- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-713-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00206-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- I. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl proceso palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019, pagal jo, ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl 320,16 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-20) iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose netinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus ir turi būti tai pagrindu atnaujinti procesą bei priimti naują sprendimą byloje. Teigė, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams priimant 2019-04-08 sprendimą egzistavo aplinkybė, jog atsakovės I. B. skolinis įsipareigojimas kreditoriui J. V. yra 7 488,84 Eur (25 857,45 Lt) priteista pinigų suma ir būtent ši sprendimo priėmimo metu egzistavusi, tačiau teismo nenustatyta aplinkybė, turėjo esminę reikšmę priimant sprendimą atmesti jo ieškinio reikalavimus. Teigė nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad po įvykusio jam įkeisto atsakovei I. B. priklausiusio buto pardavimo iš varžytynių, dėl likusio skolinio įsipareigojimo priteisimo reikėjo kreiptis su ieškiniu į teismą, nes Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priimtuose įsiteisėjusiuose sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2-601-724/2009, Nr. 2-887-724/2011 ir Nr. 2-41-724/2014 nuo 7 488,84 Eur (25 857,45 Lt) palūkanas iš atsakovės jo naudai yra priteisę. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog palūkanos iš atsakovės jo naudai nėra priteistos, sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-09-06 nutartimi pareiškėjo J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019, atmestas.
3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl sprendimo priėmimo metu egzistavusios aplinkybės, tai yra, jog atsakovės I. B. skolinis įsipareigojimas kreditoriui J. V. yra 7 488,84 Eur (25 857,45 Lt) priteista pinigų suma, jau buvo vertinamos nagrinėjant bylą teisme ir dėl jų nustatymo vykęs įrodinėjimo procesas buvo bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl minėta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo žinoma kokia tvarka jis turėtų ginti savo pažeistą teisę, tai yra, jog po įvykusio jam įkeisto atsakovės buto pardavimo iš varžytynių, dėl likusio skolinio įsipareigojimo priteisimo reikia kreiptis su ieškiniu į teismą, teismas laikė nesudarančiais pakankamo pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pažymėjo, kad CK 1.6 straipsnis numato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos.
5. Konstatavo, jog pareiškėjas neteisingai nurodo, kad apie tai, jog palūkanos iš atsakovės jo naudai nėra priteistos jis sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas bylą išnagrinėjus viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, minėtas sprendimas jam buvo įteiktas asmeniškai bei dėl jo J. V. teikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui. Pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. 2-50-724/2019 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovui buvo žinoma ir apie kitus teismo sprendimus, priimtus atsakovės I. B. atžvilgiu: apie 2001-04-11 nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, kuri buvo perduota vykdymui antstolio L. Jankausko kontorai, 2017-09-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-554-724/2017, dėl kurio J. V. teikė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo akcentuojama proceso atnaujinimo aplinkybė –Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendime netiksliai pateikta išvada apie duomenų dėl skolos priteisimo iš atsakovės konkrečia pinigų suma nebuvimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog būtų buvęs priimtas priešingas sprendimas dėl ieškovo reikalavimo. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2019-06-20 išnagrinėjęs J. V. apeliacinį skundą dėl 2019-04-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019, konstatavo buvus nevisiškai tikslias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl skolos priteisimo, tačiau kartu sprendė, jog atmesdamas ieškovo J. V. patikslintą ieškinį, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės nekeičia esminių faktinių bylos duomenų nuo turėtųjų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-50-724/2019, bei nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Konstatavo, jog iš prašymo akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės siekia išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo, nesutikdamas būtent su teisės normų taikymu, tai yra, kad jo reikalavimas dėl proceso palūkanų nebuvo vertintas kaip reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų. Pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.
8. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl 36 Eur permokėto žyminio mokesčio grąžinimo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2019-06-20 nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-09-06 nutartį ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019 atnaujinti.
