Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad durys 1,5 metų buvo laikomos po plėvele statomame, nevėdiname name. Kad durys genda, ieškovas pastebėjo tik po to, kai nuėmė nuo jų plėvelę, duris ilgą laiką veikė kondensatas. Pagrindinė durų sugadinimo priežastis, dėl ko susidarė kondensatas – netinkamai apšiltintas namo fasadas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 17 d. sudarė lauko durų užsakymą-sutartį Nr. 05/17 MAR (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti lauko duris LIUKS, jas pristatyti bei sumontuoti. Iš 2016 m. liepos 27 d. Atliktų darbų akto ASM Nr. 0016881 nustatyta, kad atsakovė duris pagamino, pristatė ir sumontavo 2016 m. liepos 27 d. ieškovo statomame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2018 m. liepos 25 d. nutarimu nustatė, kad durų deformacijai turi įtakos nebaigta namo vidaus apdaila – nepakankamas namo vėdinimas ir nebaigti darbai, ir šie veiksniai toliau neigiamai veiks duris, todėl ieškovo reikalavimą atmetė, ir pripažino nepagrįstu jo reikalavimą neatlygintinai pašalinti durų trūkumus. Siekiant nustatyti ieškovui priklausančiame name, atsakovės parduotų ir sumontuotų lauko durų kokybę, pažeidimus bei jų priežastis, byloje paskirta ir atlikta statybos techninė ekspertizė.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl durų (jų elementų) defektų (netinkamos kokybės) bei šių defektų pašalinimo arba išlaidų atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad ant ginčo durų atsirado defektai (pažeidimai) ir ant jų kaupėsi drėgmė, tačiau, atsakovės nuomone, šie defektai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl netinkamo durų eksploatavimo.

Lietuvos Respublikos civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.644) straipsnio 1 dalimi, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį (CK 6.655 straipsnio 5 dalis). Tarp šalių susiklostė mišrūs rangos bei pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – atsakovė iš savo medžiagos pati gamino šarvuotas LIUKS modelio duris ir pardavė jas ieškovui.

Pagal CK 6.197 straipsnį jei nei sutartyje, nei įstatymuose sutarties dalyko kokybė nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Ši įstatymo nuostata yra bendroji ir ji taikoma esant bet kokiai sutarčiai. Tačiau ši bendroji nuostata nereiškia, kad atskiroms sutarčių rūšims nenustatomi kitokie kokybės reikalavimai. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). CK 6.655 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Kita vertus, daikto nekokybiškumas per se nereiškia, kad jis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. vasario mėn. pradžioje kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl netinkamos ginčo durų kokybės ir nurodė, kad durys praleidžia drėgmę, vidinė durų pusė rasoja, dėl ko deformavosi durų apdaila. Atsakovės teigimu, nuvykus patikrinti durų būklės, buvo nustatyta, kad pastate, kuriame sumontuotos durys, nebaigti vidaus apdailos darbai, patalpos nevėdinamos, susikaupusi itin didelė drėgmė, durų vidinė pusė ne tik drėgna, bet netgi visiškai padengta vandens kondensatu, todėl atsakovės nuomone, šios netinkamos durų eksploatacijos priežastys įtakojo ieškovo nurodomus kokybės trūkumus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nei durų montavimo metu, nei vėliau, namo vidaus apdaila nebuvo iki galo atlikta, šalių atstovai patvirtino, kad patalpų viduje buvo vykdomi aplaidos darbai. Atsakovės atstovė paaiškino, kad namas statybų metu nebuvo pakankamai vėdinamas, durys buvo šlapios (ant jų „laikėsi“ vanduo), todėl, atsakovės nuomone, nuolatinė perteklinė drėgmė durų vidinius skydus sugadino nepataisomai, durų apdailos detalės išsipūtė ir pradėjo trūnyti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad po durų sumontavimo, jos visą laiką buvo uždengtos plėvele, kad apsaugotų jas nuo mechaninio pažeidimo. Įstačius duris, name dar apie vienerius metus vyko apdailos darbai, tinkavimo, elektros instaliacijos darbai. Tik po 1,5 metų nuėmus plėvelę buvo pastebėta, kad durys yra pažeistos. Pažymėtina, kad išorinė lauko durų pusė neturi jokių pažeidimų, nors ji yra veikiama aplinkos poveikio (lietaus, sniego ir saulės).

