Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. V., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove V. R.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, su juo sutiko. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. ir jos nepilnametis sūnus E. V. gyvena nuomojame vieno kambario bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nepilnametis sūnus E. gyvena su ieškove nuo gimimo iki šiol, ieškovė rūpinasi savo sūnumi, jo sveikata, užtikrina jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo ugdymu, sūnų išlaiko. Atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos nepilnamečiui vaikui žaisti, lavintis ir ugdytis. V. E. nurodė, kad jam patinka gyventi su mama, kuri juo rūpinasi. Paklaustas ar bendrauja su tėčiu, berniukas atsakė: „nelabai“, į klausimą, ar norėtų, sakė: „nenorėčiau“, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl, negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą matė tėtį. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir vaiko, išklausiusi atsakovo nuomonę, vaiko nuomonę, vertina, kad nepilnamečio E. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. R. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina – ieškove V. R. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismui nustačius vaiko E. V. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaiko bendravimo su tėvu V. V. tvarka.

Ieškovė, patikslindama ieškinio reikalavimus, teismo prašo nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: nustatyti, kad atsakovas V. V. su nepilnamečiu sūnumi E. V. bendrauja būdamas blaivus, apie numatomą bendravimą su vaiku ieškovei pranešant iš anksto, prieš vieną dieną iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškove dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su siūloma bendravimo tvarka.

Teismas , atsižvelgdamas į šalių nuomonę, vaiko amžių (9 metai), vertina, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Pažymėtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei V. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: patalpa – butas Nr. 2 su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1211 p, adresas objektui nesuteiktas (1/1 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1311p, adresas objektui nesuteiktas (1/1 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1411ž, adresas objektui nesuteiktas (1/1 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 2021 m. spalio 20 d. pažymos Nr. 1.13-S3-95 matyti, kad V. R. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Iš pažymų apie pajamas ir individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad V. R. iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus buvo mokamos išmokos: socialinė pašalpa vaikui - 72,57 Eur, išmoka vaikui – 111,20 Eur, parama mokinio reikmėms įsigyti – 80,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio ieškovei buvo išmokėta 669,94 Eur išmokų. Ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2021 m. spalio 1 d., nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2021 m. birelio 30 d. jai buvo skirta mokymo stipendija. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. jai buvo išmokėta 4198,56 Eur lėšų. Nuo 2021 m. spalio 11 d. vykdo individualią veiklą. Jos pajamos iš individualios veiklos spalio mėnesį buvo 36,00 Eur. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), skina grybus. Ieškovės pajamos 2021 m. spalio mėnesį yra: iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išmoka vaikui - 111,20 Eur ir 36,00 Eur iš individualios veiklos, viso pajamų - 147,20 Eur. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) darbas yra sezoninis, todėl jame dirbo tik keturis mėnesius. Jos pajamos kas mėnesį sudaro: 40,00 Eur, gaunamos iš individualios veiklos ir 111,00 Eur valstybės teikiama parama vaikui. Ieškovės teigimu, jai šiuo metu paramą teikia suaugę vaikai, o prasidėjus sezoniniam darbui gaus didesnes pajamas.

Iš atsakovo pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovui V. V. priklauso transporto priemonė – automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), kuriems taikoma hipoteka (Valstybės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, valstybės įmonės „Regitra“ pažyma). Atsakovo teigimu, nekilojamąjį turtą įsigijo gavęs kreditą, kurį iki šiol moka kas mėnesį po 50,00 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Sodros registrų duomenimis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., atsakovas niekur nedirba. Į bylą atsakovo pateiktas gimimo įrašas patvirtina, jog atsakovas V. V. kartu su J. S. augina sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės į bylą pateiktų skelbimų duomenų, matyti, kad atsakovas 2021 metais interneto portale talpino skelbimus apie parduodamą žemės ūkio techniką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Pažymėtina, jog dėl pareigos išlaikyti vaiką atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, tačiau prašė priteisti mažesnį nei ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Prašymą motyvuodamas tuo, jog niekur nedirba, moka paskolą bankui, išlaiko mažametį sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti: 1) 140,00 Eur maistui, 44,00 Eur (po 2,00 Eur į dieną) dienpinigiams į mokyklą, 50,00 Eur drabužiams, avalynei, 50,00 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms, 40,00 Eur mokymo priemonės, 50,00 Eur ekskursijoms, šventėms, renginiams, 13,00 Eur ryšio priemonėms, 5,00 Eur telefono papildymui. Nurodo, jog komunalinius mokesčius sudaro: būsto nuomos mokestis – 130,00 Eur, komunaliniai mokesčiai: šildymo metu – 68,00 Eur, kitu metų laiku – 40,00 Eur. Vaikui tenkanti dalis: šildymo metu – 95,00 Eur, kitu metų laiku – 85,00 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 460,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 220,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti 150,00 – 180,00 Eur išlaikymo dydį.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730,00 Eur (518,00 Eur atskaičius mokesčius).