10. Teigia, kad skundžiama nutartis yra šališka, neteisėta, nepagrįsta bei prieštarauja įstatymui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, nes byloje yra priimtas įsiteisėjęs neteisingas procesinis sprendimas. Nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendimu jo ieškinyje reikalautos proceso palūkanos nebuvo priteistos tuo pagrindu, jog nebuvo, po jam įkeisto buto pardavimo iš varžytynių, likusi skolos suma priteista pinigų suma. Mano, kad apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendimo byloje Nr. 2-50-724/2019 aukštesnės instancijos teismo buvo atmestas tik dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo taikymo (civilinė byla Nr. 3K-3-283/2012). Nesupranta kodėl ši aplinkybė nebuvo nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
11. Nurodo, kad nėra neaišku, kodėl nenagrinėtas proceso atnaujinimo instituto taikymo byloje pagrįstumas teisingumo vykdymo aspektu, ką jis yra nurodęs savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, kaip yra nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
12. Tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė, jog prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019 jis grindžia tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Nurodo prašymą atnaujinti procesą grindžiantis ir Panevėžio apygardos teismo išaiškinimu, jam 2019-06-28 apsilankius teisme bei teisingumo vykdymu. Be to, teigia, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-283/2012). Nurodo, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti nagrinėjant bylą, jog po įvykusio, jo naudai įkeisto, atsakovės I. B. buto pardavimo iš varžytynių, dėl likusios skolos dalies priteisimo reikia kreiptis su ieškiniu į teismą. Kad nereikia kreiptis į teismą dėl likusios skolos priteisimo, jam tapo žinoma įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2019-06-20 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-491-425/2019. Tvirtina, kad nesuprantama kodėl priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1016-844/2016, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, o priimdamas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendimą – nesivadovavo.
13. Nurodo, kad nesuprantama, kaip galima sužinoti anksčiau byloje apie nepriteistas palūkanas, negu tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Nurodo bendradarbiavęs su teismu, domėjęsis bylos eiga, o 2019-06-28 nuvyko ir į Panevėžio apygardos teismą dėl procesinio sprendimo išsiaiškinimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo J. V. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatos nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
18. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka - teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys - reglamentuojami Civilinio proceso kodekso 370 straipsnyje. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje pagal įstatymą nenumatytas.
19. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y., patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų. Dėl paminėto, asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y., nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas J. V. prašė teismą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019, nurodydamas, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus, todėl be pagrindo atmetė jo reikalavimą iš atsakovės I. B. priteisti procesines palūkanas. Be to, nurodė, kad nežinojo, jog iš varžytynių pardavus atsakovės I. B. jam įkeistą turtą, dėl likusios skolos dalies priteisimo turėjo kreiptis į teismą ir, kad jam nėra priteistos palūkanos, sužinojęs tik įsiteisėjus 2019-04-08 sprendimui.
22. Nagrinėdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. V. yra praleidęs terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir, kad jo nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios. Be to, konstatavo, kad pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nėra.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-437-686/2016; Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, byloje nenustatytos. Apeliantas J. V. nurodo, kad aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr.2-50-724/2019 yra tai, kad jis nežinojo, jog pardavus atsakovei I. B. priklausiusį butą iš varžytynių, dėl neišieškotos skolos dalies priteisimo jis turi kreiptis į teismą su ieškiniu ir ši aplinkybė jam tapo žinoma priėmus 2019-04-08 sprendimą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001-04-11 nutartimi iš atsakovės buvo priteista skola bei delspinigiai, todėl pakartotinai reikšti ieškinį atsakovei nėra pagrindo. Be to, ir Panevėžio apygardos teismas 2019-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-491-425/2019 atmesdamas apelianto J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendimo nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog skola iš atsakovės ieškovui nebuvo priteista pinigais konkrečia suma, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti ieškovo reikalavimą dėl nurodomų procesinių palūkanų priteisimo“ ir į šią faktinę aplinkybę atsižvelgė priimdamas nutartį bei pateikdamas teisinį vertinimą dėl ginčo esmės.
25. Nors byloje dėl proceso atnaujinimo J. V. aiškiai nenurodė, tačiau iš pareiškimo, atskirojo skundo matyti, kad jis atnaujinti procesą prašė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai.
26. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje procesas minėtu pagrindu gali būti atnaujintas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip nurodyta aukščiau, nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-08 sprendimu, ieškovas J. V. minėtoje byloje teikė apeliacinį skundą, kurį Panevėžio apygardos teismas 2019-06-20 nutartimi atmetė. Priimdamas procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl J. V. prašomų palūkanų priteisimo ir vadovavosi kasacinio teismo praktika. Kadangi 2019-04-08 sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesą atnaujinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr.2-50-724/2019 nėra pagrindo.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas bylos nagrinėjimas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Dėl paminėtų motyvų naikinti arba keisti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.