Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4156-1085/2023 pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. Š. 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (reg. Nr. CBP-1048), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinei L. Š. buvo reikalingas išlaikymas bei ji turi teisę į privalomą palikimo dalį.

2. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) nurodė, kad Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir A. Š. sudarė santuoką, įrašo Nr. 197. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybes teise 1992 m. spalio 6 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 951 pagrindu įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuriame pareiškėja ir jos sutuoktinis nuo 1995 m. sausio 1 d. yra deklaravę gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja sužinojo, kad 2013 m. gegužės 8 d. jos sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, kuriuo 1/2 dalį buto paliko savo seseriai J. V.. A. Š. mirties momentu A. Š. ir L. Š. buvo sulaukę senatvės pensijos amžiaus, pareiškėjos gaunama pensija iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 281 Eur, sutuoktinio – daugiau nei 500 Eur. Dėl pareiškėjos sveikatos būklės, ji iki sutuoktinio mirties buvo jo išlaikoma tiek finansiškai, tiek namų ruošoje, apmokant sąskaitas, pasirūpinant maisto produktais ir pan. Šiuo metu be kitų asmenų ir socialinės darbuotojos pagalbos pareiškėja savimi pilnai pasirūpinti negali. Teismui patvirtinus juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja sutuoktinio mirties dieną buvo iš dalies išlaikoma mirusiojo, pareiškėja įgytų teisę į privalomąją palikimo dalį, t. y. 1/4 buto.

3. Suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – ir suinteresuotas asmuo arba apeliantė) 2023 m. kovo 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (reg. Nr. DOK-30794), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja niekada nebuvo A. Š. išlaikoma. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo būtinumo, turėtų vertinti pareiškėjos turimą turtą, gaunamas pajamas bei paveldimą turtą. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl nežinomų priežasčių atsisakė palikimo (nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) po savo motinos B. S. mirties, iš kurio turėjo galimybę pasirūpinti pragyvenimui būtinomis lėšomis. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėja galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Tuo atveju, jei byloje būtų konstatuota, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu buvo tokios sveikatos būklės, kurios būdama ji įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją, šios pensijos suma gali būti įskaičiuojama kaip pajamos, kurias ji palikimo atsiradimo metu turėjo galimybę gauti ir sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo gali būti skaičiuojamos kartu su realiai gautomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad pareiškėja buvo išlaikoma sutuoktinio, o ne iš dalies išlaikoma, kaip pareiškime nurodo pareiškėja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai palikėjo A. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Teismas taip pat pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisė 545,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas, nustatęs, jog palikėjo mirties dieną pareiškėja turėjo rimtų sveikatos problemų, o jos turtinė padėtis buvo bloga – ji neturėjo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, išskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą butą, gavo labai mažas pajamas, kurios nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio dydžio, konstatavo, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dienai buvo nedarbinga tiek amžiaus, tiek sveikatos požiūriu, todėl objektyviai neturėjo galimybės dirbti ir užsidirbti, siekdama patenkinti būtinuosius pragyvenimo poreikius.

6. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens ir jo atstovės argumentai, jog pareiškėja savo vyro neprižiūrėjo, kad jie vasaromis negyveno kartu, netvarkė bendro ūkio, yra nepagrįsti, nes tokių įrodymų byloje nepateikta, ir pažymėjo, jog tiek pati pareiškėja, tiek teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis visą gyvenimą gyveno kartu, kaip šeima, bendrai mokėjo už komunalines paslaugas, pareiškėja ruošdavo maistą visiems, tvarkydavo namus ir bendrai tvarkydavo šeimos ūkį, kai turėdavo jėgų ir sveikatos, o nesutarimai tarp jų kildavo tik dėl A. Š. piktnaudžiavimo alkoholiu.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos darbo stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, nesudaro pagrindo teigti, jog būtent ši aplinkybė sukėlė pareiškėjai sunkią materialinę padėtį. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, juolab, kad byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja turėjo sveikatos problemų, kiek jos pačios sveikata leido, ji dirbo, vėliau rūpinosi vyro sveikata, namais.

8. Teismas taip pat nelaikė, kad pareiškėjos atsisakymas palikimo po jos motinos mirties sukėlė pareiškėjai sunkią materialinę padėtį, nes, kaip nurodė pareiškėja, kad seseriai, kuri iki mirties rūpinosi pareiškėjos mama, atitektų visas mamos palikimas, ji ir kiti vaikai atsisakė savo palikimo dalių sesers naudai, be to, tokį sprendimą dėl palikimo atsisakymo, pareiškėja priėmė pasitarusi su savo sutuoktiniu.

9. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog pareiškėja savo tyčiniais veiksmais sukūrė tokią situaciją, dėl kurios jos turtinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo spręsti apie tokio asmens kaltę dėl sunkios materialinės padėties, nulėmusios išlaikymo reikalingumą. Nenustačius išlaikymo reikalingo asmens kaltės, jam turėtų būti pripažįstama įstatyme nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2023 m. spalio 19 d., kuriame nustatė, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas nuo 2023 m. spalio 29 d., t. y. iki sprendimo priėmimo, ir tai neatitinka A. Š. mirties datos. Atsižvelgiant į šią datą, matyti, kad teismas nustatė, jog išlaikymas bus reikalingas, o ne buvo reikalingas praeityje, ir tai įrodo, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjos teises įgyvendino paneigdamas palikėjo įstatymines teises ir šioje dalyje nemotyvavo sprendimo, kodėl vienos teisės ginamos, o kitos paneigiamos.

10.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo ir neaptarė išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) operacija, klausimo. Teismas sprendė apie pareiškėjos sveikatos būklę, kad jai reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau neįvertino to, jog tokia operacija, įskaitant ir reabilitaciją, yra 100 proc. apmokama iš valstybės lėšų. Apeliantės nuomone, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) operacija nėra priežastis vertinti kaip išlaikymo būtinumo sąlygą. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) liga reikalingų pajamų dalies, nes išlaidos, susijusios su pareiškėjos (duomenys neskelbtini) liga, taip pat yra kompensuojamos 100 proc. iš valstybės lėšų.

10.4. Apeliantės vertinimu, pareiškėja neįrodė ir nepateikė įrodymų, kokias papildomas išlaidas patiria dėl jai nustatytų ligų gydymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti, ar šios išlaidos yra pagrįstos, todėl dėl šių išlaidų dydžio neturėjo galimybės pasisakyti ir suinteresuotas asmuo. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kokias išlaidas pareiškėja patirdavo savo sutuoktinio mirties dienai dėl jai nustatytų susirgimų, ir ar jos gaunamos pajamos iš esmės viršijo ir / ar galėjo viršyti jos patiriamas išlaidas.

10.5. Teismas nenustatė aplinkybių, kokią valstybės paramą dėl savo mažų pajamų gauna ir / ar gali gauti pareiškėja – būsto išlaidų kompensacija, kitokios valstybės paramos formos – maistas, kelionių išlaidos kompensacijos ir t.t., kas didina iš esmės pateiktų pajamų dydį, lyginant su išlaidomis. Dėl šių neįrodytų aplinkybių teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

10.6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro 310,51 Eur pensija ir 34,89 Eur našlės pensija, viso 345,40 Eur, kai tuo tarpu suinteresuoto asmens pajamos A. Š. mirties momentų sudarė tik 317,49 Eur, tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino, nors jos iš esmės yra svarbios šioje byloje, kadangi asmenys, gaudami panašaus dydžio senatvės pensiją visoje valstybėje yra panašios turtinės padėties, tačiau nėra laikoma, kad šiems asmenims reikalingas išlaikymas. Valstybės mastu yra nustatyta tokia pajamų dalis ir laikoma, kad ji yra pakankama minimaliems poreikiams tenkinti, o jos neužtenkant, valstybė yra užtikrinusi šias pajamas gaunančių asmenų garantijas kitomis priemonėmis – nemokamas ligų gydymas, kompensaciją už būsto išlaidas, pravažiavimų kompensacijos, maisto dalies kompensaciją, slaugos priemonių užtikrinimo namuose kompensacijos ir eilę kitų. Ar pareiškėja naudojasi šiomis Valstybės teikiamomis priemonėmis, teismas nesprendė ir nenustatė, todėl sprendimas laikomas nemotyvuotu, nes šių aplinkybių visuma būtų sudariusi pagrindą spręsti dėl pareiškėjos galimybės gauti papildomas pajamas, reikalingas jos pragyvenimui.

10.7. Byloje pareiškėja teigė ir teismas laikė įrodytomis aplinkybėmis, kad jos pragyvenimui neužtenka gaunamų lėšų, tačiau šioje byloje nesinaudoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, o turi lėšų apmokėti žyminio mokesčio ir advokato išlaidas, kurios beveik du kartus viršija jos gaunamas pajamas, ir tai patvirtina, kad pareiškėja sąmoningai nesinaudoja galimybėmis gauti savo pragyvenimui reikalingu lėšų pagal Lietuvos Respublikos sukurtą mažas pajamas gaunančių asmenų išlaidų kompensavimo mechanizmą, ir šias išlaidas sąmoningai didina, todėl elgiasi neapdairiai ir nesąžiningai, bei galimai nenurodydama tikrosios savo turtinės padėties, sukauptų lėšų gyvenant kartu su sutuoktiniu, nes teismo prašymu taip ir nepateikė jokių savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, visą savo didžiąja darbingo gyvenimo laiką dirbusi privačiai – prižiūrėdama vaikus, nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą nuo gaunamų pajamų ir todėl gaunanti minimalias pajamas iš pensijos, kurios vidutiniškai atitinka didelės dalies valstybės pensininkų pajamas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nemotyvavo.

10.8. Suinteresuotas asmuo neatliko įstatymui priešingų veiksmų, nereikalavo nustatyti jos teisių, tik nesutiko su pareiškėjos reikalavimu, todėl vien ši aplinkybė, negali būti laikoma išimtinė, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus. Teismas neteisingai pritaikė įstatymą ir nemotyvavo, kuri konkreti išimtis sudarė pagrindą teismui ypatingosios teisenos byloje, kai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, taikyti vieną iš išimčių, ir nemotyvuoja, kurią konkrečiai išimtį iš įstatymo taiko šiuo atveju. Nemotyvuotas teismo sprendimas sudaro pagrindą konstatuoti esant visiškam sprendimo negaliojimo pagrindui, numatytam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

11. Pareiškėja L. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius atsakovo apeliacinio skundo nepagrįstumą liudijančius argumentus:

11.1. Aplinkybės, susijusios su gebėjimu gauti pajamas, materialinės bazės sukūrimu kaip kriterijus vertinamos nepilnamečių išlaikymo bylose, o ne bylos dėl pensijinio amžiaus asmens teisės į privalomą palikimo dalį, ir tikrai negali būti taikomos kaip teisės analogija. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja neturi galimybių savo vienintelio būsto (kuris po procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo bet kokiu atveju priklausys su suinteresuotu asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis) panaudoti pajamoms gauti ar padidinti

11.2. Pirmosios instancijos teismas pasisakė / įvertino A. Š. teisės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnyje, svarbą, tačiau padarė išvadą, jog testatoriaus valios pripažinimas, neatsižvelgiant į pareiškėjos, gaunančios mažas pajamas bei turinčios rimtų sveikatos sutrikimų, interesus, neužtikrintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimo. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog sutuoktinių sutarimo dėl tokio testamento nebuvo ir net negalėjo būti. Sutuoktinio testamento faktas buvo siurprizinis pareiškėjai po sutuoktinio mirties, paaiškėjęs tik po sutuoktinio laidotuvių, kai suinteresuotas asmuo ir jos artimieji pradėjo reikšti teises į pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuokoje įgytą butą, domėtis vertinimu ir pan.

11.3. Pareiškėja pateikė įrodymus apie savo patiriamas išlaidas, kurioms skiria didžiausią savo pajamų dalį (būsto išlaikymas), po kurių pareiškėjai savo būtiniesiems poreikiams užtikrinti likdavo ypač maža suma (2022 m. gruodžio mėn. ši suma siekė vos 90,5 Eur (su gaunama našlės pensija)). Pažymėtina, kad net esant valstybės sukurtam kompensavimo mechanizmui, nėra pilnai kompensuojama už visas patiriamas išlaidas susijusias su sveikatos priežiūra.

11.4. Byloje buvo pateikti duomenys apie visas pareiškėjos gaunamas pajamas (t. y. senatvės ir našlės pensiją) bei aplinkybę, kad šiuo metu socialinė darbuotoja pareiškėjai padeda siekti gauti tam tikras būsto išlaikymo kompensacijas. Taip pat, bylą nagrinėjant teisme žodinio proceso tvarka, pareiškėja bei liudytojai nurodė, kad pareiškėja, visą gyvenimą turėjusi gerus kaimyniškus santykius su aplinkiniais bei šiems padėjusi (protarpiais prižiūrėjusi mažamečius vaikus), sulaukia ir trečiųjų asmenų pagalbos (pvz. pareiškėjos nuvežimas į teismo posėdžius ar gydymo įstaigą, šuns pavedžiojimas ir pan.).

11.5. Byloje buvo sprendžiama, ar pareiškėjai, o ne suinteresuotam asmeniui, buvo reikalingas išlaikymas A. Š. mirties momentu, todėl suinteresuoto asmens teiginiai apie jos gaunamas pajamas bei aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui nėra reikalingas išlaikymas, nėra laikytini susiję su byla.

11.6. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nors nesinaudoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, didžiąją dalį jos patiriamų teisinių paslaugų ir kitų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai padeda padengti artimi žmonės ir pareiškėja pasirinko asmeniškai jai priimtiną atstovę. Pareiškėją ir jos atstovę sieja ne tik patikėjimo teisiniai santykiai, bet ir ilgalaikiai pasitikėjimo ne teisiniai santykiai.

11.7. Pareiškėja jokių santaupų ar atsiskaitomųjų banko sąskaitų neturi. Bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visų kredito įstaigų (iš kurių buvo gauti atsakymai) pateikti duomenys, kurie patvirtina jog pareiškėja minėtose kredito įstaigose atsiskaitomųjų sąskaitų neturi. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

11.8. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santykiai buvo akivaizdžiai konfliktiški, o interesai priešingi. Pats suinteresuotas asmuo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesus laikė priešingais, o savo nuostatas galimai pakeitė tik pirmosios instancijos teismui priėmus suinteresuotam asmeniui nepalankų skundžiamą sprendimą, galimai siekdamas išvengti pareigos atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pateikimas, nesutinkant su teisės į privalomą palikimo dalį nustatymu, taip pat suponuoja priešingą suinteresuoto asmens interesą ir poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti suinteresuoto asmens pateikto apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

13. Apeliantė apeliaciniame skunde be kitų argumentų taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl vienos teisės ginamos, o kitos paneigiamos, taip pat nemotyvavo ir neaptarė išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) operacija, klausimo, nemotyvavo ir kitų aplinkybių, be to, neteisingai pritaikė įstatymą ir nemotyvavo, kodėl taikė vieną iš išimčių ir priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, todėl egzistuoja visiškas sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

14. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte (nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai aptarė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė išvadas, kurių pagrindu sprendė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl tariamo skundžiamo sprendimo nemotyvavimo. Absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovei jos sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos L. Š. sutuoktinis. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, palikėjas ir pareiškėja santuokoje iki palikėjo mirties pragyveno daugiau nei 35 metus, vaikų neturėjo. Santuokos metu A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybes teise 1992 m. spalio 6 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 951 pagrindu įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame bute savo gyvenamąją vietą palikėjas deklaravo nuo 1988 m. birželio 21 d. iki savo mirties, o pareiškėja nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šiol. Po palikėjo mirties pareiškėja sužinojo, kad sutuoktinis 2013 m. gegužės 8 d. buvo surašęs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teisę priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko savo seseriai (byloje – suinteresuotas asmuo) J. V..

19. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją sutuoktinio palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimų pareiškimą tenkino, remdamasis tuo, jog palikėjo mirties dieną pareiškėjos turtinė padėtis buvo bloga, ji turėjo rimtų sveikatos problemų, gavo mažas pajamas, o galimybės gauti didesnes pajamas neturėjo. Teismas taip pat konstatavo, jog aplinkybės, kad pareiškėja atsisakė motinos palikimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai sukėlė pareiškėjai sunkią materialinę padėtį. Kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja pati pablogino savo materialinę padėtį, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė.

20. CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi teisę įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

21. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino ir neaptarė pareiškėjos išlaidų, susijusių su jos sveikatos būkle ir ligomis, t. y. (duomenys neskelbtini) operacijos išlaidų ir (duomenys neskelbtini)ligai reikalingų pajamų dalies klausimų, nes šios gydymo išlaidos yra kompensuojamos valstybės 100 proc., todėl nėra pagrindo šias priežastis vertinti išlaikymo būtinumo sąlygos kontekste. Be to, anot apeliantės, pareiškėja neįrodė, kokias papildomas išlaidas dėl jai nustatytų ligų gydymo patiria ir kokias patyrė sutuoktinio mirties dienai, o pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar pareiškėjos gaunamos pajamos iš esmės viršijo jos patiriamas išlaidas. Taip pat, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokiomis valstybės teikiamomis priemonėmis (kompensacijomis ir kt.) naudojasi pareiškėja, nes nustačius su tuo susijusias aplinkybes, būtų buvęs pagrindas spręsti dėl pareiškėjos galimybės gauti papildomas pajamas, reikalingas jos pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vertino pareiškėjos sveikatos būklę pareiškėjos galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas kontekste, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir neturėjo aptarinėti, kiek pareiškėja lėšų skiria savo gydymo išlaidoms. Šiuo atveju teismas vertina palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį, taip pat aplinkybes, susijusias su asmens gaunamų pajamų pakankamumu būtinosioms gyvenimo reikmėms patenkinti.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kokį turtą pareiškėja valdė nuosavybės teise ir kokias pajamas gavo, nustatė, jog: pareiškėjai priklausė 1/2 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pareiškėja neturėjo; pareiškėjos pajamas sudarė 310,51 Eur senatvės pensija (pažymėtina, kad palikėjo mirties momentu pareiškėjos pensija buvo dar mažesnės, t. y. 281,56 Eur); santaupų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad: dėl sveikatos būklės, dėl amžiaus pareiškėja neturėjo galimybės dirbti ir užsidirbti daugiau, jog patenkintų savo būtinąsias gyvenimo reikmes ir poreikius; pareiškėja gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis priklausė pareiškėjos sutuoktiniui ir kuriame nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šiol ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Be to, buvo įvertintos ir pareiškėjos galimybės gauti didesnes pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos darbo stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, nesudarė pagrindo teigti, jog būtent ši aplinkybė sukėlė pareiškėjai sunkią materialinę padėtį, kaip ir palikimo po pareiškėjos motinos mirties atsisakymas. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtino faktą, jog palikėjo mirties momentu pareiškėjai buvo reikalingas sutuoktinio išlaikymas.

25. Pažymėtina ir tai, kad patikrinus viešai prieinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie senatvės pensijų dydžius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pensijos), buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje vidutinė senatvės pensija 2022 m. ketvirtą ketvirtį (palikėjo mirties momentu) sudarė 482,99 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi, pareiškėjos gaunama pensija palikėjo mirties momentu buvo beveik per pusę mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. Įvertinus pareiškėjos sutuoktinio mirties momentu gautas ir šios bylos pirmosios instancijos nagrinėjamo metu gautas pajamas, net jei pareiškėja ir naudotųsi visomis valstybėms teikiamos pagalbos formomis, į kurias turi teisę (byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir naudojasi – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. pranešimas dėl įtraukimo į eilę nemokamam (duomenys neskelbtini) gauti, 2023 m. kovo 9 d. socialinės priežiūros (dienos socialinės globos) paslaugų teikimo sutartis, Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. pranešimas dėl įtraukimo į eilę kompensuojamam (duomenys neskelbtini) gauti), tačiau atsižvelgiant į gautų ir gaunamų pareiškėjos pajamų dydį bei su pareiškimu pateiktų įrodymų apie sumokėtus komunalinius mokesčius, kurie patvirtina, jog, pavyzdžiui, vien 2022 m. spalio mėn. mokesčiai sudarė 88,47 Eur sumą (už dujas – 4,01 Eur, už elektrą – 12,39 Eur, už UAB Cgates paslaugas – 12,39 Eur, išlaidos daugiabučių namų savininkų bendrijai – 27,97 Eur, už šaltą vandenį – 8,88 Eur, už šildymą ir karštą vandenį – 22,83 Eur), 2022 m. lapkričio mėn. – 137,83 Eur (už elektrą – 8,55 Eur, už dujas – 2,99 Eur, už UAB Cgates paslaugas – 12,39 Eur, išlaidos daugiabučių namų savininkų bendrijai – 27,69 Eur, už komunalines paslaugas – 28,36 Eur, už šildymą ir karštą vandenį – 54,73 Eur, už šaltą vandenį – 3,12 Eur), akivaizdu, jog tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo (ir šiuo metu yra) nepakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, nes vien komunaliniams mokesčiams sumokama trečdalis arba pusė (priklausomai nuo metų laiko) sumos nuo pareiškėjos gaunamos pensijos.

26. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens gaunamų pajamų, nes tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo gauna panašaus dydžio pajamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, ar būtent pareiškėjai, o ne suinteresuotam asmeniui, buvo reikalingas jos sutuoktinio išlaikymas jo mirties dieną.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjos gerą finansinę padėtį ir tai, jog ji blogina savo finansinę padėtį įrodo tai, kad ji nesinaudoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis ir už byloje ją atstovaujančios advokatės paslaugas patyrė išlaidas, kurios beveik du kartus viršija jos gaunamas pajamas, o tai galimai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja galėjo turėti santaupų, sukauptų gyvenant kartu su sutuoktiniu, apie kurias pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų. Nėra pagrindo sutikti ir su šiais apeliantės argumentais.