Vertinant ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją manytina, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams yra realios. Be to, ieškovė posėdžio metu nurodė, jog kartais šios išlaidos būna didesnės. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra 9 metai, poreikiams užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė nei 480,00 Eur mėnesiui suma, kas iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 240,00 Eur mėnesiui.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) sudaro 73,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 36,75 Eur kiekvienam iš tėvų. Taigi, atsakovo teiktinas išlaikymas sūnui mažintinas šia suma.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (9 metai), kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, tai, kad atsakovas augina sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, moka kreditą bankui, taip pat įvertinus valstybės teikiamą išmoką vaikui, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, teismas sprendžia, kad 200,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį šiuo atveju yra pakankama vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.

CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Analogiškais principais kasacinis teismas vadovavosi ir kitoje byloje, įrodydamas aiškią nuostatą dėl retroaktyvumo principo taikymo galimybės vaiko išlaikymo teisiniuose santykiuose – vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2004).

Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Pirmiau nurodyta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3890,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (22 mėn.). Ieškovė teiktino išlaikymo dydį skaičiuoja po 220,00 Eur kas mėnesį bei nurodo, jog dalinai atsakovas išlaikymą vaikui teikė (2020 m. vasario 12 d. sumokėjo 150,00 Eur, 2020 m. kovo 12 d. – 150,00 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. – 150,00 Eur, 2020 m. birželio 10 d. – 50,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 50,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 28 d. – 50,00 Eur, 2020 m. spalio 20 d. – 50,00 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. – 50,00 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. – 50,00 Eur, 2021 m. sausio 19 d. – 50,00 Eur, 2021 m. vasario 18 d. – 50,00 Eur, 2021 m. kovo 15 d. – 50,00 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. – 50,00 Eur.). Viso atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. yra sumokėjęs vaiko išlaikymui 950,00 Eur. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo nurodymai, AB „Swedbank“ banko išrašai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, t. y. nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2021 m. lapkričio mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Taigi, vertintina, jog išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (22 mėn.) tikslinga skaičiuoti po 200,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro 4400,00 Eur (200,00 Eur X 22 mėn.). Kaip jau buvo pažymėta, byloje įrodyta bei šalys neginčija, jog atsakovas aptariamu laikotarpiu vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 950,00 Eur. Taigi, atsakovo įsiskolinimą teikiant išlaikymą minėtu laikotarpiu sudaro 3450,00 Eur (4400,00 - 950,00) suma.

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 3450,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui elektroninėmis ryšio priemonėmis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl išlaikymo priteisimo, o reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra susiję, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 84,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 113,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tai yra daugiau negu numato įstatymai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 29,00 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, ieškovė V. R. yra sumokėjusi 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ką patvirtina teismui pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo patenkinti visiškai (du reikalavimai po 100 procentų). Ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo patenkintas 91 procentu (prašė priteisti 220,00 Eur, priteista – 200,00 Eur), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 92 procentais (prašė priteisti 3740,00 Eur, priteista – 3450,00 Eur). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad patenkinta 96 procentai ieškinio reikalavimų (gyvenamoji vieta – 100 proc., bendravimo tvarka – 100 proc., periodinis išlaikymas – 91 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 92 proc.), dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 384,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (400,00 Eur x 96 proc.) (CPK 88, 98 straipsniai).

Iš atsakovo ieškovei taipogi priteistina 84,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, kurie buvo patenkinti visiškai (CPK 88, 98 straipsniai). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteitina 468,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu), todėl 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo ir 78,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 132,00 Eur iš atsakovo priteistina valstybės naudai (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina – ieškove V. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pagal kurią: atsakovas V. V. su nepilnamečiu sūnumi E. V. bendrauja būdamas blaivus, apie numatomą bendravimą su vaiku ieškovei pranešant iš anksto, prieš vieną dieną iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškove dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 3450,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė V. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2021 m. lapkričio 11 d., Perlas Finance. Išaiškinti ieškovei, kad šią sprendimo dalį vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 468,00 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 132,00 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

Informuoti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-11440-517/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.