- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2-326-1054/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01591-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- UAB „Ekoenergy“
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Milda Šmitaitė, Edmundas Budvytis
dalyvaujant ieškovės UAB „Ekoenergy“ atstovui direktoriui S. L., atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ekoenergy“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo V. L. ieškovės UAB „Ekoenergy“ naudai 14800,00 Eur ir 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo prašymu, ieškovė bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą pervedė 14800,00 Eur sumą. Pinigai pervesti atsakovo prašymu paskolinti 14800,00 Eur, todėl tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovas iki šiol nėra skolos ieškovei grąžinęs, todėl ieškovė prašo ją priteisti iš atsakovo. Ieškovė pažymi, kad pinigus atsakovui pervedė kaip paskolą paties atsakovo prašymu, tačiau, atsakovui neigiant paskolos teisinius santykius ir nepripažįstant, kad prašė paskolinti pinigų, prašo laikyti, kad 14800,00 Eur suma iš ieškovės atsakovo gauta be jokio teisinio pagrindo ir ieškovė tokiu atveju prašo grąžinti skolą kaip be pagrindo įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka. Be kita ko, nurodo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 metais pagal ūkinės veiklos formą – verslo liudijimą, vykdė kaimo turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugų teikimo veiklą. Ieškovės direktorius iš atsakovo pirko apgyvendinimo, maitinimo ir kitokias sveikatinimo paslaugas savo asmeninių svečių naudai, ieškovės direktoriaus asmeniniai svečiai buvo užsienio piliečiai. V. L. sutekus maitinimo, pagyvendinimo ir kitas sveikatinimo paslaugas S. L. asmeniniams svečiams, už paslaugas buvo apmokėta UAB „Ekoenergy“ bankiniais pavedimais ir tokiu būdu buvo visiškai atsiskaityta už V. L. suteiktas paslaugas S. L. asmeniniams svečiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Papildomai ieškovės direktorius S. L. nurodė, kad atsakovas V. L. yra jo tėvas. UAB „Ekoenergy“ yra įsteigta 2012 m., jis yra vienintelis akcininkas. Planuose buvo, kad UAB „Ekoenergy“ vykdys veiklą, susijusią su saulės elektrinėmis, pagamintos elektros energijos pardavimu. 2015 m. tik jis ir buhalterė buvo bendrovės darbuotojai, jis ir buhalterė valdė bendrovės sąskaitą nuo pat bendrovės įsteigimo. 2015 m. tėvui prisireikus pinigų, bendrovė paskolino jam 14800,00 Eur. Buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl pinigų skolinimo, jis pasitikėjo tėvu, tėvas pažadėjo, kad pinigus grąžins, tačiau pinigų negrąžino. Tuo metu įmonė veiklos nevykdė, jis pats, kaip akcininkas, įnešė pinigus į įmonės sąskaitą ir iš įmonės sąskaitos pinigai buvo pervesti per kelis mokėjimo pavedimus. Pavedimus jo nurodymu padarė buhalterė, jis tuo metu, kai buvo daryti pavedimai 2015 m., buvo užsienyje, dirbo. Buhalterė tuo metu tvarkė apskaitą tiek jo bendrovės, tiek tėvo. Nurodė, kad atsakovo pateiktus įsigytų paslaugų kvitus pirmą kartą pamatė tik nagrinėjant bylą teisme, kvitai buvo išrašyti jam nežinant, jokių PVM sąskaitų – faktūrų dėl paslaugų suteikimo taip pat negavo. Nurodė, kad jis jokių paslaugų iš atsakovo nepirko ir jokiomis paslaugomis nesinaudojo, UAB „Ekoenergy“ jokių svečių, delegacijų neturėjo. 2008 – 2013 metais turėjo sužadėtinę brazilę, santykiai su ja nutrūko po 2013 metų. Buvęs vadovas iš Prancūzijos pas jį sodyboje lankėsi 2017 ar 2018 metais, supažindino su sese. Dima, kuris yra geriausias universiteto laikų draugas iš Rusijos, yra buvęs pas jį atvykęs aplankyti 2018 metais. 2019 metais buvo atvykę jo kaimynai iš Anglijos. Nurodė, kad jis nuo 2014 metų turi sodybą Plateliuose, gali ten apsistoti, taip pat gali grįžęs į Lietuvą gyventi pas mamą Raseiniuose, turi būstą Vilniuje. Paaiškino, kad jis ilgą laiką dirbo ir gyveno užsienyje, jo pase yra visi antspaudai, kurie patvirtina, kiek jis laiko buvo Europoje ir Lietuvoje. Jis į Lietuvą buvo grįžęs tik 3 kartus per visą nurodomą paslaugų teikimo laikotarpį. Pradžioje su tėvu santykiai buvo geri, bet kai paprašė tėvo grąžinti pinigus, prasidėjo pykčiai.
