Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) 2021 m. birželio 28 d. nutarimu M. K. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. balandžio 10 d. 10.56 val. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, esant intensyviam eismui, važiuodamas didesniu greičiu nei važiavo visas transporto priemonių srautas, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta pirma juosta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, staiga keitė važiavimo kryptį ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Toliau vairuodamas transporto priemonę kartojo analogiškus veiksmus – nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo gretima antra juosta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vėl staiga persirikiavo į antrąją eismo juostą. Persirikiavimo metu, vairuotojas, pavojingu atstumu priartėdamas prie pirmąja juosta ir vėliau prie antrąja juosta važiuojančių transporto priemonių, kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, jei kitų transporto priemonių vairuotojai stabdytų ar keistų važiavimo greitį, nes vairuotojo manevrai buvo atliekami staigiai ir netikėtai kitiems eismo dalyviams. Vairuotojas iš chuliganiškų paskatų, pavojingai manevruodamas keitė eismo juostas esant intensyviam eismui bei esant užimtoms visoms eismo juostoms, kuomet esant intensyviam eismui tokie manevrai leidžiami tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. Tokiais savo be jokio aiškaus motyvo atliekamais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 110, 126 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. K. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad M. K. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nutraukta, arba veika perkvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šia apimtimi.

6. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

8. Chuliganiškų paskatų samprata ANK nėra įtvirtinta, tačiau jos turinys atskleistas teismų praktikoje. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

9. M. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nubaustas už chuliganišką vairavimą, kuris vertinamu atveju pasireiškė staigiais ir pavojingais persirikiavimo manevrais, kurie buvo atlikti esant intensyviam eismui bei užimtoms visoms eismo juostoms, nepaliekant saugiam eismui reikalingo atstumo iš šono nuo ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių bei važiuojant didesniu greičiu nei važiavo visas transporto priemonių srautas, taip sukeliant realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors M. K. bei jo atstovas teigė bei teigia, kad nurodytais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, staigūs persirikiavimo manevrai nekėlė pavojaus eismo saugumui, pačiam pažeidėjui bei kitiems eismo dalyviams, be to, buvo atlikti ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau apygardos teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, kad tokius teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai bei liudytojo A. K. parodymai.

10. Išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu tiesiogiai peržiūrėtus vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai užfiksuotos M. K. inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybės, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog M. K. 2021 m. balandžio 10 d. 10.56 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo, iš pirmos eismo juostos staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą, nepalikdamas saugaus atstumo nei nuo priešais važiuojančios transporto priemonės, nei nuo už jo važiuojančios transporto priemonės. Toliau, važiuodamas antra eismo juosta, jis aplenkė pirmąja eismo juosta važiuojančią transporto priemonę ir staigiai rikiavosi į pirmąją eismo juostą, tai darydamas prieš pat pirmąja eismo juosta važiuojančią aplenktąją transporto priemonę. Toliau M. K., būdamas pirmojoje eismo juostoje pavojingai priartėjo prie sunkiasvorės transporto priemonės, staigiai įvažiavo į antrąją eismo juostą ir dingo iš filmavimo zonos. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, nors ir rodė posūkio signalus, tačiau persirikiavimo manevrus atliko taip staigiai, jog posūkio signalas sumirksėjo nepilnai du kartus. Susipažinęs su vaizdo įrašais apygardos teismas taip pat neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog persirikiuodamas M. K. nesilaikė saugių atstumų, manevrus atliko kai eismas buvo pakankamai intensyvus bei abejoms tos pačios krypties eismo juostoms esančioms užimtomis važiuojančių kitų transporto priemonių. Teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavojingai manevravo, nes atstumas tarp automobilių buvo itin mažas. Buvo manevruojama toje vietoje, kuri yra itin avaringa. Liudytojui važiuojant antra juosta, iš pirmos juostos staigiai išlindo minimas vairuotojas, kuris vėliau vėl staigiai rikiavosi į kitą eismo juostą. Dėl tokių manevrų jam (A. K.) teko staigiai stabdyti, jei jis nebūtų atidžiai stebėjęs kelio, galimai būtų įvykusi avarija.

11. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Sutiktina su apeliantu, jog KET 5 ir 9 punkte įtvirtintos normos yra bendro pobūdžio, apibrėžiančios bendrąsias eismo dalyvių pareigas, ir savaime negalinčios užtraukti atsakomybės už chuliganišką vairavimą. Tačiau šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir 2021 m. birželio 28 d. institucijos nutarime M. K. buvo inkriminuotas ne tik nurodytų bendro pobūdžio KET normų pažeidimas, bet ir konkrečių KET specialiosios dalies normų – KET 110 ir 126 punktų - pažeidimas. KET 110 punktas numato, jog jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. Tuo tarpu KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Aukščiau paminėti vaizdo įrašai patvirtina, kad persirikiavimo manevrus M. K. atliko eismui esant pakankamai intensyviam bei abiem jo važiavimo kryptimis esančioms juostoms esant užimtoms kitų transporto priemonių, nesant jokios būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti, taip pat nesilaikė saugaus atstumo nei nuo šone važiuojančių transporto priemonių, nei priekyje važiuojančių transporto priemonių, važiavo per arti jų. Taigi, KET 110 ir 126 punktų pažeidimas M. K. buvo inkriminuotas visiškai pagrįstai. Priešingai nei teigia pažeidėjo atstovas, KET 126 punkto nuostatos nėra išimtinai rekomendacinio pobūdžio. Šioje normoje aiškiai nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojamo pobūdžio yra tik normoje minimi atstumų, kurių vairuotojas privalo laikytis nuo kitų transporto priemonių, dydžiai. Nors byloje nebuvo atlikti konkretūs apskaičiavimai kokiu atstumu M. K. buvo nutolęs nuo kitų transporto priemonių tuo metu, kai atliko persirikiavimo manevrus, tačiau iš vaizdo įrašo yra akivaizdu, kad atstumai negali būti pripažinti saugiais, nepaisant to, kad pažeidėjui manevrus pavyko atlikti sėkmingai, t. y. eismo įvykis sukeltas nebuvo.

12. Apygardos teismui, įvertinusiam kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti persirikiavimo manevrai, nekyla jokių abejonių, jog dėl tokių M. K. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi tuo atveju, jei kiti transporto priemonių vairuotojai būtų stabdę ar keitę važiavimo greitį, keitę važiavimo juostą, galėjo kilti eismo įvykis. Be to, kaip matyti iš liudytojo A. K. parodymų, kurių patikimumu pagrindo abejoti teismas neįžvelgia, pastarasis buvo priverstas staigiai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, kad išvengtų susidūrimo, kai pamatė, jog gretimoje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės vairuotojas atlieka persirikiavimo manevrą, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo liudytojo vairuojamos transporto priemonės. Apeliacinio skundo teiginys, jog priverstinį A. K. stabdymą šiuo atveju išprovokavo ne M. K. veiksmai, o paties liudytojo važiavimas viršijant leistiną greitį, yra absoliučiai nelogiškas. A. K. savo vairuojamą automobilį buvo priverstas staigiai stabdyti ne dėl to, kad, viršydamas leistiną greitį, privažiavo prie priekyje jo važiavusios transporto priemonės, o būtent dėl to, kad, kaip jau minėta, pastebėjo, jog gretimoje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo M. K., rikiuojasi į tą pačią eismo juostą, kurioje važiuoja ir jis pats, ir tokį manevrą pradeda atlikti pilnai nepravažiavęs pro lenkiamą automobilį. Net jei A. K. iš tiesų viršijo leistiną važiavimo greitį, M. K. vis tiek privalėjo įsitikinti, kad atlikti persirikiavimo manevrą yra saugu ir dėl tokių savo veiksmų jis neprivers kitų vairuotojų imtis atsargumo priemonių, tarp jų ir staigaus stabdymo, siekiant išvengti eismo įvykio.

13. Aukštesniojo teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios M. K. veikimo aplinkybės, o ypač tai, kad per itin trumpą laiko tarpą buvo atlikti net trys itin staigūs ir pavojingi manevrai, aiškiai atskleidžia pažeidėjo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, kas ir nulėmė jo veikos kvalifikavimą ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o šio straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu, nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui, bei neabejotinai peržengiantis ne tik visuotinai priimtino bei KET normas atitinkančio, bet ir pavojingo vairavimo ribas.

14. Esant tokioms išvadoms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, jis išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti institucijos 2021 n. birželio 28 d. nutarimą, kuriuo M. K. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apelianto subjektyvus situacijos vertinimas ir bylos įrodymų interpretavimas išimtinai jo atstovaujamajam palankia linkme, nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo ją naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. K. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.