Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-662-730/2016

Teisėja Vaida Rimkienė (Proceso Nr. 2-24-3-02125-2015-9) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.4.; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. S. ir J. S. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir J. S. ieškinį atsakovėms UAB „Autodiga“, A. Ž. dėl įpareigojimo pašalinti žemės sklypo valdymo pažeidimus ir atlaisvinti žemės sklypo dalį bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, būsimas teismo sprendimas neturės įtakos teismo nurodytų fizinių asmenų ir institucijos teisėms ir pareigoms. Jei būtų nustatytas pagrindas įtraukti trečiuosius asmenis į procesą, teismas tai gali padaryti savo iniciatyva. Terminas trūkumams pašalinti gali būti skiriamas tik tada, kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nustatė 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinį ir įtraukti į bylą asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčius A. Š. ir J. Š., A. E. ir A. E. bei instituciją, su kuria buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu.

Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodami tuo, jog terminas trūkumams pašalinti gali būti skiriamas tik tada, kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Jei būtų nustatytas pagrindas įtraukti trečiuosius asmenis į procesą, teismas tai gali padaryti savo iniciatyva. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

Kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tokiais atvejais pagal bendrąją taisyklę teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

Iš ieškovų ieškinio turinio matyti, jog jie 2014-04-03 pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 4832/15359 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 2014-10-17 Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nusistatė naudojimo žemės sklypu tvarką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakoves pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo atsakovėms priklausančius agregatus ir atlaisvinti ieškovams priklausantį žemės sklypą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovės sutinka su ieškiniu iš dalies, pripažįsta, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje yra atsakovėms priklausančių įrengimų, ir sutinka juos patraukti per protingą terminą. Taigi, iš esmės ginčo tarp šalių, jog atsakovėms priklausantys daiktai yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, nėra, atsakovės nesutinka tik su reikalavimu dėl žalos atlyginimo bei baudos skyrimo.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Išklausius parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) bandraturčiai yra ne tik ieškovai ir atsakovė A. Ž., bet ir kiti asmenys, o Lietuvos Respublika priešingai, nei ieškinyje nurodė ieškovai, nuosavybės teisės į ginčo sklypą nebeturi.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių, ieškinio pagrindas turėtų būti tikslinamas, nurodant visus ginčo žemės sklypo savininkus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ieškovai savo ieškiniu reiškia tik reikalavimą pašalinti jų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo suvaržymą, tai yra, įpareigoti atsakoves nuvežti joms priklausančius agregatus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovai naudojasi žemės sklypu, vadovaudamiesi Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuris yra galiojantis, nenuginčytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o atsakovės atsiliepime nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagristų, kad ieškovai pažeidžia minėtą susitarimą, naudojasi ne jiems priklausančia sklypo dalimi. Be to, atsakovės sutinka, jog ant ieškovams priklausančio žemės sklypo stovi atsakovėms priklausantys daiktai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, šalių ginčas dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies atlaisvinimo, susijęs tik su ieškovų ir atsakovių teisėmis ir pareigomis ir neturi įtakos kitų žemės sklypo savininkų interesams. Iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovų atstovas patvirtino, jog ieškovai naudojasi žemės sklypu Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pagrindu ir jam nėra žinoma, jog kitais žemės sklypo savininkai turėtų pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl šių priežasčių ieškovai pagrįstai ieškinio pagrindu nurodė tik tas aplinkybes bei pateikė įrodymus, kurie pagrindžia ieškovų reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, todėl neteikė duomenų apie kitų asmenų sudarytas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, jog žemės sklypas priklauso keliems fiziniams asmenims neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo.

Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio pagrindą.

Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi tokių reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo byloje nėra pareikšta. Atsakovės atsiliepime į ieškinį tik nurodo aplinkybę apie ketinimą skųsti sklypų ribų nustatymą. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje proceso stadijoje neįtraukimas trečiaisiais asmenimis ginčo žemės sklypo bendraturčių negali būti pripažintas esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio nebūtų galimas tolesnis bylos nagrinėjimas, kadangi nagrinėjami reikalavimai tik dėl atsakovėms priklausančių daiktų pašalinimo iš ieškovams priklausančio žemės sklypo.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Taigi, trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą klausimas galės būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą pagal ieškovų R. S. ir J. S. ieškinį atsakovėms UAB „Autodiga“, A. Ž. dėl įpareigojimo pašalinti žemės sklypo valdymo pažeidimus ir atlaisvinti žemės sklypo dalį bei neturtinės žalos atlyginimo toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.