Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti po E. P. mirties atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. P., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. P. mirties liko paveldimo turto-žemės sklypo dalis, kuri buvo atkurta E. P. 2003 m. balandžio 9 d., t. y. jau po velionės mirties. E. P. nuosavybės teisės buvo atkurtos į jos mirusio vyro J. P. (pareiškėjos patėvio) protėvių žemę, į J. P. turėjusią tekti dalį. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo metu (jau atkūrimo pradžioje) pretendentas J. P. buvo miręs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pagrindu, pretendente tapo J. P. našlė, įpėdinė E. P.. Tačiau pastaroji irgi mirė nesulaukusi nuosavybės teisių atkūrimo, nes sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas tik 2003 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus 10 metų po E. P. mirties. Taigi, E. P. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 7,51 ha miško dalį (E. P. tenkanti dalis 1.88 ha), grąžinant natūra miško sklypą su kitais bendraturčiais. E. P. turėjo du vaikus: dukrą, pareiškėją E. A., ir sūnų - S. P.. Pastarasis byloje traukiamas suinteresuotu asmeniu. E. P. miręs sutuoktinis J. P. buvo tik S. P. tėvas, tačiau pareiškėjos tėvas buvo kitas asmuo - E. P. ankstesnis sutuoktinis M. Č.. Po savo motinos mirties pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Suinteresuotas asmuo S. P. taip pat yra tos pačios eilės įpėdinis, tačiau į palikimą nepretenduoja, su pareiškėja reikšti pareiškimą teismui atsisakė. Kitų pirmos eilės paveldėtojų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. A. yra M. Č. ir E. Č. (P.) dukra (b. l. 6). Iš santuokos liudijimo, akto įrašo Nr. 23, matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. P. ir E. Č. (P.) įregistravo santuoką (b. l. 8). Tai antroji pareiškėjos motinos E. P. santuoka. Pareiškėjos motina su J. P. susilaukė sūnaus S. P., kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu (b. l. 7). Iš mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 23 (b. l. 5). Paskutinė mirusiosios deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 46-9845, E. P. atkurta nuosavybės teisė į 1,88 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, priklausiusį jos mirusio sutuoktinio J. P. protėviams (b. l. 16-17). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad E. P. vardu yra registruota nuosavybės teisė į miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). E. P. tenkanti 188/751 dalis žemės sklypo, kas sudaro 1,88 ha. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-03-2208 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ bei išrašas prie aukščiau minėto įsakymo (b. l. 18-19). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą E. P. buvo atkurtos praėjus 10 metų po jos mirties. Ukmergės r. sav. 3-ojo notaro biuro 2018 m. birželio 12 d. pažymoje Nr. S-17, matyti, kad mirus E. P., paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi dėl palikimo priėmimo po E. P. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Pareiškėja yra mirusios E. P. pirmos eilės įpėdinė tiek pagal tuo metu, tiek pagal šiuo metu galiojantį įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iš pareiškėjos E. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo po motinos E. P. mirties, kadangi tuo metu jokio paveldimo turto nebuvo. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą E. P. buvo atkurtos jau po jos mirties. Apie tai, kad motina turėjo turtinę teisę ir po jos mirties ji buvo realizuota pareiškėja sužinojo 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, kai su ja susisiekė kiti aukščiau minėto žemės sklypo bendraturčiai. Bendraturčiai norėtų parduoti savo žemės sklypo dalis, o potencialus pirkėjas pageidauja pirkti visą 7,51 ha žemės sklypą, t. y. kartu su 1,88 ha E. P. tenkančia sklypo dalimi.

Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK nenurodoma, kokios priežastys palikimo priėmimo termino atnaujinimui pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, vertindamas konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju mirus E. P. jokio paveldimo turto nebuvo, todėl įstatyminė įpėdinė – pareiškėja E. A. nesikreipė įstatyme nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo. Nei E. P., dar būdama gyva, nei brolis S. P. ar kiti patėvio J. P. giminaičiai apie atkuriamas nuosavybės teises į J. P. protėvių žemę pareiškėjai užsiminę nebuvo. Suinteresuotas asmuo S. P. taip pat nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą po motinos E. P. mirties, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Valstybės įmonė Turto bankas pareiškėjos pareiškimui taip pat neprieštarauja.

Šios bylos aplinkybių kontekste pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja E. A. praleido terminą palikimui po E. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti yra svarbios, jo pratęsimas nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui, nepažeis termino palikimui priimti paskirties, todėl praleistas terminas atnaujinamas 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies, 588 straipsnio ir šiuo metu galiojančios CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.