Papildomai ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad tiek paskola, tiek be pagrindo gauti pinigai turi būti grąžinami, todėl yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti pilnai. Atsakovui neigiant paskolos teisinius santykius, būtent atsakovas turi įrodyti, kokiu teisiniu pagrindu gavo pinigus, jeigu nesutinka su ieškinio reikalavimu juos grąžinti. Atsakovas tris kartus keitė savo poziciją, už ką gavo pinigus iš UAB „Ekoenergy“. Atsakovo sodyboje, iki išvažiuodamas studijuoti, gyveno ir pats S. L. būdamas vaikas. Sunaudoti paslaugų už tokią sumą Platelių sodyboje, lankant tėvą, nedarant vestuvių ar panašių tokio dydžio švenčių, yra praktiškai neįmanoma. Atsakovui nepateikus jokių konkretesnių laikotarpių, datų, vadinamų užsieniečių draugų vardų, byloje nėra galimybės dar papildomais įrodymais plačiau paneigti atsakovo teigiamų aplinkybių. Atsakovas nepateikia nei įrodymų, nei paaiškinimų už ką konkrečiai sumokėta 14800,00 Eur suma. Atsakovas pateikė du kvitus, be ieškovo parašo, be detalių, neatitinkančiomis datomis, nei kada paslaugos buvo teiktos, nei kada buvo padaryti mokėjimo pavedimai. Pavedimai padaryti ieškovės UAB „Ekoenergy“. Atsakovas nurodo paslaugas suteikęs asmeniškai S. L. (ne įmonės darbuotojams, ne įmonės svečiams, o sūnui). Tokiu atveju, jeigu atsakovas laiko, kad S. L. jam skolingas už paslaugas, jis turi reikšti reikalavimą S. L., tačiau negali įskaityti UAB „Ekoenergy“ mokėjimų. Įskaitomi gali būti tik priešpriešiniai reikalavimai, o jokių reikalavimų UAB „Ekoenergy“ atsakovas nenurodo turėjęs ar turintis.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Papildomai atsakovas nurodė, kad S. L. yra jo sūnus. Sūnus grįždavo mėnesiui, dviem, kiek būdavo, tai draugai sukdavosi visada būriais, sūnus meluoja dėl draugų, kad jų nebuvo, sužadėtinių buvo tiek, kad neina suskaičiuoti. Nurodė, kad suteikė paslaugų sūnui už apie 17000 Eur sumą, paslaugos buvo suteiktos 2013, 2014, 2015 metais. Į apskaitą suteiktas paslaugas įtraukė 2015 metais, mokesčiai visi yra sumokėti, VMI jokių pastabų dėl deklaravimo nebuvo gauta, kvitus išrašė, bet negalėjo iš karto jų perduoti ieškovei, kvitus vėliau perdavė S., kai susitiko. Pareikalavo sūnaus susimokėti 2015 metais už einamuosius metus ir 2 metus atgal. Nurodė, kad sąskaitų – faktūrų vykdant individualią veiklą neprivalėjo išrašyti, jas išrašydavo tik tada, jei klientas paprašydavo. Jam nebuvo jokio tikslo deklaruoti didesnių sumų, nei reikėjo. Nurodė, kad sūnus turėjo 2014 m. sodybą, bet joje neturėjo galimybės apsigyventi. Nurodė, kad, kai sūnus atvažiuodavo su draugais, jie neklausdavo, ar draugai yra asmeniniai sūnaus ar įmonės svečiai, jis neimdavo iš sūnaus pinigų, sūnus neklausdavo paslaugų kainų, jis nesakydavo kainų. Vienintelis sūnaus draugas kai atvažiuodavo susimokėdavo, iš anksto paskambindavo, kad atvažiuos, o kiti sūnaus draugai niekada neatsiskaitydavo patys už paslaugas. Vėliau šeima pradėjo pykti dėl nuolatinių sūnaus kompanijų atvykimo, nebegalėjo visos tos masės aptarnauti ir priimti, jie iš to gyveno. Atsakovas nurodė, kad nakvynė dviem sodyboje kainuoja nuo 80 Eur be maitinimo ir be visų kitų