- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- e2-3513-1205/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00345-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Kęstutis Černiauskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui P. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. J. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama: 1) pakeisti D. J., santuokinė pavardė G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 9664-1065/2023 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir nustatyti, kad nepilnametės dukters A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jos motinos D. J., gyvenamoji vieta; 2) priteisti iš atsakovo P. G. nepilnamečių vaikų - dukters A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 325,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės (A. iki 2027-03-06, M. iki 2037-08-02), priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o D. J. lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų A. G. ir M. G. išlaikymui naudos uzufrukto teise; 3) nustatyti atsakovo P. G. su sūnumi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, kad atsakovas P. G. 2 ir 4 mėnesio penktadienį 17 val. gali paimti sūnų M. G. iš jo gyvenamosios vietos į savo ir grąžinti M. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 9664-1065/2023 buvo nutraukta D. J. (G.) ir P. G. santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Po santuokos nutraukimo pasikeitė aplinkybės, kurios buvo numatytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių - duktė A. G. nuo 2023 m. lapkričio pabaigos gyvena su ieškove. Kadangi ieškovei pajamų vaikų išlaikymui nepakanka, vaikus jai padeda išlaikyti jos mama D. J., pusbrolis E. A., draugas A. M., todėl norėtų, kad atsakovas skirtų kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 325,00 Eur kas mėnesį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. ieškinio reikalavimus palaikė, o reikalavimą dėl išlaikymo vaikams sumažino iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio mėn. įvyko konfliktas ir mergaitė buvo jai pristatyta policijos, nuo to laiko mergaitė gyvena su ja. Po jos ir atsakovo skyrybų su tėčiu dukra gyveno tik kelis mėnesius. Mergaitės lankymosi pas tėtį metu, 2024 m. gruodžio viduryje, mergaitė buvo pargabenta su šiukšliamaišiais į namus, sudėti jos rūbai, iš jos atimti namų raktai. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. dukra su tėčiu nebendravo. Atsakovas neprisidėjo nei prie vaistų, nei akinių, o ji pati dirbo nepilnu etatu, todėl 2023 m. rugsėjo mėnesį turėjo imti paskolą tam, kad išleisti dukrą į mokyklą, nupirkti akinukus. Ji įsidarbino papildomai, kad tik vaikai kažką turėtų. Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio atsakovas pirmą kartą dukrą ir sūnų pasiėmė tik 2025 m. kovo mėnesį. Anksčiau pasiimdavo vaikus 1-2 kartus per mėnesį, bet ne savaitgaliui. Nuo 2023 m. mergaitę atsakovas buvo išsivežęs atostogų vieną kartą dviem savaitėms. Nutraukiant santuoką advokatės surašytame sutarties projekte buvo nurodytas išlaikymas vaikui po 275,00 Eur, tačiau atsakovas su tokia suma nesutiko, žadėjo prisidėti kas mėnesį, prašė pakeisti sumą į 200,00 Eur, todėl taip ir sutarė. Nuo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai pasikeitė, jie padidėjo, nes vaikams norisi išeiti, norisi pramogų, mergaitė yra paauglė ((duomenys neskelbtini) metų), dažniau išeina su draugėmis savaitgalį, važiuoja į ekskursijas, be to dukrai kasmet prieš mokyklą keičia akinukus, nes silpsta akys, vėl akių patikrai registruosis rugpjūčio mėnesį. Sūnus eina į darželį, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. pas mokytoją V. V. lanko privačias anglų pamokas, už pamoką moka 4,00 Eur, per mėnesį būna 7-12 pamokų, kovą, balandį buvo tik 4 pamokos. Berniukas sveikatos sutrikimų neturi, akinukų nenešioja. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką ji nedirbo, iš darbo biržos gaudavo 500,00 Eur, o paskui pajamos mažėjo. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokintis, gaudavo stipendiją po 400,00 Eur. Šiuo metu dirba pilnu etatu, per mėnesį gauna apie 800,00 Eur pajamas, gauna vaikų pinigus, atsakovas moka kiekvienam vaikui po 200,00 Eur. Vaikams papildomai atsakovas pinigų neskiria, o ji pati kiek gauna, tiek išleidžia vaikams po sumokėtų mokesčių (250,00 Eur moka nuomą ir komunalinius mokesčius). Būna neplanuotų išlaidų kai vaikai suserga ir reikia vaistų, sūnui pirks batus, nupirko kombinezoną, išleido pas atsakovą, o grįžo su suplėšytu. Jai padeda draugas, kuris dirba, mama D. J., kai reikia ką nors įsigyti, pavyzdžiui baldus, pusbrolis E. A.. Atsakovas nepadėjo, nei kai mergaitė neturėjo rašomojo stalo, mažyliui reikėjo ir lovą pirkti, dukrai baldus. Bendravimo tvarką su sūnumi prašo nustatyti būtent tokią, nes būna, kad atsakovas praneša penktadienį vakare, kad pasiims vaiką savaitgaliui, o viskas jau suplanuota. Mano, kad jos padėtis po skyrybų pagerėjo, nes ji gavo darbą. Taip pat gavo piniginę kompensaciją 1 600,00 Eur. Abiem vaikams pradėjus gyventi kartu su ja, jos išlaidos padidėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. G. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad nepilnametės dukters A. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kad būtų nustatyta ieškovės nurodyta jo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau kategoriškai nesutinka, kad išlaikymas kiekvienam vaikui būtų padidintas po 325,00 Eur. Prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-9664-1065/2023 dalį, numatant, kad nepilnametės dukters A. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. J.; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, numatant priteisti iš atsakovo P. G. nepilnamečių vaikų – dukters A. G. ir sūnaus M. G. išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės (A. iki 2027-03-06, M. iki 2037-08-02), priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; D. J. lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų A. G. ir M. G. išlaikymui naudos uzufrukto teise; bei nustatyti atsakovo P. G. su sūnumi M. G. bendravimo tvarką: atsakovas P. G. 2 ir 4 mėnesio penktadienį 17 val. gali pasiimti sūnų M. G. iš jo gyvenamosios vietos į savo ir grąžinti M. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; likusioje dalyje ieškinį atmesti pilna apimtimi, bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrindžia ieškinyje nurodytų teiginių jokiais įrodymais, prašo priteisti 60 procentų didesnę sumą, nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, nors abiejų vaikų poreikiai per vos 1,5 metų laikotarpį negalėjo padidėti, teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie, įvertinę tuometinius nepilnamečių vaikų poreikius, susitarė kad jis sūnaus, liekančio gyventi su ieškove, išlaikymui skirs po 200,00 Eur mėnesiui, o ieškovė, liekančios su juo gyventi dukters išlaikymui skirs taip pat po 200,00 Eur mėnesiui, bei toks susitarimas atitiko jų abiejų, jų vaikų interesus, vaikų poreikius ir tuometinę jų turtinę padėtį. Mano, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad abiejų vaikų poreikiai padidėjo nuo tuo metu buvusių 400,00 Eur/mėn. vienam vaikui iki šiuo metu neva esančių 650,00 Eur. Pažymėjo, kad nuo sprendimo priėmimo išlaikymo vienam vaikui suma dėl vartotojų kainų indekso pokyčių pakilo nežymiai, o duomenys apie ieškovės pajamas yra seni ir neaktualūs, be to, ieškovė nededa pastangų gauti didesnį darbo užmokestį, taip pat kasdieniai jų vaikų poreikiai dengiami iš valstybės mokamos vaiko išmokos, kurią gauna ieškovė. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis yra apie 970,00 Eur (paskutinius šešis mėnesius sudaro apie 1210,00 Eur), kuris kinta, tai yra ne sezono metu jis ženkliai mažesnis. Jis pats savo būtiniesiems poreikiams ir įsipareigojimams patiria apie 1235,00 Eur (vaikų išlaikymui, papildomoms išlaidoms vaikams praleidžiant laiką su juo, komunaliniams mokesčiams, malkoms, automobilio eksploatavimui, vaistams, paskolai ir pan.). Taip pat vaikai vidutiniškai kiekvieną mėnesį su juo praleidžia net tris pilnus savaitgalius, bei kol vaikai yra pas jį, jis vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia apie 150,00 Eur. Jo žiniomis, ieškovė tokių išlaidų nepatiria, neturi tokių skolinių įsipareigojimų, kokių turi jis. Mano, kad byloje nėra duomenų, kad jo turtinė padėtis būtų laikoma geresne nei ieškovės, nėra įrodymų, kad jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo, o padidinus vaikams išlaikymo sumą, ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys dar labiau skirsis ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas P. G. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Parodė, kad dukra su juo gyveno apie 5 mėnesius nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., o nuo 2023 m. lapkričio 27 d. dukra pradėjo gyventi su mama. Nutraukiant santuoką buvo sutarę, kad skirs vaikų išlaikymui po 170,00 Eur, o ne po 270,00 Eur, o paskui nutarė skirti po 200,00 Eur vaikui kiekvienas nuo savęs. Dukrai 200,00 Eur išlaikymo neužtekdavo, skirdavo jai apie 400,00 Eur per mėnesį nuo savęs, be ieškovės pinigų išlaikymui, kadangi reikėdavo vesti pas daktarus dėl regėjimo problemų, ruošti mokyklai, dar gaudavo pašalpą ir tai būdavo dukros pinigai, ji ir pati taupė, taip pat ir sūnui pravesdavo pinigus. Santuokos nutraukimo metu jis dirbo, papildomų pajamų negaudavo. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vienu etatu, gauna pastovias pajamas, tačiau sezono metu apie 3 mėnesius uždirba daugiau. Abu vaikus paskutinį kartą buvo pasiėmęs gegužės pradžioje, jie pabuvo su juo vieną parą. Vaikams nieko nepirko, nes negalėjo finansiškai. Taip pat abu vaikus buvo paėmęs balandžio pradžioje savaitgaliui, pirko tik maistą. Sausio pradžioje ir sekančius mėnesius po 2 savaitgalius vaikai buvo pas jį. Šiais metais jokių didesnių išlaidų vaikams nepatyrė. 2024 m. lapkričio mėnesį dukrą buvo išsivežęs atostogauti 8-9 dienas. Taip pat 2024 m. gegužę buvo išsivežęs vaikus į Šventąją 3 dienom. Nesutinka su ieškovės prašomu priteisti 250,00 Eur išlaikymu, sutinka su prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Mano, kad vaikų poreikiai nėra padidėję, jo turtinė padėtis likusi tokia pati kaip santuokos nutraukimo metu. Finansinių galimybių skirti vaikams daugiau nei po 200,00 Eur neturi. Jis pats turėtų galimybę vaikus pasiėmęs juos apipirkti. Po santuokos nutraukimo įsigijo 2 automobilius, vieno iš jų vertė apie 200,00 Eur, o kitą perpirko iš brolio, turėjo jį seniau, jis neeksploatuojamas. Jo vardu yra registruoti 4 automobiliai. Patyrė 1 000,00 Eur su byla susijusias išlaidas. Su ieškove dėl išlaikymo dydžio vaikams taikiai tartis nebandė, nes negali mokėti daugiau. Papildomo darbo neieškojo.
6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai.
7. Teismo posėdžio metu VTAS atstovas Vytenis Maščinskas parodė, kad po išvados pateikimo teismui nelabai kas pasikeitė, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nėra, vienintelis ginčas yra dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė išlaikymo dydį sutiko sumažinti iki 250,00 Eur, tai yra palyginus nedidelė suma bei atitinka teismų praktiką, o atsakovo argumentai, kad neturi iš ko padidinti, tačiau, jei pirktų rūbus pats, tai turės iš ko, kelia abejonių dėl tokios kategoriškos pozicijos, nes advokatui samdyti pinigų yra, o vaikams nėra. Mano, kad 250,00 Eur suma atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus ir priteisiamas sumas teismų praktikoje, todėl skyrius neprieštarautų, jei teismas priteistų 250,00 Eur vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys pagal teismo posėdžio metu sumažintus reikalavimus tenkintinas visiškai.
8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė D. J. ir atsakovas P. G. turi nepilnamečius vaikus: A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini)sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys nepilnametės dukters A. G. gyvenamąją vietą nustatė su tėčiu P. G., mama dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200,00 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės, o nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamąją vietą nustatė su mama D. G. (J.), tėvas sūnaus išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200,00 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Konkreti bendravimo su vaikais tvarka sutartyje nebuvo nustatyta. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. šalių nepilnametė duktė A. G. gyvena su ieškove, adresu: (duomenys neskelbtini). Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, berniukas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
10. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu nepilnametės dukters A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu, o nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Spręsdamas dėl vaiko A. G. gyvenamosios vietos pakeitimo teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2023 m. lapkričio mėnesio duktė faktiškai gyvena su mama, jos gyvenamojoje vietoje, gyvena kartu su broliu. VTAS specialistai išklausė vaikų nuomonės. A. G. papasakojo, kad po tėvų skyrybų norėjo gyventi su tėčiu, tačiau vos pradėjus gyventi su juo prasidėjo nesutarimai dėl visokių dalykų ir po kelių mėnesių paskambino mamai, paprašė parsivežti, bei nuo to laiko, daugiau kaip metai, gyvena kartu su mama. Mama ja rūpinasi, išlaiko, su ja jaučiasi saugi, mylima ir viskuo aprūpinta, o su tėčiu nesutaria, todėl norėtų ir toliau likti gyventi su mama. VTAS nustatė, kad D. J. gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnametei dukrai, bei nors VTAS turi duomenų dėl smulkių vaiko teisių pažeidimų, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų poreikių, priežiūros. Ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, jai padeda mama, pusbrolis ir draugas, kurie padeda išlaikyti vaikus, užtikrina vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą. Ginčo tarp šalių dėl dukters gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nepilnametės A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas dalyje dėl vaiko A. G. gyvenamosios vietos nustatymo pakeistinas.