Nagrinėjamu atveju atsakovės pagamintos ir ieškovo name 2016 m. liepos 27 d. sumontuotos lauko durys buvo skirtos įėjimui į namą tiesiogiai iš lauko. Pastabų ar trūkumų dėl ginčo durų defektų ar netinkamumo tuo metu atsakovei nebuvo pareikšta. Duris išsirinko pats ieškovas, durų savybės jam buvo paaiškintos. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad durų kaina buvo pakankamai brangi, todėl ieškovas tikėjosi, kad durys bus naudojamos ilgiau nei metus laiko, tačiau po 1,5 metų nuo durų sumontavimo pasireiškė trūkumai vidinėje durų pusėje, pasikeitė durų eksploatacinės savybės. Pažymėjo, kad ieškovas, įsigydamas duris, atsakovei nurodė, kokiu tikslu įsigyja duris, kad namas dar statomas. Atsakovės atstovė paaiškino, kad pirkėjui buvo išaiškinta, kokių imtis priemonių santykinei drėgmei sumažinti, tačiau jis to nedarė. Durų plokštę ieškovas turėjo galimybę rinktis, nuo to priklausė ir durų kaina.

Ginčo lauko durų užsakymo sutarties 1.5.3. punktas nustato, kad rangovas neatsako dėl galimo visų lauko durų tipų vidinės pusės rasojimo, apdailos skydų deformavimosi ir furnitūros rūdijimo, atsiradusio dėl nepakankamo patalpų vėdinimo ar per didelės oro drėgmės patalpų viduje. Be to, sutartis taip pat nustato ir durų eksploatavimo taisykles, kurių 7 punkte nurodyta, kad eksploatuojamose patalpose santykinė oro drėgmė negali būti didesnė nei 60 %. Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad lauko durys turi būti po stogeliu. Stogelis turi būti tokio dydžio, kad pilnai praverta durų varčia būtų 10 cm iki stogelio krašto. Nesant stogelio gamintojas neatsako dėl durų „LIUKS“, „DAF“ su raštu išorinių apdailinių skydų ar apvadų deformavimosi, skilinėjimo.

2019 m. liepos 15 d. Teismo ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas) nustatyta, kad ieškovui parduotos lauko durys atitiko 2016 m. gegužės 17 d. lauko durų užsakymą – sutartį, tačiau duryse sumontuoti stiklo paketai yra nepažymėti. Nustatyta, kad yra atsiradę dviejų rūšių lauko durų pažeidimai: durų dažytos medienos plaušų plokštės „MDF“ mechaninis pažeidimas; durų dažytos medienos plaušų plokštės „MDF“ pažeidimai dėl drėgmės. Labiausiai pažeistos yra tos vietos, kuriose gausėjantys mikroplyšiai yra arčiausiai konstrukcijų paviršiaus: kampuose, kraštuose, išsikišusiose dalyse, prie stiklo paketų ir t.t. Taip pat nustatė, kad jeigu ieškovas (durų užsakovas), vykdant įsigytų ir sumontuotų durų eksploataciją bei priežiūrą, laikytųsi durų užsakymo sutartyje nurodytų reikalavimų, nustatytų durų defektų būtų pavykę išvengti. Be kita ko, ekspertas pažymėjo ir tai, kad durų gamintoja – atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad durų gamyba yra jos komercinės veiklos sritis ir kaip savo srities specialistė galėtų durų gamybai (ypač durų viršutinio/apdailinio sluoksnio) naudoti drėgmei atsparią apdailą (apdailos plokštę) ir nenaudoti tokių apdailos medžiagų, kurių atsparumas drėgmei nėra pakankamas, kad užtikrintų durų ilgaamžiškumą ir eksploataciją skirtingomis klimato sąlygomis. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus durų staktos sujungimo su namo fasado termoizoliacinių sluoksnių apžiūrą ir tyrimus nustatyta, jog fasado apšiltinimas tinkamai neprivestas prie durų staktos viršaus, yra neapšiltinti tarpai, todėl šildymo sezono metu, čia susidarys potencialiai pavojinga vieta, bus didesni šilumos nuostoliai – šiluminis tiltelis (praktiškai neapšiltintas intarpas, per kurį pereinančio šilumos srauto tankis yra didesnis negu pereinančio per šalia esančias atitvaros dalis) (prierašas prie 2.11 pav., ekspertizės akto b. l. 169).

