Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1286-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
2S-1286-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02644-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1286-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02644-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.26 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7107-886/2021 pagal pareiškėjo G. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., R. A. (išieškotojai) dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) G. J. kartu su G. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolio R. B. 2021 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl prašymo netenkinimo kaip nepagrįstą ir patenkinti 2021 m. sausio 12 d. prašymą leisti skolą vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449 mokėti dalimis per antstolio nustatytą terminą; 2) pateikti 2021 m. sausio 22 d. turto arešto akto kopiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-722-413/2020 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš G. J.. 2021 m. sausio 11 d. pareiškėjas gavo antstolio raginimą dėl skolos sumokėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449, iš viso: 72 491,03 Eur. 2021 m. sausio 12 d. antstoliui buvo pateiktas prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis, dėl kurio 2021 m. vasario 3 d. antstolis priėmė patvarkymą šio prašymo netenkinti. Kaip pareiškėjui yra žinoma, 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-21-85-2341 antstolio padėjėja areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendrasavininkė yra G. V.. 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktas pateiktas nebuvo. Antstolis nepagrįstai atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolos likvidavimo dalimis, siekia tik išieškotojos teisių užtikrinimo, bet apeina skolininko, kaip lygios proceso šalies, teises. Akivaizdu, kad skolos išdėstymas išieškotojai nesukelia neigiamų pasekmių, nes skolą ji atgaus laipsniškai. Antstolis, pritaikęs turto areštą, bet apie tai neinformavęs nei pareiškėjo, nei suinteresuotų šalių, savo neveikimu pažeidžia nurodytų asmenų konstitucinę teisę į nuosavybę, nes iš pareiškėjo atimta teisė susipažinti su turto arešto aktu, o esant pagrindui ir jį skųsti, o tretieji asmenys, turto bendrasavininkai, kai turtas faktiškai natūra nedalomas, net nežinojo, kad jų turtas, kaip nedalomas vienetas, yra areštuotas. Antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 ir 679 straipsnius.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S-21-85-4355: 1) skundą, teiktą kaip G. V., paliko nenagrinėtą; 2) netenkino pareiškėjo skundo dėl 2021 m. vasario 3 d. patvarkymo netekinti prašymo Nr. S-21-85-3196 ir antstolio neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449; 3) nurodė, jog 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktas papildomai persiųstas skolininkui elektroniniu paštu; 4) skundą su šiuo patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis Nr. 0085/20/02499 ir Nr. 0085/20/01222 pateikė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis skundą nagrinėja kaip pateiktą skolininko G. J., o G. V., kuri taip pat pasirašė skundą, nėra vykdymo proceso šalis, jos atžvilgiu nėra pritaikyti jokie priverstinio poveikio veiksmai, todėl asmeniui, kuris nėra vykdymo proceso šalis, nėra ir nebus teikiama informacija, susijusi su vykdomosios bylos duomenimis, išskyrus informacija apie bendraturčio buto dalies pardavimą. Toks asmuo neturi jokio teisinio pagrindo skųsti antstolio veiksmus. Dėl turto arešto akto pateikimo, antstolis nurodė, kad skolininkui turto arešto aktas išsiųstas 2021 m. sausio 25 d. adresu – (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta, kuris laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo laiško išsiuntimo skolininkui dienos (CPK 604 straipsnis). Areštuota 1/2 dalis buto, priklausančio skolininkui, todėl jam turto arešto aktas ir išsiųstas. Buto bendrasavininkė nėra skolininkė, jai priklauso kita neareštuota 1/2 buto dalis, yra nustatyta buto naudojimosi tvarka, todėl jai nėra siunčiamas turto arešto aktas, nes bendrasavininkės buto dalies disponavimas nėra niekaip ribojamas. Kadangi skolininkas teigia negavęs turto arešto akto, antstolis jį 2021 m. vasario 10 d. išsiuntė papildomai skolininkui elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Dėl skolos mokėjimo dalimis nurodė, kad ši skolininko pozicija antstoliui yra žinoma nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo pradžios, tačiau išieškotoja nesutinka, kad skolininkas jai skolą mokėtų dalimis. Tai išieškotoja patvirtino 2021 m. vasario 7 d. raštu, kurį pateikė antstoliui. Skolininkas turi kreiptis į išieškotoją dėl skolos mokėjimo dalimis sutikimo. Antstolis tokį skolininko prašymą galėtų tenkinti tik išieškotojai sutikus. Akivaizdu, kad skolininkas vilkina bylą tokiais prašymais, nes nors vykdomoji byla užvesta 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau skolos nė kiek nėra padengęs. Be to, nenurodo, kokiomis dalimis skolą galėtų mokėti. Skolininkas nepateikė antstoliui jokių įrodymų, jog jis pajėgus sumokėti skolą dalimis per tam tikrą laiką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą gali spręsti teismas, bet ne antstolis, tuo labiau, kai su tuo nesutinka išieškotoja.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) R. A. atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad išieškotoja ne kartą antstoliui yra nurodžiusi, jog nesutinka, kad pareiškėjas mokėtų skolą dalimis. Pareiškėjas nėra kreipęsis į išieškotoją dėl galimybės sugrąžinti skolą dalimis, taip pat nėra nurodęs ar pasiūlęs skolos mokėjimo grafiko. Ši išieškotojos pozicija išdėstyta ir 2021 m. vasario 7 d. pranešime antstoliui. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, apie savo galimybes sumokėti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449.

