- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- A2-3537-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05859-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. S. prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-12903-251/2018 atnaujinimo.
Prašyme nurodoma, kad procesas turi būti atnaujintas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 metais rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-12903-251/2018, iškeltoje pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė L. S. advokatas, pareiškėjas aukščiau paminėtus dokumentus pasirašė neįsigilinęs į jų esmę. Proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2018 metų gruodžio 22 d. grįžęs į namus iš Vokietijos ir radęs dokumentus apie asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgytą dviejų kambarių butą, jo pardavimą santuokoje bei penkių dienų laikotarpyje santuokoje nupirktą trijų kambarių butą.
Atsiliepimas
L. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas iki santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise valdė butą adresu Korsako g. 1 A- 17, Šiauliai. Santuokos metu butas buvo parduotas ir pridėjus bendrus su tuometine sutuoktine pinigus, santuokos metu įsigytas butas adresu Tilžės g. 34-7, Šiauliai. Suinteresuotas asmuo kompensaciją pareiškėjui sumokėjo. Santuokos nutraukimo metu dalintinas nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokoje. Jo asmeninės nuosavybės teise valdomas butas buvo parduotas, kas reiškia asmeninės nuosavybės teisės pabaigą. Teismas sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o sutartyje šalys laisva valia susitarė dėl bendra jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimo, dėl piniginės kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį priteisimo. Santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas ypatinga teisena, t.y. esant bendram šalių susitarimui. Abi šalys priėmė sprendimą nutraukti santuoką, kartu ėjo pas advokatą, pateikė jam visus būtinus dokumentus, abu kartu, laisvai, niekieno neverčiami išreiškė savo valią dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kokia kompensacijos suma iš suinteresuoto asmens jį tenkintų, todėl geranoriškai sutiko ir pasirašė tokio turinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2019-01-04 notarė, kad pareiškėjas pagal 2018-09-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą (civ. Bylos Nr. e2YT-12903-251/2018) piniginę kompensaciją 18.000,00 Eur iš buvusios sutuoktinės L. S. gavo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pareiškimas buvo Pareiškėjo suprastas dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkantis jo valią, priimtas ir pasirašytas. Nurodyta aplinkybė paneigia pareiškėjo pareiškime nurodytą aplinkybę, kad 2018-12-22 grįžęs į namus iš Vokietijos ir radęs dokumentus suprato, jog teismo sprendimu padalinta jo asmeninė nuosavybė, dėl ko jo teisės yra pažeistos. LR CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad teismas negali tvirtinti sutarties, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas nepadarė esminių materialinės bei procesinės teisės normų, įtraukdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas į teismo sprendimą.
Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 9 p.). Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 str. 3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011-03-15 nutartis byloje 3K-3-110/2011).
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje priimtas 2018-09-27, pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2019-02-18, t. y. gerokai praleidęs trijų mėnesių terminą, numatytą (CPK 368 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie tai, kad proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2018-12-22 grįžęs į namus iš Vokietijos ir radęs dokumentus apie asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgytą dviejų kambarių butą, yra pritempta prie situacijos, kadangi nurodyta aplinkybė nėra nauja, nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo faktai pareiškėjui buvo žinomi visą laiką, nes jis buvo turto savininkas. Pareiškėjas pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nėra jokio pagrindo tikėti, kad tokį svarbų dokumentą pareiškėjas pasirašė jo neskaitęs, o jei taip būtų padaręs, tokia aplinkybė būtų vertintina kaip pareiškėjo valios pritarti bet kokiam sutarties turiniui išreiškimas. Kadangi terminas paduoti pareiškimą, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, yra praleistas, nėra pagrindo atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).
Atnaujinti procesą nėra pagrindo ir dėl kitų aplinkybių.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010). Kasatoriaus teigimu, tai, kad teismas patvirtino sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje kaip dalytinas turtas įvardyti ir kasatoriui asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, vertintina kaip aiški teisės taikymo klaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus tam pačiam sutuoktiniui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis byloje 3K-3-110/2011).
