Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., pareiškėjos atstovui advokatui M. P., suinteresuotų asmenų - VĮ Registrų centras atstovei J. L., Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos A. K. prašymas neturėtų būti patenkintas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjos prašymas dalyje dėl karvidės 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluono 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras. Tai pat iš teismui pateikto pareiškimo akivaizdu, kad duomenų apie tai, jog A. J. P. turėjo nuosavybės teisę į minėtus pastatus patvirtinančius dokumentus, pareiškėja A. K. neturi. Pareiškime ji nurodo, kad A. J. P. laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, galimai įgijo ir turto nuosavybės teisės dokumentus, tačiau jų nėra, nes dingę (b.l.67-70).

Liudytojas V. K. parodė, kad 1992 metais parduodant Jiestrakio kolūkiui priklausančius pastatus, jis buvo komisijos narys iš kolūkio pusės, atrinko, kuris turtą gali parduoti. Kuriantis bendrovei nereikalingas turtas aukciono būdu buvo parduodamas už pajus iš bendrovės išėjusiems žmonės. A. P. dirbo kolūkyje, už gautą pajų aukciono būdu ji nusipirko gyvulininkystės pastatą - fermą ir klojimą, kurie buvo viename kieme, gale buvo siloso tranšėja – aikštelė su betoninėm tvorelėm, pamatas buvo žmogaus ūgio. Ferma buvo plytinė, klojimas – medinis. Vykstant aukcionui, realiai pastatai buvo veikiantys. Laimėjęs aukcioną žmogus atsinešdavo dokumentą, kad yra susimokėjęs ir jie aprodę pastatus, surašydavo aktą ir perduodavo pastatus įsigijusiam asmeniui. Visus minėtus objektus rodė A. P., ji pastatais naudojosi, pradžioje ji laikė gyvulius, vėliau fermą ir siloso tranšėją per ilgesnį laiką nugriovė, jais nėra galimybės naudotis, klojimu ir dabar pareiškėja naudojasi, laiko pašarus.

Liudytoja S. G. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, buvo Jiestrakio kolūkio buhalterė. Likviduojant kolūkius reikėjo atskirti dalį turto ūkininkams, kolūkio atstovai turėjo suderinti, kad turtas turėjo būti atiduoti ūkininkams. Kolūkiai likviduojami ir turtas perduodamas buvo 1991-1992 metais. A. P. dirbo Jiestrakio kolūkyje fermos vedėja, buhalterijoje. Kolūkio specialistai atrinko kolūkiui nereikalingus statinius. Turtas buvo įvertintas pajais ir už juos buvo parduodamas ūkininkams, kokią tai sumą reikėjo sumokėti grynais pinigais. Pajus priklauso nuo kolūkyje išdirbtą stažą. Kolūkio turtą galėjo pirkti nariai, turintys pajų. A. P. įsigijo du atskirus statinius – medinį klojimą ir mūrinę fermą, kurie buvo arti vienas kito. Pardavimą organizavo ir visus dokumentus tvarkė Agrarinė tarnyba prie Šilavotos apylinkės. Buvo rašomi perdavimo aktai, nematė, kokie dokumentai buvo pildomi aukciono būdu. Negalėjo būti, kad vienas asmuo galėjo laimėti aukcioną, o perduoti kitam asmeniui, turtas buvo perduodamas, kada būdavo už jį sumokėta. A. P. įsigytuose pastatuose laikė gyvulius, pašarus, kas tvarkėsi po jos mirties, nežino. Šiuo metu likęs klojimas, fermos pastato nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Juridinę reikšmę turintis pastato valdymo nuosavybes teise faktas nustatinėjamas teismine tvarka, jo įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 str. 2 d.). CPK 177 str. 1 d. įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi visomis CPK 177 str. 2-3 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Toks faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jei yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę, 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Pareiškėja A. K. yra A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) (b.l.26), teisių perėmėja, tokias aplinkybes patvirtina Prienų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimas, kad A. J. P. palikimą priėmė mirusiosios dukra A. K. (b.l.7). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. P., pasiūliusi didžiausią kainą ir laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kuris buvo vykdomas 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, 1991 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuosavybėn įsigijo Jiestrakio žemės ūkio įmonės turtą, vertė 59516 rublių, kurio nuosavybės teisės dokumentų nėra išlikusių. Tokias aplinkybes patvirtina 1992-04-09 Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad karvidė, kluonas ir siloso tranšėja Jiestrakio kaime parduoti didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai, nurodant per dešimt dienų po aukciono pervesti į nurodytą sąskaitą 56500 rublių (b.l.9). 1992 m. balandžio mėn. Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje nurodyta, kad už 1992-04-09 aukcione parduotą turtą pirkėja sumokėjo 2950 rublių pradinį įnašą (b.l.8). 1992 m. Jiestrakio žemės ūkio įmonės turto komisijos perdavimo - priėmimo aktu P. A., J., perduotas įmonės turtas, o būtent: 100 v. karvidė – pastatas, 300 t. kluonas – pastatas, 1000 t. siloso tranšėja, ventiliatorius 06-290-11, mėšlo šalinimo transporteris (b.l.10). Kadastro tvarkytojas atsisakė įrašyti į kadastrą prašomus duomenis, nes nebuvo pateiktas tinkamas dokumentas (nuosavybės teisės liudijimas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 29.-31 punktus, aukciono rezultatus privalėjo patvirtinti rajono privatizavimo komisija, kuriai apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo pateikti privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą (30.1 p.), banko įstaigos dokumentą, patvirtinantį, jog sumokėta už aukciono metu įgyto objektą (30.2 p.). Minėtų nuostatų 31 p. numatė, jog rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (pagal šių nuostatų 5 arba 6 priedą nuosavybės teisės liudijimą), jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo - priėmimo aktas (sutartis), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiau paminėto nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas tarp A. J. P. ir Jiestrakio žemės ūkio įmonės buvo pasirašytas, aukciono rezultatus patvirtino Prienų rajono privatizacinės komisijos pirmininkas, tai įrodo 1992-05-05 įrašas ant Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo (b.l.9). Byloje duomenų, kad rajono privatizavimo komisija būtų išdavusi nuosavybės teisės dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra, tačiau pirmiau aptarti bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad už aukcione įgytą turtą pareiškėjos motinos buvo pilnai atsiskaityta vertinat ir tai, kad iš pareiškėjos byloje pateiktos 1992-04-09 pažymos matyti, kad pradinį įnašą (2950 rublių iš investicinės sąskaitos) už privatizuojamą objektą ji sumokėjo, o likusi dalis, t.y. 27686 rublių, pagal šią pažymą iš investicinės sąskaitos privalėjo būti pervesta iki 1992-04-19, kas taip pat, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad sandoris tarp šalių įvyko, už įsigytą turtą buvo pilnai atsiskaityta, kadangi 1992-04-09 privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko parašu 1992-05-05.

Pareiškėjai pateikus minėtų objektų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime kadastrinių matavimų bylas, Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-04-09 pažymą 1992 m. balandžio mėn. Jiestrakio žemės ūkio įmonės turto P. A., J. perdavimo - priėmimo aktą, Prienų rajono 3-ojo notarų biuro išduotą liudijimą (b.l.6-26), VĮ Registrų centro Kauno filialas Nr. 2010-02-05 sprendimu Nr. KS2-42/2010 atsisakė įregistruoti siloso tranšėją dėl to, kad nepateiktas rajono privatizavimo komisijos išduotas nuosavybės teisės liudijimas, karvidę ir kluoną dėl to, kad pagal byloje užfiksuotus pamatų fragmentus negalima identifikuoti nekilnojamojo daikto bei nustatyti būtinų parametrų ir duomenų, reikalingų įrašymui į kadastrą (plotas, tūris, skersmuo, vertė ir pan.) (b.l.6). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010-02-09 sprendimu Nr. 2-1759 atsisakė įregistruoti A. J. P. nuosavybės teises į statinius, dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nustato, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, tuo tarpu statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti, nes nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis prašomos įregistruoti nuosavybės teisės atsiradimą, todėl daiktinių teisių į juos registruoti negalima (b.l.79). Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-04-02 sprendimu Nr. 57 įvertinusi šias aplinkybes paliko minėtus sprendimus galioti. Kauno apygardos administracinis teismas, 2011-03-28 išnagrinėjęs pareiškėjos A. K. skundą, pažymėjo, kad skundo netenkinimas pareiškėjai neužkerta kelio kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl tam tikro fakto nustatymo, po to iš naujo kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją dėl minėtų duomenų įregistravimo (b.l.86-89).