Atsiliepimas

6. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju įrodymų, patvirtinančių skolininko ir išieškotojos sudarytą taikos sutartį, nėra nei vykdomojoje byloje, nei pareiškėjo skundo pagrindu iškeltoje civilinėje byloje, o išieškotoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kategoriškai nesutinka, jog skolą pareiškėjas mokėtų dalimis, konstatavo, kad šalys nėra sudariusios taikos sutarties, todėl antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad skolininko prašymas išdėstyti skolos mokėjimą negali būti prilyginamas vykdymo proceso šalių taikos sutarčiai, kurios pagrindu antstolis galėtų priimti sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, nes vykdymo procese ir taikos sutartį patvirtinti, įvertinęs ar ji neprieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, gali tiktai teismas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas, konstatuodamas antstolio veiksmų teisėtumą ir priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 443 straipsnio 8 dalį. Šis procesinių teisės normų pažeidimas turi esminę reikšmę nutarties panaikinimui.

8.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog su išieškotoja yra sudaryta taikos sutartis, arba tokią sutartį buvo bandoma sudaryti. Nurodo, kad dėjo visas pastangas tartis su išieškotoja, tačiau dėl trečiųjų asmenų kaltės su ja bendradarbiauti nėra galimybės. Būtent dėl to pareiškėjas kreipėsi į antstolį, tikėdamasis, kad antstolis suteiks galimybę skolą mokėti dalimis. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo siekiu skolą mokėti dalimis ir dėl to atliktus veiksmus.

8.3. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris nebuvo pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, kuo pažeidė CPK teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą. Teismo išvados paremtos tik antstolio pateikta informacija, bet niekaip nepaisant dėl pareiškėjo keliamų klausimų, turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, kadangi remiantis būtent šiomis išvadomis teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai teisėti ir pagrįsti, kas yra akivaizdžiai klaidinga, o klaidingomis išvadomis pagrįsta nutartis negali būti pripažinta teisėta, todėl yra naikintina.

Atsiliepimas

9. Suinteresuoti asmenys antstolis R. B. ir R. A. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstoliui veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš vykdomųjų bylų teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/01222 iš skolininko G. J. pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-722-413/2020 dėl 65 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 690,50 Eur atstovavimo teisme išlaidų išieškotojos R. A. naudai. 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-85-30560 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. 2021 m. sausio 13 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas leisti skolą likviduoti pagal antstolio pasiūlytą skolos išmokėjimo grafiką, tačiau 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-21-85-3196 šis prašymas buvo netenkintas, nesant tam jokio teisinio pagrindo ir nurodant, jog taikos sutartį skolininkas gali sudaryti su išieškotoja, net ne su antstoliu, todėl šiuo klausimus skolininkas turi kreiptis būtent į ją, o ne antstolį. 2021 m. vasario 9 d. vykdomojoje byloje gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodoma, kad išieškotoja nesutinka, jog būtų atidėtas ar sustabdytas skolos išieškojimas ir / arba vykdomoji byla, jog būtų leista skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, o taikos sutarties sudarymas su skolininku, anot išieškotojos, būtų išimtinai nenaudingas jai ir pažeistų jos teises.

13. Pareiškėjas G. J. 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. vasario 3 d. antstolio patvarkymą dėl prašymo netenkinimo kaip nepagrįstą ir patenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 12 d. prašymą, leisti skolą vykdomojoje byloje Nr. 0085/20/02449 pareiškėjui likviduoti dalimis per antstolio nustatytą terminą, bei pateikti 2021 m. sausio 22 d. turto arešto akto kopiją. Antstolis R. B. 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-85-4355 skundą tenkinti atsisakė ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0085/20/02449 ir Nr. 0085/20/01222 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo G. J. skundą atmetė.

14. Pareiškėjas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde iš esmės nurodydamas tai, jog teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 443 straipsnio 8 dalį, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, o teismo išvados, paremtos tik antstolio pateikta informacija, bet niekaip nepaisant dėl pareiškėjo keliamų klausimų, turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0085/20/02449 duomenis bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį bei patenkinti pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

17. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

18. CPK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju iš išieškotojos į vykdomąją bylą 2021 m. vasario 9 d. pateikto pranešimo akivaizdžiai matyti, jog išieškotoja kategoriškai nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl taikos sutarties galimybių ir sąlygų sudarymo vykdymo procese pasisakė, todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su mėginimais susitarti su išieškotoja dėl skolos mokėjimo dalimis, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vykdomojoje byloje esant išieškotojos aiškiai išreikštai valiai, jog ji nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, taigi nesutinka ir sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvienos pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodomos aplinkybės, susijusios su jo siekiu skolą mokėti dalimis ir dėl to atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad ne antstolis suteikia galimybę vykdymo procese skolą mokėti dalimis, o tai numato CPK, kuriame aiškiai nurodyta, jog dėl to turėtų tartis išieškotojas ir skolininkas, antstoliui įstatymai tokių įgaliojimų – spręsti dėl skolos mokėjimo dalimis vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus – nenumato. Būtent tai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamoje nutartyje.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

21. Nagrinėjamu atveju susidaro tokia situacija, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia nuomonę dėl susiklosčiusių byloje aplinkybių ir apelianto atliktų veiksmų turinio iš savo perspektyvos, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas tik apsiriboja, nurodydamas, anot jo, pirmosios instancijos teismo pažeistas CPK normas, tačiau vienintelis argumentas, kodėl jos pažeistos, yra tas, jog teismas byloje esančius įrodymus ir apelianto nurodomas aplinkybes įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, t. y. ne jo naudai. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų bei aplinkybių turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė