Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1822-459/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-08Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
e2S-1822-459/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02125-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
R. S., J. S.
Atsakovas
UAB „Autodiga“, A. Ž.
Civilinė byla Nr. e2S-1822-459/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02125-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5; 3.1.7.9; 3.3.2.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir J. S. ieškinį atsakovėms UAB „Autodiga“, A. Ž. dėl įpareigojimo pašalinti žemės sklypo valdymo pažeidimus ir atlaisvinti žemės sklypo dalį bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai R. S. ir J. S. ieškinyje prašė įpareigoti atsakoves UAB „Autodiga“ ir A. Ž. per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus ir visiškai atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo ten pastatytų agregatų ir (ar) kitų priemonių bei statinių, kurie ten yra (ar bus) atgabenti, savo lėšomis išvežant ir visas dėl to atsiradusias atliekas; neįvykdžius šios teismo sprendimo dalies per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; solidariai priteisti iš atsakovių 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Ieškovų atstovas 2016-09-07 teismo posėdyje pareiškė, kad ieškovai atsisako ieškinio, nes atsakovės pašalino ieškovų nuosavybės valdymo teisės pažeidimus. Atsakovėms įvykdžius pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovai taip pat atsisakė ir išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė; taip pat priteisė iš atsakovių UAB „Autodiga“ ir A. Ž. po 622 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. S. ir J. S..Teismas nurodė, jog ieškovai už ieškinį sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1387,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 30 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso patyrė 1472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsisakius ieškinio, ieškovams gražintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 41 Eur.Kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys. Ieškinio atsisakymą iš esmės nulėmė tai, kad ieškovų pagrindinis reikalavimas dėl valdymo teisės pažeidimų buvo patenkintas 2016 m. rugsėjo pradžioje. Teismas padarė išvadą, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltos atsakovės ir joms tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, jog ieškovams atlygintina negrąžintina žyminio mokesčio dalis – 14 Eur ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos – 30 Eur. Sprendžiant dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, reikšminga tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo savininkų akivaizdžiai neatitiko tikrovės, dėl to 2016-02-09 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o tai sąlygojo teisinės pagalbos išlaidų padidėjimą. Nutartis panaikinta iš esmės tik dėl to, kad tokio pobūdžio trūkumus teismas gali pašalinti pats bylos nagrinėjimo metu. Ieškinyje kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo buvo keliamas neturtinės žalos, padarytos valdymo teisės pažeidimais, atlyginimo klausimas. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str.). Taigi išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas abejotinas. Kita vertus, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo proporcingumo principas netaikomas. Atsižvelgdamas į 2016-02-09 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus bei jų pobūdį ir išvestinio reikalavimo abejotiną pagrįstumą, teismas ieškovams atlygintinas teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 1200 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, jame prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį ir priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 1472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Skunde ieškovai nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi tenkino ieškovų atskirąjį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-09 nutartį ir perdavė bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Ieškinio esmė buvo pažeistos nuosavybės teisės gynimas. Po to, kai atsakovai pardavė žemės sklypą ir patys pašalino nuosavybės teisės pažeidimus, ieškovai atsisakė visų ieškinio reikalavimų, tarp jų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neištyrus bylos įrodymų įstatymų nustatyta tvarka, negalima konstatuoti pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija mažinti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl 2016-02-09 nutarties priėmimo ir dėl išvestinio reikalavimo abejotino pagrįstumo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Be to, ieškovai prašė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių priteisti solidariai, tačiau teismas nenurodė, kodėl netenkina šio reikalavimo.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės nurodo, jog ieškovai neteisingai interpretuoja bylos baigties aplinkybes. Įrenginius iš žemės sklypo atsakovės pašalino ne todėl, kad pripažino ieškinį, bet norėdamos nutraukti bet kokį bendravimą su ieškovais. Priešieškinio atsakovės byloje nereiškė tik todėl, kad išsikraustė ir bet koks bylinėjimasis su ieškovais prarado prasmę. Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, kai atsakovės ieškinio nepripažino, o tiesiog išgabeno savo įrenginius, atsakovėms neturi būti perkeliama visų ieškovų turėtų teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo našta. Aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nėra reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartį priėmė savo, o ne atsakovų iniciatyva. Taigi atsakovėms neturėtų būti perkeliama ieškovų išlaidų, patirtų skundžiant tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, kompensavimo našta.Atsakovių nuomone, teismo abejonės dėl ieškovų reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo visiškai teisingos. Šis ieškovų reikalavimas galėjo būti savarankiškas bylos nagrinėjimo objektas, nepaisant to, kad ginčo įrenginiai nuo ieškovų sklypo dalies jau buvo patraukti. Ieškovai, atsisakydami šio savo reikalavimo, turi prisiimti ir neigiamas tokio procesinio poelgio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai R. S. ir J. S. ieškinyje