paslaugų, džiakuzi, kubilų. Nurodė, kad administratorė po kiekvieno sūnaus ir jo draugų išvažiavimo suskaičiuodavo, kiek ir už kokią sumą paslaugų yra suteikta. Nurodė, kad su ieškove buvo suderinta, kad 14800 Eur su S. padaryta nuolaida turi būti pervesta už tas suteiktas paslaugas. Parodė, kad sūnus per metus grįždavo iš užsienio porą ar 3 kartus. Į Lietuvą sūnus niekada negrįždavo vienas, kai grįždavo, tada ir svečių būdavo, svečių kiekis būdavo įvairus – kartais 1, o kartais ir 10. Nurodė, kad paslaugas jis teikė S. L., kai sūnus su kompanija atvažiuodavo, jis neidavo ir neprašydavo kiekvieno svečio susimokėti, užsakovas susimoka už paslaugas. Paslaugas S. L. teikė iki pat 2020 metų. Nurodė, kad teikė apgyvendinimo, pirties, baseino, sveikatinimo paslaugas, vestuvių ir jubiliejų nebuvo, daugiau paslaugų UAB „Ekoenergy“ nėra suteikęs.
Papildomai atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kuri nebuvo keista, kad atsakovui ieškovės nebuvo nei paskola suteikta, nei be pagrindo gautos lėšos, o atsakovo buvo suteiktos paslaugos. Nurodė, kad ne ginčo dalykas yra, ar tos paslaugos buvo suteiktos ieškovei ar jos direktoriui S. L., UAB „Ekoenergy“ už suteiktas paslaugas sumokėjo. V. L. iki 2013 metų neskaičiavo mokesčių už teikiamas paslaugas, 2015 metais, kai suintensyvėjo sūnaus ir jo kompanijų vizitai, buvo priskaičiuota apie 17000 Eur už suteiktas paslaugas. V. L. sūnaus ir jo draugų vizitai kartais trukdavo 2-3 paras, kartais savaitę ir daugiau, sūnus grįždavo 2-3 kartus per metus. Iš darbo sutarties Japonijoje matyti, kad S. L. būdavo kas 4 mėnesius suteikiama po 14 d. atostogų plius skrydžiai į tėvynės šalį, visos kelionės iki Anglijos buvo apmokamos darbdavio, todėl S. L. per darbo periodą 3 – 4 kartus turėjo galimybę turėti atostogas dirbant Japonijoje. Nurodė, kad, jeigu ieškovė būtų atsakovui suteikusi paskolą, ši suma būtų bendrovės buhalterinėje sistemoje apskaitoma kitoje eilutėje ir skaičiuojamos palūkanos už suteiktą paskolą, pranešta VMI. Paskolos sutarties forma privalo būti rašytinė pagal teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju tarp šalių nėra pasirašytos paskolos sutarties, o faktas, kad S. L. svečių buvo pas atsakovą yra nenuginčytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Dėl paskolos sutarties sudarymo.
Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atsakovui mokėjimo pavedimais pervestų 14800 Eur lėšų pobūdžio, t. y. ar minėta suma laikytina ieškovės atsakovui suteikta paskola, be pagrindo gautos lėšos, ar minėta suma ieškovės buvo pervesta už ieškovės direktoriui atsakovo suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodo, kad atsakovui suteikė 14800 Eur paskolą (2015 m. kovo 19 d. pervesta 2000 Eur, 2015 m. kovo 20 d. pervesta 1800 Eur, 2015 m. kovo 30 d. pervesta 4000 Eur ir 2015 m. balandžio 16 d. pervesta 7000 Eur). Atsakovas teigia, kad paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, o ieškovės pinigai atsakovui buvo pervesti už kitokios rūšies prievoles atsakovui – atsakovo V. L. suteiktas maitinimo, apgyvendinimo ir kitas sveikatinimo paslaugas ieškovės direktoriaus S. L. svečiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).