Nagrinėjamu atveju 2018-09-07 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai L. S. ir V. S. trečia sutarties dalį paskyrė turto pasidalinimui. Dalintas turtas, įgytas santuokoje. Nekilnojamojo turto buvo daugiau, nei vien tik butas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą (b. l. 2-3). Pareiškėjai atiteko butas, esantis Tilžės g. 34-7, Šiauliai, tuo tarpu pareiškėjui atiteko gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys Meškinės k. 4, Tytuvėnų apyl. sen., Kelmės r., įgyti santuokoje, taip pat dalis žemės sklypo, buvusio jų jungtine nuosavybe, bei žemės sklypas adresu Galminaičių k., Tytuvėnų apyl. sen., Kelmės r., įgytas santuokoje. Pareiškėjai taip pat pasidalino po vieną automobilį. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų sutarčių, pareiškėjas iki santuokos įgytą butą pardavė už 49000 Lt (14191,38 Eur), ginčo butą pareiškėjai įsigijo už 80000 Lt (23169,60 Eur). Vadinasi, butui įsigyti buvo panaudota 31000 Lt (8978,22 Eur) bendrų šeimos lėšų, dalinant per pusę kiekvienam iš pareiškėjų iš tos sumos atitiktų po 4489,11 Eur. Vadinasi, vertinant paviršutiniškai ir teoriškai pareiškėjui priklausytų 18680,49 Eur, susidedančių iš jo pirkimui panaudotų asmeninių lėšų bei bendrų lėšų dalies. Tuo tarpu nutraukdami santuoką pareiškėjai susitarė, kad L. S. V. S. sumokės 18000,00 Eur piniginę kompensaciją. Taigi, pareiškėjo išleistos ginčo butui įsigyti lėšos iš esmės atitinka jam sumokėtą kompensaciją. Nors buto kaina šiuo metu gali būti ženklesne dalimi didesnė, tačiau reikia nepamiršti, kad pareiškėjui dar atiteko nemažai nekilnojamojo turto. Be to, su motina liko gyventi šalių vaikas, kurio teisių užtikrinimui yra svarbu turėti būstą, o tai gali lemti turto pasidalinimo būdą ir kompensacijos dydį. Todėl, teismo vertinimu, šalys susitarė būtent dėl tokių turto pasidalinimo pasekmių, kokios šalis tuo metu visiškai tenkino, įskaitant ir aplinkybę dėl pareiškėjo išleistų butui įsigyti asmeninių lėšų. Pareiškėjas nurodo, kad savo klaidą suprato 2018-12-22 grįžęs į namus iš Vokietijos ir radęs dokumentus apie asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgytą dviejų kambarių butą, tačiau L. S. pateikė įrodymus, kad 2018 m. gruodį sumokėjo pareiškėjui visą 18000 Eur kompensaciją, o 2019-01-04 pareiškėjas pas notarą patvirtino ją gavęs ir nurodė nebeturintis ir nebeturėsiantis jokių pretenzijų. Todėl pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip noras persvarstyti teismo sprendimą, galbūt dėl kažko persigalvojus.
Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas 2018-09-27 sprendimu padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Kokią sutartį šalys pateikė, tokią teismas ir patvirtino. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė aiškią, esminę klaidą, netaikė kokioje nors teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, nenustatė jos taikymui svarbių bylos aplinkybių, netaikė imperatyviosios teisės normos, netinkamai išaiškino vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmę; neprotingai įvertino vertinamojo pobūdžio aplinkybių. Taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjas veikė sąžiningai ir aktyviai. Kaip nurodyta kasacinio teismo, asmenine nuosavybe esantis turtas taip pat gali būti įtraukiamas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Dalintino turto sutartyje nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra aplinkybių, nurodytų CPK 366 str. 1 d. 9 p., todėl prašymas negali būti tenkinamas ne tik dėl praleisto termino bet ir nurodytos priežasties.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
L. S. dėl atsiliepimo surašymo patyrė 300,00 Eur išlaidų advokatui. Kadangi prašymas netenkintinas, išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo V. S. prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-12903-251/2018 atnaujinimo netenkinti.
Priteisti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.