Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

3. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda už 50 500,00 Eur. Vykdydama sutartį ieškovė per du kartus, kaip kad numatė sutarties 5 punkto 1 ir 2 dalys, sumokėjo atsakovei 8 000,00 Eur avansą. Pagal sutarties 1 punktą atsakovė iki 2020 m. sausio 30 d. imtinai įsipareigojo įregistruoti butą VĮ „Registrų centras“ 100 % baigtumu, įrengti pagal sutarties 8 punktą ir 10 punkto 2 dalį nurodytą dalinę apdailą, bei parduoti jį ieškovei ne vėliau, kaip 2020 m. sausio 30 d., o pagal sutarties 2 punktą ieškovė iki šio termino įsipareigojo butą nupirkti. Sutarties 8 punktas atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti buto apdailą (pagal sutarties 10 punkto 2 dalis), pilnai įrengti namo bendro naudojimo patalpas, sutvarkyti teritoriją, pėsčiųjų takus, želdinius, automobilių parkavimo aikštelę, įrengti namo geoterminį šildymą, kolektorinę autonomiškai reguliuojamą ir apskaitomą buto grindinio šildymo sistemą, ant stogo įrengti ne mažiau kaip 30 kW saulės modulių elektrinę namo elektros poreikių tenkinimui, elektroninę įėjimo į namą kodo sistemą, vaizdo telefonspynes ir namo bendro naudojimo patalpų vaizdo stebėjimo kameras. Pagal sutarties 10 punkto 2 dalį dalinė apdaila apima: tinkuotos sienos ir lubos, elektros instaliacija, grindinis šildymas, grindų lyginamasis sluoksnis, šildymo sistemos elektroniniai reguliatoriai (įrengiami po sienų dažymo). Sutarties 22.5 punktas numatė atsakovei esant objektyvioms aplinkybėms iki vieno mėnesio pratęsti sutarties 1 ir 2 punktai įsipareigojimų įvykdymą, tačiau sutinkamai su sutarties 6 punktu butas turėjo būti perduotas pilnam ieškovės disponavimui iki 2020 m. vasario 28 d. imtinai. Pagal sutarties 10 punkto 1 dalis atsakovė įsipareigojo prieš 5 dienas raštu pranešti apie atliktų darbų perdavimą, o pagal sutarties 2 punktas atsakovė įsipareigojo prieš penkias dienas pakviesti pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovės teigimu butas iki šiol neįregistruotas 100 % baigtumu registrų centre, statybos nepriduotos. Visa tai atspindi tikrąsias priežastis, kodėl atsakovė ieškovei nepardavė ir neperdavė nustatytu laiku buto, t. y. parodo, kad būtent dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Nurodytu terminu nepasirašius Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė išsiuntė atsakovei 2020 m. kovo 3 d. pretenziją dėl Sutarties nevykdymo ir pareikalavo grąžinti avansą bei sumokėti sutarties 21.1 punkte numatytą baudą, kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalį nesudarius pagrindinės sutarties iki nustatyto termino, pasibaigia prievolė sudaryti tokią sutartį, kas reiškia, kad preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. Atsakovė 2020 m. kovo 5 d. laišku atsisakė grąžinti avansą ir sumokėti baudą nurodydama, kad neva tai pati ieškovė kalta dėl to, kad butas neįregistruotas 100 %. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ji nebuvo įsipareigojusi atlikti pilnos apdailos iki buto pridavimo, be to apdailos atlikti neįmanoma, nes neatlikta dalinė apdaila. Pažymėjo, kad butas su tokia daline apdaila bei tokiu bendro naudojimo patalpų įrengimu, kokius įsipareigojo pagal sutartį atlikti atsakovė, leidžiama priduoti kaip 100 % baigtumą.

5. Matyti, kad byloje kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių nevykdymo ir dėl to kylančių padarinių – pradinio įnašo grąžinimo bei baudos priteisimo.

6. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tokia sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis ir priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, nes iš jos kyla kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo prievolė.

7. Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalis numato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

8. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Įstatymo (CK) nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, yra: - prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; - fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; - prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Atsižvelgiant į tai sutartį kvalifikuojant kaip vartojimo, svarbu nustatyti, ar fizinis asmuo prekes ar/ir paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

9. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Tokiu atveju vartotojui (ieškovei) suteikiama didesnė apsauga atsižvelgiant į informacijos, patirties, specialių žinių stokos, dėl kurios jis turi ribotas galimybes, sudarant sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Kadangi šalys laisva valia sudarė Preliminariąją sutartį joje numatytomis sąlygomis, todėl ji šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytina. Konkrečiu atveju Preliminari sutartis buvo sudaryta ieškovei siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą. Kadangi Sutartyje nurodytais terminais, Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš esmės ne dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės atsakovei sumokėtas avansas turi būti grąžintas, jį davusiam asmeniui (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

10. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sutartį vengianti sudaryti šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktas).

11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovei atsiliepimo į ieškinį nepateikus, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijus ir nepaneigus leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), iš atsakovės ieškovei priteistinas 8000,00 Eur negrąžintas avansas bei sutarto 10 000,00 Eur dydžio bauda (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.165 straipsniai, Preliminarios sutarties 21.1. punktas).

12. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 405,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 8 000,00 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) avansą 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą ir 805,00 Eur (aštuonių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. S..

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.