prašė įpareigoti atsakoves UAB „Autodiga“ ir A. Ž. per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus ir visiškai atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo ten pastatytų agregatų ir (ar) kitų priemonių bei statinių, kurie ten yra (ar bus) atgabenti, savo lėšomis išvežant ir visas dėl to atsiradusias atliekas; neįvykdžius šios teismo sprendimo dalies per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; solidariai priteisti iš atsakovių 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos. 2016-09-07 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas žodžiu pareiškė, kad ieškovai atsisako ieškinio, nes atsakovės pašalino ieškovų nuosavybės valdymo teisės pažeidimus. Atsakovėms įvykdžius pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovai taip pat atsisakė ir išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2016-09-08 nutartimi teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, taip pat priteisė ieškovams iš atsakovių po 622 Eur bylinėjimosi išlaidų.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Jeigu toks rezultatas yra ne atsakovo naudai, jis neturi teisės pretenduoti į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-758/2007). Atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovų ieškinio atsisakymą ir įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, priteisė ieškovams iš atsakovų dalį ieškovų patirtų išlaidų: priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį sumažino nuo 1472,50 Eur iki 1200 Eur, motyvuodamas tuo, jog išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas abejotinas, be to, ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo savininkų akivaizdžiai neatitiko tikrovės, dėl to 2016-02-09 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o tai sąlygojo teisinės pagalbos išlaidų padidėjimą. Iš ieškovų ieškinio turinio matyti, jog jie 2014-04-03 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 4832/15359 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2014-10-17 Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nusistatė naudojimo žemės sklypu tvarką. Ieškinyje ieškovai prašė įpareigoti atsakoves pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo atsakovėms priklausančius agregatus ir atlaisvinti ieškovams priklausantį žemės sklypą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovės su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje yra atsakovėms priklausančių įrengimų ir sutiko juos per protingą terminą patraukti. Taigi, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-03 nutartyje revizuodamas pirmosios instancijos teismo 2016-02-09 nutartį dėl trūkumų pašalinimo (civilinė byla Nr. e2S-622-730/2016), iš esmės ginčo tarp šalių, jog atsakovėms priklausantys daiktai yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, nebuvo, atsakovės nesutiko tik su reikalavimu dėl žalos atlyginimo bei baudos skyrimo. Ieškovai ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovės pašalino ieškovų nuosavybės valdymo teisės pažeidimus. Visgi ieškovai ieškinyje reiškė ir išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės šio reikalavimo nepripažino. Kaip jau minėta, atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis. Šiuo atveju buvo patenkinta dalis ieškovų materialiųjų reikalavimų, kitos dalies jie atsisakė savo noru, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, pagrįstai įvertino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo perspektyvumą ir padarė teisingą išvadą, jog šio reikalavimo pagrįstumas abejotinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas vien šiuo pagrindu turėjo teisę mažinti priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį.Apeliacinės instancijos teismas nevisiškai sutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje konstatuota, jog reikšminga tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo savininkų akivaizdžiai neatitiko tikrovės, dėl to 2016-02-09 nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o tai sąlygojo teisinės pagalbos išlaidų padidėjimą. Nutartis panaikinta iš esmės tik dėl to, kad tokio pobūdžio trūkumus teismas gali pašalinti pats bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-02-09 nutartimi ieškovai buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus — patikslinti ieškinį ir įtraukti į bylą asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas: žemės sklypo bendrasavininkus A. Š. ir J. Š., A. E. ir A. E., bei instituciją, su kuria buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis, ieškovams apskundus ją atskiruoju skundu, buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-03 nutartimi. Apeliacinės instancijos nuomone, esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstatuoti, jos ieškovai nepagrįstai savo veiksmais padidino bylinėjimosi išlaidas, taip pat būtų neteisinga jų kompensavimo naštą perkelti atsakovėms, nes ši nutartis priimta teismo iniciatyva.Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju teismas nepriteisė tik mažos dalies teisinės pagalbos išlaidų: iš 1427,50 Eur priteisė 1200 Eur. Taigi, įvertinus procesą eigą, ieškovų reikštų reikalavimų pobūdį ir jų perspektyvumą, atsakovių poziciją dėl šių reikalavimų, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį teisės normas ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.Ieškovai teigia, jog teismas nepasisakė, kodėl netenkina jų reikalavimo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių priteisti solidariai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas dalimis atitinka teismų praktiką šiuo klausimu, nes atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra dalinė, o ne solidari.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą sumažinti iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovė UAB „Autodiga“ prašo priteisti iš ieškovų 145,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Maksimali už tokio procesinio dokumento surašymą priteistina suma pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas sudarytų 299,20 Eur. Taigi, atmetus atskirąjį skundą, atsakovei iš ieškovų priteistina po 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovei UAB „Autodiga“ iš ieškovų R. S. ir J. S. priteisti po 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėja Raimonda Andrulienė