), prašė išspręsti notarės sumokėtų pareiškėjui 885 Eur atgręžimo klausimą ir priteisti iš pareiškėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą ir atskirojo skundo surašymą, teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame skundo nagrinėjimo procese nepaskirstomos ir nepriteistinos vienai iš kitos. Teismas nematė pagrindo konstatuoti visiško priešingo šalių suinteresuotumo įgyvendinant paveldėjimo teisinius santykius. Nors pareiškėjo skundas pakartotinai patenkintas, tačiau negalint konstatuoti vienareikšmiškai vien tik notarės netinkamų veiksmų, šalys paliktos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas teismui buvo pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį dalyje, kuria panaikintas notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, priteisti notarei iš pareiškėjo 1100 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
10. Nurodo, kad kasacinis teismas pasisakė, jog ji atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrįstai, notarės dėmesingumo ir objektyvumo trūkumų nenustatyta. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, padarė išvadą, kad pinigai priklausė palikėjai, ištyręs įrodymus, kurių pareiškėjas notarei neteikė, tik apklausdamas liudytojus. Pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes teismui nusprendus įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į grynuosius pinigus nėra būtina naikinti notarės anksčiau priimto nutarimo. Nesutinka, kad buvo nepakankamai dėmesinga ir objektyvi priimant 2018-03-01 nutarimą, nes patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą be priedų, kadangi nuotraukos, kuriose matosi rankinukas ir pinigai, nei patvirtina, nei paneigia faktą, kas turi nuosavybės teisę į tose nuotraukose matomus pinigus, atsisakyta atlikti notarinį veiksmą dėl įrodymų, kas turi į pinigus nuosavybės teisę, nebuvimo. Nesutinka su teismu, kad nutarimas naikintinas, tuo pagrindu, kad jame nėra duomenų apie tai, jog notarė buvo pareikalavusi, jog įpėdinis pateiktų įrodymus, leidžiančius daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną. Nutarime įrašyta, kad nėra faktinio pagrindo, jog mirusioji turėjo turtines teises į grynuosius pinigus, todėl, mano, kad teismas šališkas, siekiama apkaltinti notarę netinkamu pareigų atlikimu. Pareiškėjas teikė įrodymus tik po kasacinio teismo nutarties, piniginių lėšų priklausymas mirusiajai iš esmės buvo įrodinėjamas liudytojų bei pareiškėjo paaiškinimais, rašytiniai įrodymai tokias aplinkybes patvirtino tik iš dalies. Notarė liudytojų apklausos neatlieka, todėl, net ir esant pateiktiems rašytiniams įrodymams, pagal teismo motyvus, ji nebūtų galėjusi išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė negalėjo vertinti pateiktų įrodymų apie mirusiosios gautą pensiją, turėtus automobilius, kadangi nebuvo pateikta informacija apie iki 2003 m. gruodžio 31 d. J. S. deklaruotas pinigines lėšas.
11. Teigia, kad liudytojas D. S. neteisingai nurodė aplinkybes, jog notarė nereikalavo jokių papildomų įrodymų apie piniginių lėšų kilmę, nesidomėjo kaip mirusioji galėjo įgyti šias lėšas, nenurodė priežasčių, kodėl paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas. Notarė buvo informavusi pareiškėją, kad norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą reikalingi įrodymai kaip palikėja juos įgijo, tačiau jai buvo pateikti tik antstolio sudarytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir paveldimo turto apyrašas. Notarė nurodė, kad protokole neįrašyta, kam priklauso pinigai, tada D. S. svarstė, kaip panaikinti įrašą paveldimo turto apyraše apie tų pinigų egzistavimą, nurodė, kad neturi įrodymų, tarsis su pažįstamu prokuroru, ar į grynuosius pinigus prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Vėliau prašymą jis pateikė be jokių įrodymų, nors apie tokių duomenų reikalingumą notarė buvo sakiusi tiek jam, tiek pareiškėjui, nes taip jam patarė pažįstamas. Nutarime yra įrašyta, kad pinigų suma negali būti jos įpėdinių paveldima, nes nėra faktinio pagrindo, kad mirusioji turėjo turtines teises į jos turto apyraše įrašytą 56000 Eur grynųjų pinigų sumą. Teismas į tai neatsižvelgė vertindamas liudytojo parodymus, nepagrįstai sprendė, kad notarė kalta, jog nepareikalavo įrodymų. Teismo šališkumas apkaltinti notarę, teisinant pareiškėją, neva tik kasaciniam teismui išnagrinėjus ir teismui pasiūlius pareiškėjas sužinojo, kad reikia teikti įrodymus, pasireiškia ignoruojant byloje esantį notarės 2018-03-29 atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame įrašyta, jog pareiškėjas neįrodinėja fakto, ar mirusioji turėjo pinigus, kad jis nepateikė jokių įrodymų apie aplinkybes, kaip ji įgijo bei kada deklaravo juos. Įrodymus pareiškėjas pradėjo teikti tik po metų ir tik teismui pasiūlius. Mano, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, po atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas galėjo jai teikti įrodymus apie pinigų priklausymą palikėjai ir būtų galimą spręsti dėl jo išdavimo, o ne kreiptis į teismą ginčijant nutarimą. Pareiškėjas visų instancijų teismuose reikalavo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą remiantis tik antstolio sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir paveldimo turto apyrašu, net 2018-11-19 atsiliepime į kasacinį skundą rašė, kad jis yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, kad įgytų teisę paveldėti visą mirusiosios turtą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas padarė išvadą, kad notarė privalėjo pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, apkaltinęs ją neišreikalavus iš pareiškėjo įrodymų bei panaikino jos nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Pagal byloje esančius įrodymus reiškia, kad teismas nesilaikė materialinės teisės normų nuostatų ir nukrypo nuo teisminės praktikos. Notaras, pripažinęs tinkamais pareiškėjo pateiktus įrodymus apie J. S. nuo 1981 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas, nesant informacijos apie mokesčio administratoriui iki 2005 m. gegužės 1 d. pateiktą turto deklaraciją būtų pažeidęs Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas. Teismo kaltinimas notarę dėl tokių įrodymų neišreikalavimo ir tuo pagrindu panaikinant notarės nutarimą, reiškia, kad teismas padarė išvadą, jog notarė turėjo tokius įrodymus ne tik išreikalauti, bet ir jų pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. įvertinti šiuos įrodymus kaip pagrindžiančius J. S. nuosavybės teisę į 56000 Eur grynųjų pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-522/2007, pasisakė, kad notaras neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos, nes tai padaryti gali tik konkrečioje byloje įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pareiškėjas nei notarei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, neteikė. 2018-03-01 priimdama nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, dėl kurio pareiškėjas pateikė teismui skundą, pareiškėjo 2019-03-28 teismui pateiktų įrodymų notarė nebuvo gavusi, jais remtis negalėjo. Kadangi pareiškėjo 2019-03-28 teismui pateikti įrodymai neturi ryšio su 2018-03-01 priimtu nutarimu, šie įrodymai negali turėti reikšmės nei 2018-03-01 priimto nutarimo teisėtumui, nei iki šių įrodymų pateikimo notarės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Mano, kad dėl skirtingo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir paveldimo turto apyrašo reikšmės skirtingo vertinimo, atsirado skirtingas pareikėjo ir notarės suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl notarė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą K. S. prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarės nutarimas tiesiogiai užkertą kelia turto paveldėtojui gauti paveldėjimo teisės liudijimą į J. S. priklausius grynuosius pinigus. Bylinėjimosi proceso metu ir teismui pateikus papildomus įrodymus ir nurodžius liudytojus, kurie gali patvirtinti faktines aplinkybes, notarė nesutiko gera valia pasinaikinti savo nutarimo ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis neprieštarauja ir kasacinio teismo 2019-02-14 nutarčiai (nutarties 27 punktas). Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo priklausyti nuosavybes teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktus įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie įrodymai galėtų būti, pvz. faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis. Kadangi nei teismas, nei notaras nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, leidžiančių spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai, todėl nebuvo nustatytos esminės faktinės aplinkybė ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta iš naujo. Taigi kasacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nenustatė, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą šiuo atveju yra neteisėtas ir įpareigojo teismą šį klausimą spręsti iš naujo. Apklausus pareiškėją ir liudytojus, ištyrus gautą papildomą medžiagą ir nustačius, kad notarei kilus abejonių dėl grynųjų pinigų priklausomybės ir jai paveldėtojui ar jo įgaliotam asmeniui, nepasiūlius pateikti papildomų įrodymų, o tik pasirėmus tuo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuota, kam nuosavybės teise priklausė rankinuke buvę 56 000 Eur, teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, pripažino, kad atsisakymas išduoti paveldėjo teisės liudijimą yra nepagrįstas. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo šią bylą ir tinkamai taikė materialines, procesines normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Mano, kad notarė turi nusistatymą prieš pareiškėją, šmeižia liudytoją, kad pateisinti savo veiksmus, elgiasi nekorektiškai. Šioje byloje yra akivaizdus pareiškėjo ir notaro interesų priešingumas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos priimto nutarimo. Mano, kad yra pagrindas taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą, o apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo surašymą atlyginimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskirasis skundas netenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
16. Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
17. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018-03-01 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kuriuo notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose, kuriuose ji gyveno, rastus grynuosius pinigus.
18. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
19. Byloje nustatyta, kad 2017-11-16 pareiškėjas, po savo motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-11-21 protokolu buvo konstatuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), velionei J. S. priklausančiame rankinuke atrasta 56 000 Eur suma. Antstolio sudarytame paveldimo turto 2017-12-05 apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. 2018-02-28 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad K. S. paveldėjo J. S. nekilnojamąjį turtą pagal antstolio 2017-12-05 paveldimo turto apyrašą. Pareiškėjui pateikus paveldimo turto apyrašą bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą notarė B. Š. 2018-03-01 priėmė nutarimą atsisakyti išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio R. K. 2017-12-05 sudarytame J. S. turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą, nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl minėto nutarimo pareiškėjas pateikė skundą dėl notarės veiksmų. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo patenkintas, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėta nutartis buvo palikta nepakeista, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylą iš naujo išnagrinėjęs, ištyręs naujai pateiktus rašytinius įrodymus, atlikęs liudytojų apklausą pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakartotinai patenkino pareiškėjo skundą.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimis, kuriomis notarės nutarimas panaikintas bei išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Notarė nurodo, kad pagal jai pateiktus įrodymus, ji negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl nutarimas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą buvo pagrįstas, jo naikinti teismui nebuvo pagrindo. Nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas atitinkamai įvertino bei sprendė, kad grynieji pinigai priklausė palikėjai. Pažymi, kad ji nebūtų galėjusi išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi liudytojų apklausos notarai neatlieka, o pateikti rašytiniai įrodymai nebūtų buvę pakankami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65¹ punkte nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tačiau nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, jog palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti (esantys) grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą.
22. Kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Kasacinis teismas nustatė, kad šiuo atveju notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, todėl notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisę gauti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą grindė Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų buvimu, tačiau jokių įrodymų, suponuojančių tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai galėjo priklausyti palikėjai, neteikė. ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodydamas, kad teismai nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, leidžiančius spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių.
23. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nurodžius, kad pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus dėl pinigų priklausomybės palikėjai, pareiškėjas teikė naujus įrodymus, prašė apklausti liudytojus. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors apeliantė nurodo, jog galimai liudytojo D. S. parodymai buvo teismo įvertinti netinkamai, galimai liudytojas klaidingai nurodė aplinkybes, jog notarė nereikalavo iš jo papildomų įrodymų, taip pat, kad nebuvo pateikti duomenys apie iki 2003-12-31 palikėjos deklaruotas pinigines lėšas, tačiau ji neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai J. S.. Teismas įvertino, kad grynieji pinigai rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai, byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino tas pačias aplinkybes apie pareiškėjo motinos darbingą gyvenimą ir jos galimybes sukaupti tokią sumą pinigų, pareiškėjas K. S. detaliai teismo posėdyje paaiškino pinigų lėšų radimo aplinkybes motinos rankinėje, pateikė ir papildomą fotonuotrauką, kurioje fiksuota J. S. su ta pačia rankine rankoje, ir neturėjo pagrindo pareiškėjo paaiškinimais abejoti. Pažymėtina, kad notarė savo atskirajame skunde išreiškia nesutikimą ne su teismo išvada, kad rasti pinigai priklausė palikėjai, bet su teismo teiginiais, jog notarė nepagrįstai nereikalavo įrodymų dėl grynųjų pinigų priklausomybės ir, kad tai sąlygojo neteisėtą atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į grynuosius pinigus.
24. Byloje nustatyta, kad ginčijamu notarės nutarimu pasisakyta dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo, nurodyta, kad juo nėra pagrįsta palikėjos turtinė teisė į jos turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56000 Eur grynųjų pinigų sumą. Notarė atskirajam skunde teigia, kad tokia išvada nutarime paneigia teismo išvadą, jog notarė nepasiūlė įpėdiniui pateikti papildomų įrodymų.
