Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Giedrei Vasiliauskaitei dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas yra centrinė institucija, vykdanti 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau - Konvencija) nustatytas funkcijas, tačiau jis nėra išieškotojas ir neturi pareigos bei techninių galimybių apskaičiuoti tikslią išlaikymo sumą. Tuo tarpu antstoliai gali išsireikalauti visus reikiamus duomenis išlaikymo apskaičiavimui, ir antstolio įpareigojimai yra privalomi. Taigi vien tai, jog prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nėra apskaičiuotas ir nurodytas išlaikymo įsiskolinimo dydis, nėra pagrįsta priežastis atsisakyti priimti vykdomąjį raštą, nes antstolis turi pareigą ir galimybę išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-01-21 paskaičiuoti pats. Pažymėjo, kad antstoliams nėra suteikta teisė ginčyti teismo išduotų vykdomųjų dokumentų turinio, tuo labiau, nėra suteikta teisė atsisakyti juos priimti dėl galimų neaiškumų vykdymo procese, pavyzdžiui, dėl išieškotinos sumos. Jei antstoliui, priverstinai vykdančiam teismo sprendimą, kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo, jis turi galimybę prašyti teismo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005, Nr. 130-4682, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – SVĮ) 5 punktas numato, kad prašyme dėl piniginių sumų išieškojimo išieškotojas nurodo pinigų sumą, kurią reikia išieškoti iš skolininko. Taigi išieškotojas turi pateikti informaciją, kokia yra skola, ir atsako už pateiktos informacijos teisingumą, įstatymas nenumato pareigos antstoliui tikrinti duomenis apie įsiskolinimo buvimą ar nebuvimą, apie mokėtą ar nemokėtą išlaikymą.

Pažymėjo, kad Konvencijos 6 straipsnyje, kuriame išvardintos specialiosios centrinių institucijų funkcijos, nurodyta, kad centrinės institucijos imasi visų tinkamų priemonių, siekdamos padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus - apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, įskaitant turto vietos nustatymą; palengvinti dokumentų arba kitų įrodymų gavimą. Beje, pareiškėjas prie prašymo pridėjo skolininko darbdavio pažymas (išduotas 2023-02-10) apie skolininko pajamas už 2021 - 2022 metus.

Pasak antstolės, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis 2022-01-21 išlaikymo skola buvo 2,27 Eur, kas patvirtina, kad skolininkas išlaikymą kiekvieną mėnesį mokėjo iki 2022 m. sausio mėnesio. Dėl išlaikymo po 2022 metų sausio mėnesio mokėjimo su išieškotoja nebuvo kontaktuota ir informacija vykdomojo dokumento pateikimo dienai neatnaujinta, todėl neaiški ir pačios išieškotojos pozicija dėl gauto ar negauto išlaikymo per ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį. Taigi išieškotojas, ar jo atstovas, nepateikė informacijos, koks yra išlaikymo įsiskolinimo dydis (ir ar yra) vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui dienai. Pastebėtina, kad pagal SVĮ 8 punktą, išlaikymo įsiskolinimo nebuvimas, gali būti laikoma kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjas ir antstolė apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Daugiau prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė antstolei Giedrei Vasiliauskaitei 2024-03-18 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta išlaikymo suma 575,56 Eur, taip pat prašyme pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas pateiktas pareiškėjos ir apskaičiuotas iki 2022 m. sausio mėnesio, neįvertinus gautas skolininko pajamas, kurias pateikia darbdavys (18-19 b. l.). Prie prašymo buvo pridėta 2022-10-10 Lietuvos apeliacinis teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-90-881/2022, kuria teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gomelio srities rajono teismo 2021-01-06 nutartį, pagal kurią iš skolininko V. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui B. M. – 25 proc. dydžio visų rūšių uždarbio per mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 proc. minimalaus pragyvenimo biudžeto vidutiniškai vienam gyventojui, kiti dokumentai (24-26, 33-51 59-77 b. l.), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1 (89-92 b. l.). Kreipdamasi į Lietuvos apeliacinį teismą, B. M. atstovė pagal įstatymą I. M. pateikė periodinio išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, pagal kurį 2022-01-21 yra susidaręs 2,27 Eur išlaikymo įsiskolinimas, iš viso sumokėta 575,56 Eur išlaikymo, kad skolininkas mokėjo išlaikymą kaip nedirbantis asmuo, tačiau I. M. žino, jog skolininkas nuo 2021 m. sausio mėnesio dirba Lietuvoje ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, todėl prašo nustatyti skolininko pajamas nuo 2021-01-04 ir perskaičiuoti įsiskolinimą (52 b. l.). Prie pareiškėjo prašymo taip pat pridėtos skolininko darbdavio (duomenys neskelbtini) pažymos, iš kurių matyti, kad skolininkui V. M. nuo 2021-01-29 iki 2021-12-30 buvo mokamas darbo užmokestis - nuo 631,19 Eur iki 753,04 Eur kas mėnesį (atskaičius mokesčius), dienpinigiai – nuo 300 Eur iki 900 Eur (27, 28 b. l.), nuo 2022-01-24 iki 2022-12-29 buvo mokamas darbo užmokestis - nuo 418,26 Eur iki 862,30 Eur kas mėnesį (atskaičius mokesčius), dienpinigiai – nuo 100 Eur iki 2703,60 Eur (29, 30 b. l.).