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
11. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo P. G. su sūnumi M. G. bendravimo tvarką, kad atsakovas P. G. 2 ir 4 mėnesio penktadienį 17 val. gali paimti sūnų M. G. iš jo gyvenamosios vietos į savo ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., siekdama išvengti galimų nesutarimų. Atsakovas ieškovės siūlomai jo bendravimo su sūnumi tvarkai neprieštarauja, taip pat VTAS atstovas išvadoje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
13. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės prašoma nustatyti tvarka, įvertinus tai, kad ji atitinka vaiko interesus, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Nepilnamečiams M. G. ir A. G. išlaikymas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu buvo priteistas: iš ieškovės D. J. dukters išlaikymui po 200,00 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės, iš atsakovo P. G. sūnaus išlaikymui po 200,00 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Pakeitus dukters gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškove, išlaikymas A. G. priteistinas iš atsakovo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės skaičiavimu vaikų poreikiams ji kas mėnesį išleidžia po 650,00 Eur, todėl pusė išlaikymo sumos turi būti priteisiama iš vaikų tėvo. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino išlaikymo reikalavimą ir prašo iš atsakovo vaikams priteisti išlaikymą po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 1 d. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su išlaikymo suma nesutinka, finansinių galimybių skirti vaikams daugiau nei po 200,00 Eur neturi, nors taip pat paaiškino, kad jis pats turėtų galimybę vaikus pasiėmęs juos apipirkti. Šiuo atveju įvertinus nepilnametės A. G. amžių ((duomenys neskelbtini) metų), tai, kad mergaitė yra paauglė, lanko mokyklą, nešioja akinukus, kuriuos kasmet reikia keisti, o M. G. ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus, lanko darželį, taip pat pradėjo lankyti privačias anglų kalbos pamokėles, ir nors išlaikymas jiems buvo priteistas prieš beveik dvejus metus, teismas sprendžia, jog vaikų poreikiai yra padidėję bei 200,00 Eur skiriamo išlaikymo jiems neužtenka. Tai nurodė ne tik ieškovė, bet ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtindamas, kad dukrai gyvenant su juo, 200,00 Eur išlaikymo neužtekdavo, skirdavo jai apie 400,00 Eur per mėnesį nuo savęs be ieškovės pinigų išlaikymui, todėl yra pagrindas pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Be to, atsakovas dirba ir gauna pajamas, tačiau jos nėra pastovios, vasaros sezono metu gaunamų pajamų suma didesnė.
16. Taip pat sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgtina ir į tai, kad priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo šalys susitarė, jog su kiekviena iš jų faktiškai gyvens po vieną vaiką, todėl abiem tėvams turėjo kilti ne tik finansinė pareiga išlaikyti vaikus, bet taip pat ir pareiga nuolatos jais rūpintis, prižiūrėti, užtikrinti tinkamas sąlygas gyvenimui, skirti laiko sąnaudas vaikų poreikiams patenkinti. Dukrai A. G. pradėjus gyventi su mama, nuo tokių pareigų atsakovas yra atleistas, visais vaikų priežiūros reikalais visapusiškai rūpinasi tik ieškovė, todėl akivaizdu, kad ji turi skirti kur kas daugiau laiko vaikams nei skiria atsakovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, faktiškai pasikeitusią situaciją, spręstina, kad atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie finansinio vaikų išlaikymo. Be to, nors atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tris savaitgalius per mėnesį pasiima vaikus bendravimui visam savaitgaliui, dėl ko patiria daug papildomų išlaidų, tokios aplinkybės bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino, pats atsakovas nurodė, kad vaikus bendravimui pasiima kur kas rečiau ir jokių didesnių išlaidų dėl to pastaruoju metu nėra patyręs.
17. Pagal byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą, kuris būtų pakankamas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra realus, protingo dydžio, mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, būtinas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje pagal teismo posėdžio metu sumažintus reikalavimus tenkintinas visiškai. Išlaikymas vaikams priteistinas nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės.
18. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
19. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Anatolij Šichovcov teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 494,64 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 249,00 Eur (111,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (75,00 Eur x 148,00 vartotojų kainų indeksas / 100) + (111,00 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (75,00 Eur x 148,00 vartotojų kainų indeksas / 100) + (27,00 Eur už reikalavimą padidinti išlaikymą (2 vaikai po 50,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
22. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2023 m. spalio 12 d. pakeitimo įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį pagal teismo posėdžio metu sumažintus reikalavimus tenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT- 9664-1065/2023 dalyje dėl A. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnametės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos motinos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT- 9664-1065/2023 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti nepilnamečių vaikų – dukters A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei D. J..
Nustatyti atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
- atsakovas P. G. 2 ir 4 mėnesio penktadienį 17 val. gali paimti sūnų M. G. iš jo gyvenamosios vietos į savo ir grąžinti M. G. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 249,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 494,64 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.