Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-151-805/2016 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama teismo nustatyti juridinį faktą, kad A. J. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu statinius įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro registre.

2. Pareiškėja nurodė, jog ji yra A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) teisių perėmėja, kadangi yra jos dukra, po motinos mirties priėmė palikimą. Be to, paveldėjimo tikslu, norėdama įtraukti į nekilnojamojo turto kadastrą jos motinai priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, kuriuos ji yra laimėjusi aukciono būdu, t. y. karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą. Su VĮ Registrų centras buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo sutartis, suformuluota kadastro ir registro duomenų byla, kurią pateikus VĮ Registrų centrui paaiškėjo, kad minėti statiniai nėra įregistruoti, todėl jų negalima įtraukti į kadastrą. Pagal galiojančius įstatymus, nekilnojamojo turto įregistravimui, įsigytam privatizuojant žemės ūkio įmonių turtą aukciono būdu, turėjo būti pateiktas rajono privatizavimo komisijos išduotas nuosavybės teisės liudijimas, tačiau toks dokumentas pateiktas nebuvo, todėl pareiškėjos prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą buvo atmestas.

3. Pareiškėja įrodinėjo, jog egzistuoja visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 1992 m. balandžio 4 d., A. J. P., pasiūliusi didžiausią kainą, laimėjo privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kuris buvo vykdomas 1991 m. liepos 30 d. ir nuosavybėn įsigijo J. žemės ūkio įmonės turtą, kurio vertė 59 516,00 rublių, tuo tarpu jo nuosavybės teisės dokumentų nėra išlikusių. Be to, statiniai yra išlikę, stovi ant valstybinės žemės sklypo, yra naudojami daugiau nei 20 metų, jais naudojosi pareiškėjos motina ir jos šeima, o šiuo metu kluone saugomas pareiškėjai priklausantis šienas. Tuo tarpu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, sprendimas sukels teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti nuosavybės liudijimą ir Nekilnojamojo turto registre įteisinti statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. J. P., mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad A. J. P., pasiūliusi didžiausią kainą ir laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kuris buvo vykdomas 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, 1991 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 420 pagrindu nuosavybėn įsigijo J. žemės ūkio įmonės turtą, vertė 59 516,00 rublių, kurio nuosavybės teisės dokumentų išlikusių nėra. Be to, už 1992 m. balandžio 9 d. aukcione parduotą turtą pirkėja yra sumokėjusi 2 950,00 rublių pradinį įnašą. 1992 m. J. žemės ūkio įmonės turto komisijos perdavimo-priėmimo aktu A. J. P. perduotas įmonės turtas, o būtent: karvidė – pastatas, 300 t. kluonas – pastatas, 1000 t. siloso tranšėja, ventiliatorius 06-290-11, mėšlo šalinimo transporteris. Teismas taip pat nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas tarp A. J. P. ir J. žemės ūkio įmonės buvo pasirašytas, aukciono rezultatus patvirtino (duomenys neskelbtini) privatizacinės komisijos pirmininkas, tuo tarpu duomenų, jog rajono privatizavimo komisija būtų išdavusi nuosavybės teisės dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra, tačiau teismas vertino, jog nustatyti byloje duomenys patvirtino, kad už aukcione įgytą turtą pareiškėjos motina pilnai atsiskaitė, o sandoris tarp šalių įvyko.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad pareiškėja dar prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipėsi dėl paprasto dokumento gavimo ar atkūrimo į kitas institucijas. Tuo tarpu šiai dienai dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog 1992 m. balandžio 9 d. laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kurio metu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, aukciono laimėtoja A. J. P. galimai įgijo ir turto nuosavybės dokumentus, nėra. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų neišlikimą sąlygoja ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) privatizavimo komisija jau yra likviduota. Kadangi aukciono rezultatai buvo patvirtinti 1992 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) privatizavimo komisijos pirmininko M. tvirtinančiu parašu, esančiu ant privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 18, teismas sprendė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) privatizavimo komisijai buvo pateikta ne tik privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas, bet ir banko dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą kainą, kuris liko privatizavimo komisijoje. Tuo tarpu jokių duomenų, kad aukcionas neįvyko ar jo rezultatai buvo patvirtinti ir turtas buvo perduotas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, teismas nenustatė.

7. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje kluono baigtumas 31 procentas, iš pridedamų fotonuotraukų sprendė, kad pastatas, nors ir prastos būklės, tačiau realiai egzistuoja, dėl siloso tranšėjos ginčo nėra, pastato baigtumas 100 procentų, VĮ Registrų centras tam neprieštarauja, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) savivaldybės duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės balanse, savivaldybės administracija objektų neapskaičiusi, pastatai savivaldybei nepriklauso, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis žemės sklypas prie pastatų laisvas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog A. J. P., mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) tuo tarpu kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl kluono ir siloso tranšėjos valdymo nuosavybės teise faktą nustatė teismine tvarka – nuosavybės ir paveldėjimo teisių tinkamam įgyvendinimui. Tuo tarpu neišlikus nuosavybės objektui pareiškimą dėl karvidės 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos pareiškimas atmestas ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – nustatyti juridinį faktą, kad A. J. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad karvidės faktiškai nėra, tačiau tai nepaneigia karvidės egzistavimo fakto ir pareiškėjos, kaip paveldėtojos, teisių į ją. Nuosavybės teise buvo valdoma ir karvidė 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškėjos mamai priklausė teisėtai, kuria ji naudojosi ir turėjo nepriklausomai nuo įregistravimo fakto, todėl nenustačius juridinio fakto A. J. P. turto paveldėtoja negalėtų naudotis jai teisėtai pagal paveldėjimą atitekančiu turtu, kas nepagrįstai suvaržytų jos, kaip paveldėtojos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį valdymo faktą patvirtinančių dokumentų, tačiau nuo šio fakto dėl karvidės nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas.

1.2. Karvinė nėra išlikusi kaip vientisas ir pilnas pastatas, tačiau yra likę jos pamatai bei tam tikros statybinės medžiagos (plytos, betonas ir pan.) nuo sugriuvusios karvidės, kuri neabejotinai priklausė A. J. P.. Tuo tarpu sugriuvusios karvidės pamatai yra kluono, kaip savarankiško teisinių santykių objekto, priklausinys. Dėl to būtų pakeista ir Nekilnojamojo kadastro ir registro dokumentų byla, inventorinis numeris, nurodant, kad kluonas yra pagrindinis pastatas, o karvidės pamatai yra jo priklausinys. Kadangi karvidės pamatus, kaip priklausinį, ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. nustačius juridinį faktą kluonui nustatytinas ir juridinis faktas karvidės pamatams. Tokio juridinio fakto nustatymas sukeltų teisinių pasekmių, suteiktų galimybę pareiškėjai kreiptis dėl statinių įregistravimo.

1.3. Visų pastatų juridinė kilmė yra ta pati, jie visi įgyti A. J. P., kuri pasiūliusi didžiausią kainą ir laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, tačiau nuosavybės teisės dokumentų nėra išlikusių. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl nekilnojamojo turto objektų registravimo, ir ginčyti paties nekilnojamojo turto registravimo fakto, nes byloje analizuojamas klausimas ir pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinį faktą. Tik nustačius juridinį faktą vėliau iš naujo būtų kreipiamasi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją dėl duomenų įregistravimo.

9. Suinteresuotas asmuo nacionalinės žemės tarnybos prie Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentu, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog juridinė reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti, dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagrįstai sprendė, kad pamatų liekanų nėra pagrindo prilyginti realiai egzistuojančiam statiniui.

10. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Kartu su prašymu Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama kadastro duomenų byla ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Statinys yra laikomas nekilnojamojo daikto turto kadastro objektu tik tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti jo duomenys (statinio pagrindinė tiksline naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas, statinio parametrai, plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kt. statiniams būdingi geometriniai parametrai) įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą. Vien tik nustačius prašomą juridinį faktą visa apimtimi nereikš, jog Kadastro tvarkytojui neliks pareigos patikrinti, ar pateikta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostolių reikalavimus. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog išlikę karvidės pamatai galėtų būti laikytini nekilnojamojo turto kadastro objektu bei, kad karvidės pamatai yra skirti tarnauti kokiam nors pagrindiniam daiktui ar būtų savo savybėmis nuolat su juo susiję.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašymą dėl juridinių faktų nustatymo grindė aplinkybėmis, kad jos motina A. J. P. iki mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu statinius įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro registre. Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog pareiškėja teigia, kad statiniai įsigyti laimėjus privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto aukcioną. Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teise valdomų statinių teisinės registracijos negali atlikti, nes statiniai VĮ Registrų centre neįregistruoti, taip pat nepakanka turimų dokumentų nuosavybės teisei įrodyti.

13. Byloje pateikti įrodymai įgalina spręsti, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis karvidė 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (siloso tranšėja b1, b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Teritorinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir fizinio asmens nuosavybės teises į statinį A. J. P. vardu, nes pagal 2010 m. sausio 6 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotus karvidės 1Ž1p ir kluono 2I1ž kadastro duomenis negalima identifikuoti šių nekilnojamųjų daiktų bei nustatyti būtinų parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objektų duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Tuo pačiu sprendimu prašymas įrašyti siloso tranšėjų b1, b2 kadastro duomenis taip pat buvo atmestas, kadangi nebuvo pateiktas nekilnojamojo daikto duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisinis pagrindas. VĮ Registrų centro Kauno filialo Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą įregistruoti A. J. P. nuosavybės teises į šiuos statinius, jo netenkino, nurodydamas, kad daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas bei pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktų teisių atsiradimą.

14. Pažymėtina, kad CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas). Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

16. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas (nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos motina) yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad asmuo daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, teismo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarką. Konkrečiu atveju teismas vertino ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą, nes kaip minėta, statinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.

18. Nustatant pastato valdymo faktą, pareiškėja, teigdama, kad jos mama buvo įgijusi nuosavybės teisę į suformuotą objektą, tačiau šiuo metu neturi tai patvirtinančių dokumentų, privalo įrodinėti ne tik faktą, kad J. žemės ūkio bendrovė perdavė A. J. P. nuosavybės teises į pareiškime nurodytą statinį, bet ir tai, kad ši bendrovė statinį teisėtai sukūrė, valdė jį nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (LR CK 4.48 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė dėl karvidės pastato egzistavimo. Byloje pateiktais kadastro duomenimis nustatyta, kad objektas, pažymėtas 1Ž1p, fiziškai pažeistas (likę tik 14 procentų), faktinių aplinkybių protokole antstolio nurodyti duomenys ir pridėtos fotonuotraukos, apklaustų liudytojų parodymai įgalina išvadai, kad fermos pastato nėra. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog išlikę vien fermos pamatai pripažįsta ir apeliantė. Neišlikus nuosavybės objektui pareiškimas dėl karvidės 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmestas pagrįstai, kadangi pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004).

20. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama nuosavybės teise valdė statinius. Teismas nustatęs, kad vienas iš statinių nėra išlikęs, reikalavimą dėl karvidės valdymo nuosavybės teise, atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat pakeitusi pareiškimo pagrindą ir dalyką nurodo, kad išlikę statinio-karvidė pamatai yra kluono, kaip savarankiško teisinių santykių objekto, priklausinys, todėl tenkinant pareiškimą galėtų būti pakeista ir Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byla, inventorinis numeris 24368, nurodant, kad kluonas yra pagrindinis pastatas, o karvidės pamatai jo priklausinys. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pareiškėja nebuvo nurodžiusi nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų (dėl statinio priklausinio) ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų, nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).

21. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias šiam klausimui išspręsti faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė teisingai, kas sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.