2015-10-28 užklausus apie dokumentus dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo Prienų miesto archyve gauta informacija, kad Prienų rajono Šilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybos dokumentai archyvui saugoti neperduoti, todėl dokumentų, patvirtinančių apie mokėjimą įsigyto privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto pirkto aukcione, pateikti negali (b.l.45 priedas). Aplinkybę, kad minėtų dokumentų nėra galimybės gauti patvirtina ir papildomai apeliacinės instancijos teismui teikti rašytiniai įrodymai, t.y. 2010-02-22 Kauno apskrities archyvo pažyma Nr. V10-587, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės liudijimai ir pastatų planai archyve nesaugomi (DOK-42171). Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į pareiškėjos atstovui teismui bylos nagrinėjimo eigoje pasiūlius pateikti papildomus duomenis, paklausimą, 2016-03-18 informavo, kad privatizavimo dokumentai Lietuvos centriniam archyvui saugoti neperduoti, dėl šių dokumentų pasiūlyta kreiptis į Kauno apskrities archyvą (b.l92-93). Antstolio S. V. 2011-01-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad yra išlikę pareiškėjos mamai priklausantys statinių pamatai ir statinys, kuriame sandėliuojamas šienas (b.l.106), iš pridedamų fotonuotraukų matyti kluono vaizdas, kurio medinė dalis apgriuvusi, stogas uždengtas šiferiu, jame sandėliuojami šienainio rulonai. Pagal pridedamas foto nuotraukas karvidės pastato visiškai nebėra, tėra likę tik betono tako liekanos (b.l.107-109). Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėja dar prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipėsi dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo į kitas institucijas (b.l.45-49).

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. (toliau – Kadastro įstatymas) numato, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (remiamasi ginčo aktų priėmimo metu galiojusių teisės aktų redakcijomis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus reglamentuoja Kadastro įstatymo 12 str., kuriame nurodoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 d. numato, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 12 str. 3 d. nustato reikalavimus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimui, 12 str. 4 d. numato įrašymo į kadastrą tvarką ir dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Konkrečiu atveju buvo kreipiamasi dėl 1992-04-09 privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono metu ginčo turto registravimo (t.y., po 1991-07-25 įgyto turto registravimo), anksčiau duomenys apie šį turtą jie nebuvo įrašyti į kadastrą, todėl įrašymui į kadastrą turi būti taikomos Kadastro įstatymo 12 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos.

Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad šiai dienai dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog 1992-04-09 laimėjusi privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kurio metu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, aukciono laimėtoja A. J. P. galimai įgijo ir turto nuosavybės dokumentus, nėra. Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neišlikimą sąlygoja ir ta aplinkybė, kad Prienų rajono privatizavimo komisija jau yra likviduota. Nekilnojamąjį turtą pareiškėjos motina A. J. P. įsigijo 1992-04-09 laimėjusi privatizuojamo Jiestarkio žemės ūkio įmonės turto aukcioną. Pagal tuo metu galiojusius Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatas (toliau – Nuostatos), per nustatytą laiką nesumokėjus minėtų Nuostatų 25 punkte nustatytų sumų, aukcionas laikomas neįvyksiu, tačiau, kadangi aukciono rezultatai buvo patvirtinti 1992-05-05. Prienų rajono privatizavimo komisijos pirmininko M. tvirtinančiu parašu, esančiu ant privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė įgalina spręsti, kad Prienų rajono privatizavimo komisijai buvo pateikta ne tik privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas, bet ir banko dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą Nuostatų 25 punkte nurodytą sumą, kuris liko privatizavimo komisijoje pagal Nuostatų 30.2 punktą. Tuo tarpu jokių duomenų, kad aukcionas neįvyko ar jo rezultatai buvo patvirtinti ir turtas buvo perduotas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra pateikta, tai nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Tiek pareiškėja, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojas V. K. patvirtino, jog A. J. P., dirbo kolūkyje, už gautą pajų aukciono būdu nusipirko gyvulininkystės pastatą - fermą ir klojimą, kurie buvo viename kieme, ir siloso tranšėją. Patikino, kad laimėjęs aukcioną žmogus atsinešdavo dokumentą, kad yra susimokėjęs ir tada aprodę pastatus jie surašydavo aktą ir perduodavo pastatus įsigijusiam asmeniui. Patvirtino, kad klojimu ir dabar pareiškėja naudojasi, laiko jame pašarus. Liudytoja S. G. paaiškino, kad A. P. įsigijo du atskirus statinius – medinį klojimą ir mūrinę fermą, kurie buvo arti vienas kito. Nurodė, jog turtas buvo perduodamas tad, kada būdavo už jį sumokėta, visus dokumentus tvarkė Agrarinė tarnyba prie Šilavotos apylinkės. Turtas buvo įvertintas pajais ir už juos buvo parduodamas ūkininkams, A. P. dirbo Jiestrakio kolūkyje fermos vedėja, įsigytuose pastatuose laikė gyvulius, pašarus, kas tvarkėsi po jos mirties, nežino. Šiuo metu likęs klojimas, fermos pastato nėra.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje kluono baigtumas 31 procentas, iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad pastatas, nors ir prastos būklės, tačiau realiai egzistuoja, dėl siloso tranšėjos ginčo nebėra, pastato baigtumas 100 procentų, VĮ Registrų centras tam neprieštarauja. Prienų rajono savivaldybės duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės balanse, savivaldybės administracija objektų neapskaičiusi, pastatai savivaldybei nepriklauso, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis žemės sklypas prie pastatų laisvas. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog A. J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl kluono ir siloso tranšėjos valdymo nuosavybės teise faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės ir paveldėjimo teisių tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 str. 1 d.)

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui. Pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė dėl karvidės pastato egzistavimo, tokių aplinkybių nepatvirtino ne tik kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad objektas, pažymėtas 1Ž1p, fiziškai pažeistas (likę tik 14 procentų) (b.l.17-19) bei faktinių aplinkybių protokole antstolio nurodyti duomenys ir pridedamos fotonuotraukos, iš kurių akivaizdu, kad karvidės faktiškai nėra, to nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai vienareikšmiškai, nurodę, jog fermos pastato nėra. Vien tik pareiškėjos teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad neva tai iš pamatų galima spręsti apie buvusių šėryklų vietas, teismo manymu, neduoda pagrindo pamatų liekanas prilyginti realiai egzistuojančiam statiniui, juolab, kad ir teismo posėdžio metu pareiškėja A. K. patvirtino, kad pastatai nėra atstatyti daugiau nei, kad pavaizduota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pridedamose fotonuotraukose ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, parengtoje jos iniciatyva 2010-01-06 (b.l.12-25). Liudytojų V. K. ir S. G., apklaustų teismo posėdyje, parodymais netikėti teismas pagrindo neturi, nes jų parodymai iš esmės atitiko kitiems faktiniams byloms duomenims, sutapo tarpusavyje. Neišlikus nuosavybės objektui pareiškimas dėl karvidės 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmestinas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos A. K. nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė kluoną 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.