Ekspertizės akto išvadų šalys neginčijo, byloje nekeliamas klausimas, kad aktas nepakankamas ar neišsamus, todėl nesutikti su eksperto pateiktomis išvadomis nėra pagrindo. Ekspertizę atliko kompetentingas ekspertas, ekspertizės aktas aiškus, eksperto išvados, priimtos tyrimo metu, logiškos ir pagrįstos kitais įrodymais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog po durų įstatymo vyko statybos darbai, byloje duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu buvo imamasi priemonių santykiniam drėgmės pašalinimui ir, kad namas buvo šildomas, vėdinamas, nepateikta, be to, pakankamai ilgą laiką durys buvo uždengtos plėvele. Nurodytos aplinkybės leidžia tikėtinai teigti, jog ieškovo veiksmai galėjo turėti įtakos defektų ant durų atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad minėti durų defektai buvo užfiksuoti ir pirma pretenzija dėl to atsakovei pareikšta tik po 1,5 metų, tai yra tuo metu, kai nuo durų buvo nuimta jas dengianti plėvelė. Lauko durys pagal savo paskirtį turi būti atsparios tiek šalčiui, tiek drėgmei, tiek temperatūros svyravimams, tiek lietaus ar sniego krituliams, tačiau teismo vertinimu, ant ginčo durų galimai nebūtų atsiradę nurodyti pažeidimai, jeigu ieškovas, eksploatuodamas duris, būtų elgęsis protingai, atidžiai, rūpestingai ir apdairai, kaip numato bonuspaterfamilias ir bonafides principų elgesio standartai. Ieškovas turėjo numatyti, kad atliekant namo įrengimo ir kitus darbus, patalpoje, kur drėgmės lygis padidėjęs, duris ilgą laiką uždengus plėvele, jos gali būti pažeistos dėl vidinės durų pusės rasojimo, ant durų besikaupiančios drėgmės ir nepakankamo vėdinimo. Eksperto išvados analizė parodė, kad jeigu ieškovas (durų užsakovas), vykdant įsigytų durų eksploataciją bei priežiūrą, laikytųsi durų užsakymo sutarties reikalavimų, teismo ekspertizės metu nustatytų durų defektų atsiradimo pavyktų išvengti.

Tačiau atsakovė, kaip durų gamintoja, atsižvelgiant į tai, kad durų gamyba yra jos komercinės veiklos sritis, kaip savo srities specialistas galėjo durų gamybai (ypač durų viršutinio/apdailinio sluoksnio) naudoti drėgmei atsparią apdailą (apdailos plokštę) ir nenaudoti tokių apdailos medžiagų, kurių atsparumas drėgmei nėra pakankamas, kad užtikrintų durų ilgaamžiškumą ir eksploataciją skirtingomis klimato sąlygomis.

Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nurodyta, kad garantija durims nėra taikoma, jei jos buvo eksploatuojamos netinkamomis sąlygomis. Atsakovės nuomone, durys yra pagamintos ir sumontuotos kokybiškai, atitinka visus reikalavimus. Ekspertizės akte taip pat nenurodyta, kad durims gaminti panaudota plokštė netinkama. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, būdama verslininke, tinkamai ir aiškiai neatskleidė ieškovui parduodamo produkto eksploatacinių savybių. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės darbuotojai, po pretenzijos gavimo, buvo atvykę apžiūrėti durų, jas reguliavo. Ieškovės atstovo teigimu, po durų sureguliavimo, drėgmė nuo durų išnyko, todėl ieškovas mano, kad drėgmės kaupimąsi galėjo lemti tai, kad jos nebuvo tinkamai sureguliuotos. Atsakovės atstovė nurodė, kad durys buvo sureguliuotos, bet tuo pačiu buvo pastebėta, kad durys sugadintos dėl per didelės drėgmės.

Vertinant atsakovės elgesį bei atsakomybės ribas, pažymėtina, kad lauko durys, paprastai, visada yra veikiamos įvairių oro sąlygų. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jo įsigyjamos lauko durys bus atsparios drėgmei, o atsakovė, turėjo užtikrinti, kad durys bus tinkamos naudoti pagal paskirtį protingą terminą, taip pat durų ilgaamžiškumą ir eksploataciją skirtingomis klimato sąlygomis (CK 6.663 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai ir aiškiai buvo informuotas apie specialias durų naudojimo ir priežiūros taisykles. Atsakovė savo atsikirtimus iš esmės grindžia prielaidomis, jog ieškovo namas nebuvo šildomas, dėl ko, kaupiantis didelei drėgmei, galėjo atsirasti minėti durų defektai. Pažymėtina, kad atsakovei teigiant, jog minėti durų defektai atsirado po daikto perdavimo ieškovui dėl to, kad jis pažeidė daikto naudojimo ar priežiūros taisykles, tokias aplinkybes įrodyti privalo pats pardavėjas, t. y. būtent atsakovei priskiriama tokių aplinkybių įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kurią pažymėjo ekspertas, kad durų užsakymo sutartyje yra įrašyti griežti reikalavimai dėl durų eksploatacijos ir priežiūros (ypač dėl drėgmės patekimo ant durų paviršiaus), kurių eksploatavimo metu nepavyko užtikrinti, todėl durų apdailai panaudota dažyta „MDF“ plokštė silpniausiose (nepalankiausiuose) vietose tiesiog neatlaikė konkrečių eksploatacijos sąlygų. Be to, atsakovė deklaruoja, kad savo gaminiams suteikia 3 metų garantiją, tačiau šiuo atveju garantinį terminą sutrumpino iki 1 metų. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su eksperto pozicija, jog atsakovei buvo žinoma, jog durų gamybai panaudotos medžiagos nebuvo pakankamai atsparios drėgmei. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės dėl netinkamos durų kokybės. Nors iš ekspertizės akto matyti, kad pagrindinė priežastis, kurį galėjo įtakoti lauko durų pažeidimus yra statomo namo oro santykinis drėgnumas, kondensacinė drėgmė, kuri susidarė ant lauko durų paviršiaus, tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nėra atlikusi bandymų dėl durų atsparumo drėgmei įvairiomis klimato sąlygomis (t. y. neįvykdytas standarto LST EN 14351-1:2006+A1:2010 4.22 punkto „Elgsena skirtingomis klimato sąlygomis“ reikalavimas), todėl nėra galimybės nustatyti, ar medžiaga, iš kurios pagamintos ieškovo durys, yra atspari drėgmei. Atsakovė, gamindama tokio pobūdžio gaminius, turi žinoti, kiek produktas atsparus klimatinėms sąlygoms, neatlikus nurodytų bandymų, ji negali suteikti tinkamos informacijos apie prekės atsparumą pirkėjui.