Antstolė 2024-03-22 patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-112-9794 (16-17 b. l.) atsisakė priimti Vykdomąjį raštą ir grąžino jį pareiškėjui, nes nepateikta informacija apie skolininko nuo 2022 m. sausio mėnesio (ne) mokėtą išlaikymą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti minėtą patvarkymą ir priimti vykdyti Vykdomąjį raštą, nes pateikiant Vykdomąjį raštą buvo nurodytas įsiskolinimas 2022-01-21 (2,27 Eur), o išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-01-21 turi paskaičiuoti antstolis.

Nors pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolis neturi teisės ginčyti vykdomojo rašto, o esant neaiškumams, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, visgi ginčas šioje byloje kilo ne dėl to, kad neaiškus sprendimas, o dėl to, ar antstolis privalo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą tuo atveju, kai kyla abejonės dėl išieškotinos sumos ir/ar ji nėra tiksliai žinoma.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai, pavyzdžiui, nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Visgi pareigą išsiaiškinti, ar yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pasitikslinti atitinkamas aplinkybes, turi antstolis, o ne vykdomąjį dokumentą pateikiantis vykdyti asmuo (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pavyzdžiui, užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Minėta, kad antstolė 2024-03-22 patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-112-9794 atsisakė priimti Vykdomąjį raštą ir grąžino jį pareiškėjui. Minėta, kad pagal Baltarusijos Respublikos Gomelio srities rajono teismo 2021-01-06 nutartį iš skolininko V. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui B. M. – 25 proc. dydžio visų rūšių uždarbio per mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 proc. minimalaus pragyvenimo biudžeto vidutiniškai vienam gyventojui. Būtent šį teismo sprendimą ir turi vykdyti antstolis pagal išduotą Vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nėra nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalies punktas, kurio pagrindu atsisakoma priimti Vykdomąjį raštą, tačiau nurodyta, kad vadovaujantis SVĮ 5 punktu išieškotojas privalo nurodyti pinigų sumą, kurią reikia išieškoti iš skolininko.

Atsisakydama tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė nurodė aplinkybes apie tai, jog nėra aiški išieškotina suma, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patikslinti išieškotinos sumos dydį (pvz. neprašė pareiškėjo patikslinti išieškotinos sumos). Antstolė taip pat teigė, kad išieškotinos sumos, kaip to reikalauja SVĮ 8 punktas, nebuvimas yra akivaizdi kliūtis atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau skundžiamame patvarkyme antstolė nenurodė šio argumento kaip pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, taip pat nepateikė konkrečių paskaičiavimų, kurie patvirtintų, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, negrindė skundžiamo patvarkymo įrodymais, kurie patvirtintų, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo. Šiame kontekste aktualu tai, jog pagal SVĮ 8 punktą tais atvejais, kai pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo išieškotojas patvirtina, kad skolininkas periodines išmokas moka vykdomajame dokumente nustatyta tvarka, tai gali būti laikoma kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas 2024-03-18 prašymą, nenurodė, jog skolininkas moka priteistą išlaikymą vaikui pagal išduotą Vykdomąjį raštą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024-03-18 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė išieškotiną sumą – 575,56 Eur išlaikymo įsiskolinimo, tačiau to paties prašymo pastabose nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas iki 2022 m. sausio mėnesio, neįvertinus skolininko gautų pajamų, kurias pateikia darbdavys. Iš I. M. pateikto paskaičiavimo matyti, jog 2022-01-21 išlaikymo įsiskolinimas yra 2,27 Eur (ne 575,56 Eur, kaip nurodyta pareiškėjo prašyme), išlaikymas buvo skaičiuojamas nuo skolininko nedarbo išmokų, gautų Baltarusijos Respublikoje, tačiau I. M. nežinomos skolininko nuo 2021-01-04 Lietuvoje gautos pajamos. Iš prie 2024-03-18 prašymo pridėtų įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjas teikė antstolei duomenis apie skolininkui nuo 2021-01-01 iki 2023-01-30 išmokėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas Lietuvos Respublikoje. Taigi antstolei nurodyta išieškotina suma (575,56 Eur), pateikti duomenys apie skolininko mokėtą (iš nedarbo išmokų, gautų Baltarusijos Respublikoje) išlaikymą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 ir duomenys apie skolininkui laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2023-01-30 Lietuvos Respublikoje mokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius. Šie įrodymai leidžia nustatyti skolininko nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 mokėto iš Baltarusijos Respublikoje gautų pajamų išlaikymo dydį, kuris yra tik dalis mokėtino išlaikymo pagal Vykdomąjį raštą, ir skolininko nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 Lietuvos Respublikoje gautų pajamų dydį, kurios nebuvo žinomos I. M. ir nuo kurių skolininkas neskaičiavo ir nemokėjo išlaikymo sūnui. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 neabejotinai yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau siekiant nustatyti jo tikslų dydį reikia atlikti skaičiavimus, ir kad pareiškėjo nurodyta išieškotina suma - 575,56 Eur tikėtina keisis, atlikus skaičiavimus.

CPK 733 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, pagal kurią tikslų periodinių išmokų ir išlaikymo periodinėmis išmokomis skolos dydį privalo nustatyti ir nurodyti antstolis savo patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020). Dar daugiau teismų praktikoje neteisingas (dėl skaičiavimo klaidos) išieškotinos sumos nurodymas nėra laikomas pagrindu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą (pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-86-252/2018, 31 p. ir kt.). Taigi vien neteisingos (suklydus ar vėliau pasikeisiančios atlikus tikslius skaičiavimus) išieškotinos periodinių išmokų sumos ar jos skolos prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodymas nėra pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2024-03-18 prašyme pareiškėjas nurodė išieškotiną sumą (575,56 Eur), pateikė Vykdomąjį raštą bei papildomus įrodymus, iš kurių įmanoma nustatyti tikslų periodinio išlaikymo įsiskolinimo dydį, pareiškėjas neteigė, jog išlaikymą skolininkas moka pagal Vykdomąjį raštą. Taigi pareiškėjo pateiktas 2024-03-18 prašymas bei prie jo pridėti papildomi įrodymai atitinka CPK 650 straipsnio 2 dalies ir SVĮ 5 punkto reikalavimus, bei nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Dėl šių priežasčių skundžiamas antstolės patvarkymas laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas ir antstolė įpareigotina priimti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 178, 510 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Giedrei Vasiliauskaitei dėl antstolio veiksmų, ir naikinti antstolės Giedrės Vasiliauskaitės 2024-03-22 patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-112-9794.

Įpareigoti antstolę Giedrę Vasiliauskaitę priimti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.