CK 6.871 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nekilo. Nagrinėjamu atveju paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau atima teisę remtis liudytojų parodymais teismui nusprendus netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovei teigiant, jog jos atsakovui pervesta pinigų suma yra atsakovui suteikta paskola, o atsakovui neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, būtina yra nustatyti ieškovės atsakovui pervestų lėšų paskirtį, kuri turi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. bankiniais mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 14800 Eur sumą, mokėjimų paskirtyje nurodydamas „avansas pagal sutartį“. Ginčo, kad pinigai nebuvo grąžinti, taip pat nėra.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad aiškinant sutartį yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimų, patvirtinančių pinigų pervedimą atsakovui, paskirtį.
Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, ieškovės pinigų mokėjimo atsakovui faktai nebuvo įvardyti nei kaip paskolos suteikimas, nei kaip apmokėjimas už suteiktas paslaugas. Pavedimų paskirtyje nurodytas žodžių junginys „avansas pagal sutartį“ vietoj terminų, pavyzdžiui, „paskola“ ar „paskolos suteikimas“, „mokėjimas už suteiktas paslaugas“, teismo vertinimu, kiekvieno asmens gali būti suvokiamas, vartojamas ir vertinamas skirtingai. Ieškovė nurodo, kad bankinių pavedimų paskirtyje nurodyta „avansas pagal sutartį“, kadangi paskola išmokėta dalimis, jokių kitų sandorių tarp V. L. ir UAB „Ekoenergy“ nebuvo sudaryta, UAB „Ekoenergy“ neturėjo jokio kito pagrindo ar prievolės pervesti atsakovui V. L. šios pinigų sumos. Atsakovas V. L. teismui nepateikė rašytinių sutarčių, patvirtinančių, kad su ieškove ginčo laikotarpiu buvo susitarta dėl maitinimo, apgyvendinimo ir kitų sveikatinimo paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu, atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad su ieškove buvo sudaręs kitokio pobūdžio sutartį.
Ieškovės mokėjimo nurodymais lėšos (14800 Eur) buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą ir jis įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip fizinis asmuo. Teismas pažymi, kad, atsakovui neigiant paskolos teisinius santykius, būtent atsakovas turi įrodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis gavo pinigus iš ieškovės. Atsakovas nurodo, kad šias lėšas (14800 Eur) jis gavo tarp jo, V. L., ir asmeniškai S. L. buvusių teisinių santykių pagrindu, t. y. dėl S. L. ir jo svečiams (draugams) 2013, 2014 ir 2015 m. iki kovo mėnesio suteiktų apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugų V. L. priklausančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“.
Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Ekoenergy“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi ginčo laikotarpiu buvo atsakovo sūnus S. L.. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, atsakovas V. L. ginčo laikotarpiu pagal ūkinės veiklos formą – verslo liudijimą – vykdė kaimo turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugų teikimo veiklą. Atsakovui priklauso kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo V. L. ūkinės veiklos pagal verslo liudijimą 2015 metais faktą patvirtina teismui pateikta atsakovo Individualios veiklos pajamų už 2015 metų mokestinį laikotarpį deklaracija, taip pat Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas. Iš Individualios veiklos pajamų už 2015 metų mokestinį laikotarpį deklaracijos kopijos matyti, kad atsakovo pagal verslo liudijimą 2015 m. deklaruota pajamų sudarė 38850 Eur. Teisme V. L. paaiškino, kad S. L. atvykdavo su draugais 2013, 2014 ir 2015 metais, neįspėjęs ir neatsiklausęs, ir išbūdavo jo sodyboje po mėnesį-pusantro, nesusimokėdavo nei už nakvynę, nei už maistą. 2015 metais jis suskaičiavo suteiktų paslaugų kainą ir pareikalavo sūnaus susimokėti už tris praėjusius metus 17000 Eur, o po „sūnaus nuolaidų“ susitarė, kad sūnus sumokės 14800,00 Eur. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo nurodytas aplinkybes dėl S. L. ir jo svečiams (draugams) 2013, 2014 ir 2015 m. iki kovo mėnesio suteiktų apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugų V. L. priklausančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, pateikė teismui 2015 m. kovo 23 d. išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 8815088 7800 Eur sumai bei 2015 m. balandžio 20 d. išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 8815088 7000 Eur sumai (toliau – Kvitai). Akcentuotina tai, kad Kvitai nėra pasirašyti UAB „Ekoenergy“ atstovų – nei direktoriaus bei akcininko S. L., nei kurio nors kito bendrovės darbuotojo (pvz. buhalterės) ar įgalioto asmens. Kvitai pasirašyti tik atsakovo V. L.. Kvituose nurodyta Prekės (paslaugos) pavadinimas –„ kaimo turizmo paslaugos (svečių apgyvendinimas, maitinimas, pirties paslaugos)“, „kaimo turizmo paslaugos (svečių apgyvendinimas, maitinimas, sveikatinimosi paslaugos)“. Ieškovės direktorius S. L. teisme nurodė, kad su atsakovo išrašytais kvitais susipažino tik teisme ir anksčiau jų nebuvo matęs. Pažymėtina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 patvirtintų Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių (redakcija galiojusi Kvitų išrašymo metu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.) 21 punkte numatyta, kad „Kvitas išrašomas pinigų gavimo momentu. Kai šalys susitaria (sudaro atskirą sutartį) ir nustato atsiskaitymo už prekes ar paslaugas momentą, nesutampantį su faktišku paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu, tai paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo momentu išrašoma sąskaita faktūra (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o atsiskaičius vėliau, pinigų gavimo momentu išrašomas Kvitas.“ Šiuo atveju, kaip jau nurodyta, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad su ieškove buvo sudaryta sutartis ir sutartimi buvo nustatytas atsiskaitymo už paslaugas momentas, nesutampantis su faktišku paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu, taip pat atsakovas nepateikė ir ieškovei išrašytų sąskaitų – faktūrų kopijų. Šiuo atveju atsakovas teisme nurodė, kad paslaugos pagal verslo liudijimą ieškovės direktoriui S. L. ir jo draugams buvo suteiktos 2013, 2014 ir 2015 m. iki kovo mėnesio, tačiau paslaugų pirkimo Kvitai atsakovo yra išrašyti atitinkamai 2015 m. kovo 23 d. bei 2015 m. balandžio 20 d., t. y. vėliau, nei pagal atsakovo paaiškinimus, buvo suteiktos paslaugos. Tokiu atveju, turėjo būti su ieškove sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo ir išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau, kaip matyti, tai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė ar jos direktorius kokiu nors būdu būtų supažindinti su atsakovo išrašytais Kvitais iš karto po jų išrašymo, t. y. 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais. Šių išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti Kvitai nepatvirtina paslaugų ieškovei ar jos direktoriui S. L. ir jo draugams suteikimo fakto. Tai, kad atsakovas paslaugų kainą įtraukė į apskaitą, t. y. Individualios veiklos pajamų už 2015 metų mokestinį laikotarpį deklaraciją, taip pat nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto, kadangi deklaracija tik patvirtina, jog atsakovas įvykdė savo mokestines prievoles valstybei. Pažymėtina ir tai, jog individualios veiklos pagal verslo liudijimą apribojimas yra tai, kad per metus galima gauti pajamų ne daugiau kaip 45000 Eur, o viršijus 45000 Eur, viršijančioji pajamų dalis apmokestinama kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos 15 proc. tarifu, taikant pajamų mokesčio kreditą. Vadinasi, atsakovo pajamos pagal verslo liudijimą iki 45000 Eur sumos nebuvo papildomai apmokestinamos ir atsakovas galėjo įtraukti pajamų sumas, nurodytas Kvituose, nepatirdamas papildomai mokestinių išlaidų.