28. Nustatyta, kad pareiškėjos išlaidas už advokatės Jurgitos Spaičienės teikiamas paslaugas sudarė 400 Eur, žyminis mokestis – 106 Eur, išlaidos valstybės įmonei Registrų centrui – 17 Eur, iš viso: 523 Eur, tačiau šią sumą pareiškėja sumokėjo ne iš karto, o viso bylos nagrinėjimo metu (pareiškimas teisme pateiktas 2023 m. sausio 20 d., sprendimas byloje priimtas 2023 m. spalio 19 d.), taigi šią sumą paskirsčius visam bylos nagrinėjimo laikotarpiui tokia suma nelaikytina itin didele, kurios pareiškėja negalėjo susimokėti. Be to, pareiškėja pateikė duomenis iš AB SEB banko (2023 m. rugsėjo 19 d. raštas dėl informacijos pateikimo), AB Swedbank (2023 m. spalio 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo), AB Šiaulių banko (2023 m. rugsėjo 21 d. raštas dėl informacijos pateikimo), kurie patvirtina faktą, jog šiuose bankuose pareiškėja nėra atidariusi sąskaitų ir neturi sukauptų lėšų, o apeliantė pagrįstų įrodymų ar argumentų, kad pareiškėja galimai turi sukaupusi santaupų, taip pat į bylą nepateikė ir nenurodė, t. y. nepagrindė, kad jai būtų žinoma apie kokius nors pareiškėjos pajamų šaltinius, iš kurių gautos pajamos galėtų būti laikomos banke (bankuose) kaip santaupos. Byloje esantys įrodymai rodo priešingai, t. y. kad iš pareiškėjos gaunamų pajamų neįmanoma sutaupyti. O tai, kad byloje nėra pateikta visų duomenų apie pareiškėjos išlaidas pragyvenimui, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai nėra reikalingas išlaikymas, nes pareiškėjos nustatyta turtinė padėtis (nustatytų aplinkybių visuma) ir tai, kad pareiškėjos šiuo metu gaunamos pajamos (379,97 Eur per mėnesį (Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys apie pareiškėjos 2024 m. kovo mėn. gautas išmokas; CPK 179 straipsnio 3 dalis) neatitinka 2024 m. nustatyto minimalių vartojimo poreikių dydžio (446 Eur), neabejotinai leidžia spręsti, jog jos gaunamos pajamos nėra pakankamos pagyvenimui (gyvenamojo būsto išlaikymui, maistui, vaistams ir pan.).

29. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2023 m. spalio 19 d., o juo nustatyta, kad pareiškėjai išlaikymas buvo reikalingas nuo 2023 m. spalio 29 d.

30. Nustatyta, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nustatinėjo aplinkybes, ar pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas sutuoktinio (palikėjo) mirties dieną, o rezoliucinėje dalyje taip pat nurodė, kad nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai palikėjo (sutuoktinio) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ir tik rezoliucinėje dalyje nurodant mirties dienos datą, ši data nurodoma klaidingai, nurodant ne (duomenys neskelbtini), o 2023 m. spalio 23., t. y. klaidingai nurodant (duomenys neskelbtini). Tokios klaidos sprendime padarymas nepatvirtina fakto, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nes toks teismo padarytas suklydimas skundžiamame sprendime laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kurį apeliacinės instancijos teismas ištaiso, nekeisdamas skundžiamo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, priešingai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

32. Apeliantė taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, nurodydama, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens priteistos nepagrįstai, nes teismas nemotyvavo, kuri konkreti įstatymo išimtis sudarė pagrindą ypatingosios teisenos byloje priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai suinteresuotas asmuo neatliko įstatymui priešingų veiksmų, nereikalavo nustatyti jos teisių ir tik nesutiko su pareiškėjos reikalavimu.

33. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

34. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškimą, pagrįstai iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, ištaisant minėtame sprendime padaryta akivaizdų rašymo apsirikimą, t. y. rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant teisingą pareiškėjos sutuoktinio (palikėjo) mirties datą – (duomenys neskelbtini) (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidas neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo pareiškėja. Paraiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

38. Kadangi šiuo atveju laikytina, jog apeliacinį skundą pateikusi apeliantė turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėja, t. y. apeliantė prašė panaikinti pareiškėjos naudai priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 443 straipsnio 6 dalies ir priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, rekomenduojamų dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir nurodant:

„Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas“.

Priteisti pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.