Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui, atsakovui Ž. K. ir jo atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo, teisės į privatų gyvenimą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

6. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad kilęs ginčas yra susijęs su jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisių gynimu, nes šias teises nuolat pažeidžiantis atsakovas tokiu būdu atitinkamai pažeidė ir ieškovo bei jo šeimos narių teisę į privatų gyvenimą. Tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė, ieškovo tvirtinimu, yra patirta neturtinė žala (dvasiniai išgyvenimai dėl nesaugumo, atsiradusi nemiga ir pan.).

7. Teismas, teisiniu aspektu įvertinęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad savo esme pirmasis ieškinio reikalavimas yra negatorinis, nes pateiktu reikalavimu turto savininkas (ieškovas G. K.) siekia pašalinti, ieškovo vertinimu, padarytus teisės pažeidimus, nesusijusius su turto valdymo netekimu. Pažymėtina, kad šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi byloje bus analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusius su daikto savininko teisių gynimo būdu – negatoriniu ieškiniu (lot. actio negatoria). Ieškovo tvirtinimu, jis, kaip turto savininkas, negali visa apimtimi įgyvendinti teisės maksimaliai naudotis daiktu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų praranda galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių, t. y. savo privačioje valdoje su šeima negali jaustis saugiai ir komfortabiliai.

8. Analizuojant ginčo teisinį aspektą, pirmiausia paminėtinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.98 straipsnis įtvirtina vieną iš kelių savarankiškų savininko teisių gynimo būdų – negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.

9. Išanalizavus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir įvertinus ieškovo žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atitinka trečiąjį teisių gynimo būdą, t. y. ieškovas pateikė reikalavimą uždrausti atsakovui ateityje pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Šiuo požiūriu nesutiktina su atsakovo ir jo atstovo pateikta pozicija, kad ieškovas apskritai kreipdamasis su tokio pobūdžio ieškiniu piktnaudžiauja teise, nes toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismine tvarka. Teismas akcentuoja, kad ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir pasirinkti, jo manymu, tinkamą civilinių teisių gynimo būdą. Tačiau tokiu atveju būtent ieškovui ir tenka pagrindinė įrodinėjimo našta.

10. Taigi konstatavus, kad toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, taip pat remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019), pažymima, kad ieškovas, visų pirma, turėjo įrodyti ir įrodė (dėl to ginčo tarp šalių nebuvo), kad jis yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkas (Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0.0478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 8–9). Tačiau antrosios negatorinio ieškinio sąlygos, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo rašytinių ir žodinių paaiškinimų apie tai, kad jo, kaip turto savininko teises, pažeidė atsakovas. Šiai išvadai pagrįsti teismas nutarties 11–14 dalyse nurodo atitinkamus motyvus.

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje ieškovas naudojosi profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) teisine pagalba, todėl jam nuo pat kreipimosi į teismą dienos turėjo būti žinoma apie įrodinėjimo naštą. Bylą nagrinėjantis teismas, nepaisant aplinkybės, kad parengiamoji bylos stadija buvo pasibaigusi, teismo posėdyje teiravosi ieškovo ir jo atstovo, kokiais įrodymais ieškovas įrodinės faktinį pagrindą dėl savininko teisių pažeidimo ir dėl neturtinės žalos, tačiau ieškovas nurodė, kad remsis išimtinai tik byloje jau pateiktais įrodymais, t. y. tik ieškovo žodiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir vaizdo medžiaga.

12. Akcentuotina, kad su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas kategoriškai nesutiko, t. y. faktinių aplinkybių nepripažino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Tuo tarpu byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir vaizdo medžiaga patvirtina tik šias aplinkybes:

pirma, tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius 2018 m. liepos 12 d. nutarimu atsisakė panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-45395-18, ieškovo G. K. prašymo pagrindu tiriant aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (e. b. 1 t., b. l. 19–25); kitų įrodymų, išskyrus prokuratūros nutarimą, ieškovas nepateikė;

antra, vaizdo medžiaga patvirtina, kad atsakovas du kartus (2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 25 d.) buvo atvykęs į ieškovui priklausantį žemės sklypą, kuriame taip pat veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, aiškintis tarpusavio nesutarimų, kurių metu tarp šalių kilo konfliktas. Pastebėtina, kad abu įvykiai buvo fiksuoti išimtinai toje teritorijoje, kurioje faktiškai yra vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla (vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad atsakovas skambina į stiklines duris, ant kurių yra užklijuoti įmonės rekvizitai).

13. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški. Tarpusavio nesutarimai yra paremti ne tik tuo, kad juos sieja giminystės ryšiai (ieškovas ir atsakovas yra broliai), bet taip pat ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. šalis siejo ir darbo santykiai, pasibaigę taip pat konfliktu dėl darbo užmokesčio dydžio (2018 m. balandžio 17 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. K., ir Ž. K. buvo sudaryta darbo sutartis; darbo santykiai truko nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., mokant 2,45 Eur už valandą (darbo sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (e. b. 1 t., b. l. 56–58, 39, 131–136). Tai, kad atsakovas du kartus buvo atvykęs į ieškovo namus aiškintis tarpusavio nesutarimo priežasčių, negali būti konstatuojama, kaip ieškovo teisių pažeidimas. Tuo labiau, kad nurodytu adresu faktiškai veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė ir šios įmonės klientai ar kiti suinteresuoti asmenys gali netrukdomai patekti tiek į ieškovo žemės sklypą, tiek į dalį gyvenamojo namo patalpų (2011 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis patvirtina, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (48 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune) yra perdavęs naudotis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 1 t., b. l. 6–7). Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, tačiau šių dviejų užfiksuotų susitikimų nepakanka konstatuoti nekilnojamojo turto savininko daiktinių teisių pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje apskritai nėra jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kurios pagrįstų kitas ieškovo dėstytas aplinkybes:

pirma, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykusiems klientams šmeižia bendrovę, niekina įmonės dalykinę reputaciją;

antra, nėra įrodymų, patvirtinančių 2018 m. birželio 15 d., 9.50 val. vykusius įvykius, atsakovui pavojingai manevruojant automobiliu (šių aplinkybių atsakovas nepripažino, pateikė savo įvykių versiją; teismui pasiteiravus apie vaizdo registratorių, ieškovas nurodė, kad šia priemone įvykiai nebuvo užfiksuoti);

trečia, nėra įrodymų, patvirtinančių 2018 m. birželio 19 d., apie 14 val. vykusių įvykių (atsakovas nepripažino aplinkybių, kad jis ieškovo namuose išjungė elektros energija, pateikė savo įvykių versiją apie nuolat šiame rajone atsitinkančius elektros gedimus);

ketvirta, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir jo šeimos dvasinius išgyvenimus, pablogėjusią sveikatą (medicininių dokumentų ieškovas neteikė, liudytojų parodymais nesirėmė).

14. Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad ieškovas neįrodė jam tenkančios įrodinėjimo naštos dėl jo teisių pažeidimo, t. y. neįrodė, kad ieškovo, kaip turto savininko, teises atsakovas suvaržė, apsunkino ar sumažino turto panaudojimo galimybes. Byloje nenustatyta, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo ir neleistinu būdu pateko į ieškovo privačią valdą (byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patekęs į ieškovo gyvenamąsias patalpas). Taigi remiantis šiais motyvais, daroma išvada, kad negatorinis ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas, todėl yra atmetamas.

15. Pastebėtina, kad ieškovo dėstytos aplinkybės apie jo ir jo šeimos privataus gyvenimo pažeidimą taip pat yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas Ž. K. kokiais nors aktyviais veiksmais pažeidė CK 2.23 straipsnyje reglamentuotą ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą: nėra duomenų, kad atsakovas būtų paskleidęs informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą be jo sutikimu; nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtai būtų įėjęs į ieškovo gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją (bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas buvo atvykęs į teritoriją, kurioje yra vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinė veikla; tai patvirtino pats ieškovas, teikdamas žodinius paaiškinimus (2019 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min. 30 s. – 11 min. 28 s.); nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtai stebėjo ieškovą ar kitais būdais pažeidė kitus ieškovo privataus gyvenimo aspektus. Taigi konstatuojama, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

16. Atmetus negatorinį ieškinio reikalavimą, t. y. ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, atitinkamai atmetamas ir antrasis ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nesant duomenų apie kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus negali būti daroma išvada, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus. Dar daugiau, pažymėtina, kad byloje apart ieškovo žodinių paaiškinimų nėra jokių įrodymų dėl dvasinių išgyvenimų ar pablogėjusios sveikatos fakto (liudytojais ieškovas byloje atsisakė remtis, medicininių dokumentų ieškovas nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui; 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 27 min. 7 s. – 28 min. 22 s. fiksuoti ieškovo atstovo žodiniai paaiškinimai apie įrodinėjimo priemones). Daroma išvada, kad ieškovas neįrodė ir kito ieškinio reikalavimo dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ir šis reikalavimas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas, ieškovo bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, o atsakovui iš ieškovo atitinkamai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

18. Išlaidos už advokato paslaugas (605,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

20. Atsižvelgiant į šios bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, konstatuojama, kad yra pagrindas visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (605,00 Eur) priteisti iš ieškovo. Teismo vertinimu, toks sprendimas ne tik neprieštarauja nurodytoms Rekomendacijoms ir CPK 98 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, bet tai pat atitinka sąžiningumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo principus bei išlaidų realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus.

21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo G. K. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešių šimtų penkių Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.