Atsakovas paslaugų ieškovės UAB „Ekoenergy“ direktoriui ir jo draugams suteikimo faktą įrodinėjo ir liudytojų pagalba. Atsakovo liudytojai G. L. (atsakovo sutuoktinė), G. M. (atsakovo sutuoktinės dukra), J. L. (atsakovo dukra) ir L. P. (atsakovo žmonos antros kartos pusseserė) teisme parodė, kad S. L. atvykdavo į atsakovo sodybą su draugais, merginomis, tačiau nė vienas iš liudytojų negalėjo teisme konkrečiai nurodyti, nei kada ieškovės direktorius S. L. ir jo draugai bei merginos lankėsi, nei kokios paslaugos jiems buvo suteiktos, nei už kokią sumą. Viena vertus, natūralu, kad praėjus daugiau nei 10 metų, liudytojams gali būti sunku tam tikras konkrečias aplinkybes atsiminti. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad S. L. yra atsakovo sūnus ir, esant artimiems tarpusavio santykiams, įprastai nesistengiama įsiminti tokių konkrečių aplinkybių, kokios paslaugos ir už kokią sumą atsakovo sūnui jo tėvo sodyboje buvo teikiamos ar neteikiamos. Be kita ko, esant artimiems tėvo ir sūnaus santykiams, taip pat nėra įprasta, kad tėvas reikalautų iš savo sūnaus susimokėti už nakvynę jo sodyboje. Pažymėtina tai, jog, kaip matyti iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, atsakovo sodyboje iki išvažiuodamas studijuoti gyveno ir pats S. L. būdamas vaikas. Šioje sodyboje ginčo laikotarpiu bei dabar gyvena S. L. tėvas V. L. su šeima. Kaip matyti iš šalių ir liudytojų paaiškinimu teisme, S. L. išvažiavo studijuoti, o vėliau dirbti į užsienį ir Lietuvoje apsilankydavo per atostogas. Liudytoja G. M., kuri parodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo atsakovo sodyboje, teisme nurodė, kad ji visą informaciją apie S. L. ir jo kompanijoms suteiktas paslaugas surašydavo ant lapelių ir perduodavo atsakovui, tačiau teismui atsakovas nepateikė jokių lapelių ar raštelių kopijų, kurios galėtų patvirtinti šias liudytojos nurodytas aplinkybes. Ieškovės liudytojai S. M. (S. L. mama), K. S. (S. L. sesuo), K. P. (S. L. draugas) teisme patvirtino, kad ginčo laikotarpiu atsakovo sūnus S. L. apsistodavo su draugais, merginomis atsakovo sodyboje, tačiau jie taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, ar S. L. atsakovo buvo suteiktos kokios paslaugos ir už kokią sumą. S. mama S. M. taip pat nurodė, kad sūnus apsistodavo ir pas ją „(duomenys neskelbtini)“.. S. L. sesuo nurodė, kad S., kaip ir ji, grįžę į Lietuvą stengdavosi buvimo laiką dalinti – dalį laiko apsistodavo pas mamą „(duomenys neskelbtini)“., o kitą dalį pas tėvą sodyboje. K. P. patvirtino, kad yra lankęsis atsakovo sodyboje kartu su žmona, tačiau už paslaugas atsakovui susimokėdavo pats, parodė, kad S. dėl jo darbo užsienyje grafiko neturėjo galimybės dažnai grįžti į Lietuvą. Teismo vertinimu, 14800 Eur suma, už kurią atsakovas nurodė, jog suteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo (pirčių)) paslaugų per ginčo laikotarpį (2013, 2014 metus ir 2025 m. iki kovo) yra pakankamai didelė. Atsakovui nurodant, kad sūnus per metus grįždavo iš užsienio 2-3 kartus, vadinasi per ginčo laikotarpį maksimaliai 6-9 kartus, vieno apsilankymo suteiktų paslaugų kaina turėjo būti vidutiniškai 2466,66 Eur – 1644,44 Eur vertės. Kaip parodė pats atsakovas, nakvynė dviem jo sodyboje kainuoja nuo 80 Eur be maitinimo ir be visų kitų paslaugų, džiakuzi, kubilų, o liudytoja K. S. nurodė, kad brangiausi apartamentai 2020 metais kainuodavo 80 Eur, o standartiniai 40 Eur nakčiai. Šiuo atveju visiškai nėra aišku, koks kiekis svečių kartu su S. L. apsistodavo atsakovo sodyboje, kadangi atsakovo ir byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl svečių kiekio teisme buvo abstraktūs ir nesutampantys – „ne vienas ir ne du“, „daugiau, kaip du“, „daug“, „kartais vienas, kartais 10“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (JGS Korporacijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinimas su vertimu į lietuvių kalbą) patvirtina, kad S. L. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini).. Išrašas iš S. L. darbo sutarties (duomenys neskelbtini). su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, kad S. L. darbo Japonijoje metu per metus būdavo suteikiama 12 kalendorinių dienų plius būtinos kelionės dienos kas 4 mėnesius atostogos, t. y. iš viso 36 dienos per metus. Ginčo laikotarpiu S. L. išduotos vizos ir žymos apie atvykimą/išvykimą į užsienio šalis jo asmens dokumente (pase), patvirtina, kad nemažą dalį laiko S. L. leido ne Lietuvoje, o kitose šalyse. Iš ieškovės pateiktų skrydžių bilietų ir jų vertimų matyti, kad ginčo laikotarpiu S. L. Lietuvoje 2013 m. buvo du kartus (pavasarį 15 dienų ir rudenį 8 dienas), 2014 m. buvo vieną kartą pavasarį (16 dienų), o 2015 m. iki ginčo mokėjimo pavedimų apsilankymų Lietuvoje nebuvo. Vadinasi, iš viso S. L. ginčo laikotarpiu Lietuvoje buvo 3 kartus. Priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. kad S. L. Lietuvoje ginčo laikotarpiu lankėsi daugiau kartų, atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų parodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovas V. L. byloje neįrodė, kad S. L. 2013, 2014 ir 2015 m. iki kovo mėnesio suteikė apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugas už 14800 Eur sumą jam priklausančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nurodė, jog paslaugas suteikė ieškovės direktoriui S. L., o ne pačiai ieškovei UAB „Ekoenergy“, tačiau pinigai 14800 Eur atsakovui buvo pervesti iš ieškovės UAB „Ekoenergy“ sąskaitos. Įskaitymas yra galimas tik esant vienarūšėms priešpriešinėms prievolėms (CK 6.130 straipsnis), tačiau šiuo atveju atsakovas nenurodo, kad UAB „Ekoenergy“ turėjo jam kokių nors vienarūšių prievolių, todėl tokio pobūdžio įskaitymą šiuo atveju nebūtų galima atlikti.
Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog ieškovė, mokėjimų pavedimais pervesdama atsakovui 14800 Eur, nurodydama „avansas pagal sutartį“, iš tiesų ne įvykdė ieškovės prievoles atsakovui, o sukūrė paskolinius teisinius santykius. Atsakovas V. L., priėmęs jam pervestas lėšas, kurių paskirtyje buvo nurodyta „avansas pagal sutartį“, o ne „mokėjimas už suteiktas paslaugas“, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, kas suponuoja išvadą, jog atsakovui pinigai buvo pervesti ne už suteiktas paslaugas. Protingas ir apdairus asmuo, 4 mokėjimo pavedimais, atliktais skirtingomis dienomis, į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kita, negu šalis siejantis tikrasis teisinis santykis, iš karto keltų klausimą dėl tokių piniginių pervedimų. Atsakovas galimai tikėjosi, kad jam neteks sūnaus įmonei grąžinti gautų pinigų. Ieškovei nurodant, kad 14800 Eur atsakovui buvo pervesti, kaip paskola, o atsakovui norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovui teko pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškovės reikalavimus faktinį pagrindą ir teko pareiga įrodyti, kad pinigus iš ieškovės jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tačiau aukščiau sprendime nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog pinigus iš ieškovės gavo kitu pagrindu – kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, jog byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės atsakovui pervesta 14800 Eur suma yra paskolos sutarties dalykas. Kadangi atsakovas neįrodė kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo, pripažintina, kad priimdamas pervestas lėšas atsakovas kartu išreiškė įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (ieškovei) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 14800 Eur skolą.
Dėl palūkanų priteisimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovės ieškinį tenkinus, jos naudai iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji turėjo 333,00 Eur išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir 5959,25 Eur advokatės teisinei pagalbai. Ieškovės turėtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Pagal ieškovė atstovės pateiktą išlaidų detalizavimą advokatės nustatytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą, ieškovės atstovė dalyvavo eilėje teismo posėdžių, teikė įrodymus, prašymus, kitus procesinius dokumentus, ieškovės ir jos atstovų elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės UAB „Ekoenergy“ naudai iš atsakovo V. L. priteisima 333,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma žyminiam mokesčiui ir 5959,25 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai.
Byloje susidariusios 7,93 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14800,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
5959,25 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės teiktos teisinės pagalbos bei
333,00 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.