25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas sutiko, jog notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, todėl notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat, kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie įrodymai galėtų būti, pvz., faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad notaro pareiga yra patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą.
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nutarimo turinį negalima spręsti, kad notarė būtų pasiūliusi ar pareikalavusi pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad grynieji pinigai priklausė palikėjai. Tokių duomenų nėra ir paveldėjimo byloje. Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad notarė pasisakė tik dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo, jame nėra nurodoma, kad notarė būtų pasiūliusi pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus, o jie būtų atsisakę tai padaryti. Pažymėtina, kad liudytojas K. S. notarės nurodomų argumentų nepatvirtino, o priešingų įrodymų apie tai, jog notarė būtų siūliusi pateikti kitus įrodymus, o ne tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje nėra. Vien tik įrašas nutarime, kad pinigų suma negali būti įpėdinių paveldima, nes nėra faktinio pagrindo, jog mirusioji turėjo turtines teises į nurodytą grynųjų pinigų sumą, nepatvirtina, kad notarė siūlė pateikti papildomus įrodymus. Notarės argumentai, kad ji galimai nebūtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimo į grynuosius pinigus, nes jai nebūtų pakakę byloje esančių rašytinių įrodymų išvadai dėl pinigų priklausymo palikėjai, nereikšmingi, kadangi notarė jokių įrodymų pateikti neprašė ir dėl jų reikšmės nepasisakė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino visų įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus) ir darė atitinkamą išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių spręsti, jog pinigai palikėjai priklausė, ko apeliantė ir nebeginčija.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog ji patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą be priedų, nepatvirtina, jog notarė buvo nepakankamai dėmesinga ir objektyvi priimant 2018-03-01 nutarimą, kadangi nuotraukos, kuriose matosi rankinukas ir pinigai, nei patvirtina, nei paneigia faktą, kas turi nuosavybės teisę į tose nuotraukose matomus pinigus. Tačiau jos atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad notarė nepasiūlė įpėdiniui pateikti papildomų įrodymų, nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje pakanka duomenų, jog rasti grynieji pinigai priklausė palikėjai, pagrįstai notarės B. Š. 2018-03-01 nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikintas bei notarė įpareigota išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos 56 000 Eur grynuosius pinigus.
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes jos nuomone, netinkamai vertino nutarimo turinį. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė notarei nepalankią nutartį, nesant kitų objektyvių duomenų, kodėl galima būtų vertinti, kad teismas buvo šališkas, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
29. Apeliantė nurodo, kad dėl dokumentų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, paveldimo turto apyrašo) skirtingo vertinimo atsirado skirtingas pareiškėjo ir notarės suinteresuotumas bylos baigtimi, notarė turėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą, atskirojo skundo surašymą. Kasacinis teismas pripažino, kad ji pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad materialinio suinteresuotumo ji neturinti, todėl nereiškė nuomonės dėl naujai pateiktų įrodymų, tačiau teismui panaikinus nutarimą turi teikti atskirąjį skundą.
30. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju šalių patirtos išlaidos neatlygintinos, nesant pagrindo konstatuoti visiško priešingo šalių suinteresuotumo įgyvendinant paveldėjimo teisinius santykius.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir notarė turėjo skirtingą suinteresuotumą, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad esant CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas kasaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų nutartis bei grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui buvo patenkintas pakartotinai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas įrodymus teikė, liudytojus prašė apklausti tik kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bei nurodžius, kad teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus dėl pinigų priklausomybės palikėjai. Teismo pagrįstai pripažinta, kad notarė turėjo teisę suabejoti rastų piniginių lėšų priklausymu palikėjai, tačiau tinkamai neįgyvendino savo pareigos pareikalauti, jog įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų dėl pinigų priklausymo nuosavybės teise palikėjai, o pareiškėjui teisme pateikus papildomus įrodymus buvo pagrindas konstatuoti, kad jų pakanka tokiai išvadai. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti vienareikšmiškai vien tik notarės netinkamų veiksmų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl vien tik aplinkybė, kad pareiškėjo ir notarės interesai buvo priešingi, nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos tarp šalių. Pripažintina, kad pagrįstai šalims paliktos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas atitinka CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
34. Nors pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme, įvertinus CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas bei aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šios išlaidos pareiškėjui neatlygintinos. Taip pat įvertinus nurodytą reglamentavimą, atmetus notarės atskirąjį skundą, neatlygintinos ir notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.