Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2017-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-59-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
eAN2-59-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00150-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Edmundas Mikučiauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-59-1020/2017Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00150-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.1.7.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. S. (V. S.) ir atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 1025 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 21.54 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. Mikučiauskas prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis šios priemonės neskirti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, ar V. S. skirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga pastarojo padaryto pažeidimo pavojingumui – nėra jokių duomenų (požymių ar veiksmų), kad pastarasis sąmoningai būtų siekęs nepaklusti pareigūnams ar nuo jų pabėgti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. važiavo pastoviu greičiu, o pareigūnams pasivijus, iškart sustojo paklusdamas tokiam reikalavimui. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog V. S. tiesiog nepastebėjo jį stabdžiusio policijos pareigūno. Remdamasis jau minėtais ir kitais argumentais, apeliantas nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti V. S. padarytą pažeidimą ir nustatyti, jog pažeidimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. neturint tikslo ar motyvo nepaklusti policijos pareigūnams, o taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad šis netyčinis pažeidimas nesukėlė jokios žalos ir šia veika nebuvo padarytas joks kitas administracinis nusižengimas. Pasak apelianto, šias aplinkybes galėtų patvirtinti liudytojų, kurių pirmosios instancijos teismas neapklausė ir kurie buvo automobilyje kartu su V. S. veikos padarymo metu – A. D., R. L., M. R. ir J. G. – o teismui paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą, šie asmenys paliudytų, kad nė vienas iš jų nematė automobilį stabdančio policijos pareigūno, nes tuo metu visi automobiliu važiavę asmenys stebėjo ir aptarinėjo šalikelėje apvirtusį automobilį. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su policijos pareigūnų parodymais, jog V. S. iškart jį sustabdžius nepaaiškino įvykio aplinkybių ir tik vėliau nurodė nematęs stabdymo veiksmų – nes pareigūnai pirma pradėjo aiškintis su automobilio keleiviais, o ne su pačiu vairuotoju, kurį taip pat pirma apklausė kitas policijos pareigūnų ekipažas pasirodęs įvykio vietoje. Remdamasis jau minėtais argumentais (padarytu netyčiniu pažeidimu ir kt.), ANK 22 straipsniu ir 34 straipsnio 5 dalimi bei tuo, kad V. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų ir darbo netekimą, Vilniaus rajono apylinkės teismas turėjo šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma prijungti dokumentus bei apklausti jau minėtus liudytojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinė prašo apeliacinį skundą atmesti, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, išsamiai išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o skunde išdėstyti argumentai dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo šioje situacijoje yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017). Analogiškos praktikos teismai laikėsi ir galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 130 straipsnis numatė atsakomybę už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-805-319/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-411-185/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-703-417/2016). Taigi, šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui.

Apeliaciniame skunde V. S. neatsargumas grindžiamas tuo, jog iš bylos duomenų matyti, kad V. S. vairuojamas automobilis pro jį stabdantį pareigūną pravažiavo pastoviu greičiu jo nedidinant, o jau pradėjus jį stabdyti antrąjį kartą (pastebėjus automobilio švyturėlius), jis nedelsiant sustojo; tuo, jog, kaip vėliau paaiškėjo, V. S. veikos padarymo metu buvo blaivus; taip pat, jog byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių pastarojo motyvą nesustoti policijos pareigūnams jį stabdant. Apibendrinant, apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų paneigti V. S. poziciją, jog šis tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir nepastebėjo jį stabdžiusio pareigūno. Baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme metu V. S. atstovas pastarojo neatsargumą (galėjimą nepamatyti pareigūno) grindė ir prastomis oro sąlygomis, taip pat tuo, jog važiuojamojoje kelio dalyje priešais V. S. vairuojamą automobilį policijos automobilis stovėjo įjungtomis ilgosiomis šviesomis, jog pareigūnas stabdydamas automobilį lazdelę laikė tokiu kampu, dėl kurio jos buvo galima nepastebėti, bei keleivių ir vairuotojo susikoncentravimu į šalia važiuojamosios dalies gulintį apsivertusį automobilį.

Apygardos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes, teismo posėdžio metu atliko įrodymų tyrimą: liudytojais apklausė kartu su V. S. veikos padarymo metu automobilyje buvusius asmenis A. D., R. L. bei patį V. S.. Liudytojai, kaip ir patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo, posėdžio metu parodė nematę, jog jų automobilis būtų stabdomas policijos pareigūno, taip pat paaiškino, jog meteorologinės sąlygos veikos padarymo metu buvo prastos.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. parodymai dėl įvykio metu nepastebėto policijos pareigūno ir jo vykdyto stabdymo sutapo, jų parodymuose neįžvelgiami jokie tarpusavio prieštaravimai, jie vieni kitus papildo. Išanalizavus bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog stabdomas automobilis, pravažiuodamas pro jį stabdantį policijos pareigūną, laikėsi pastovaus greičio ir važiavo pakankamai lėtai, o vėliau stabdomas iškart sustojo, kas iš esmės patvirtina V. S. versiją dėl to, jog jis neva nematė policijos pareigūno, kuris jį stabdė šalia autoįvykio vietos.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gautus duomenis, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės paneigti V. S. (ir tuo pačiu liudytojų) versijos dėl to, jog policijos pareigūnui stabdant jo vairuojamą automobilį, šio veiksmo jis, kaip ir liudytojai, nepastebėjo.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šioje situacijoje konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jog V. S. veikdamas tiesiogine tyčia nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, todėl visos abejonės vertinamos pastarojo naudai (in dubio pro reo principas), darant išvadą, jog jo veikoje nėra visų būtinųjų ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. priešingai nei 2017 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo Vilniaus rajono apylinkės teismas. Apygardos teismas pripažįsta, jog V. S. veikė išties neatsargiai ir neapdairiai, tačiau inkriminuotai veikai konstatuoti to nepakanka, kaip jau minėta, tokiu atveju būtina nustatyti kaltininko tyčią.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas bei 2017 m. kovo 5 d. Vilniaus apskr. VPK pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes V. S. veikoje nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą tenkinti:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. (V. S.) atžvilgiu dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

Teisėjas Ernestas Rimšelis