- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1593-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00943-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- B. Č., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, V. Č.
- Kategorijos
- 2.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. ir suinteresuotojo asmens B. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. ir suinteresuotojo asmens B. Č. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, V. Č.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pareiškimu (1 t., e. b. l. 37–41) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priestatais ir ūkinį pastatą – daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Pareiškėja nurodė po tėvo A. Č. mirties priėmusi jo palikimą. Suinteresuotasis asmuo B. Č. yra jos motina, kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Tėvai gyveno jiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Varėnos seniūnijos išduotose 2014 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. pažymose remiantis 1983–1990 m. ir 1998–2002 m. archyviniais dokumentais nurodyta, kad nurodytu adresu esantis gyvenamasis namas (36–37 m² ploto) su tvartu ir daržine yra užfiksuoti palikėjo vardu. Pažymose nenurodyta, kad šalia namo yra trisienis pastatas – tambūras, kurio plotas apie 10 m². Šį priestatą pareiškėjos tėvai pastatė (duomenys neskelbtini) m. Varėnos rajono inventorizacijos biuro asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad tėvų gyvenamasis namas yra 49,22 m² ploto ir susideda iš verandos (6,52 m²), virtuvės (8,93 m²), sandėlio (4 m²), kambario (19,42 m²) ir tambūro (10,35 m²). Iki 2007 m. sausio 14 d. sodyba naudojosi ir ją išlaikė pareiškėjos tėvas, vėliau motina, o dabar sodyba naudojasi, prižiūri ir išlaiko pareiškėja. 2017 m. pavasarį pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, kur buvo paruošta sodybos kadastro ir registro byla. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. liepos 10 d. sprendimais atmetė pareiškėjos prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Sodyba pareiškėjos tėvui atiteko po šio tėvų mirties, nes jis, kaip vyriausias sūnus, liko gyventi tėvų name, kitiems vaikams išmokėdamas jų dalims lygias sumas, o toks pastato perleidimo būdas nelaikomas nei vienu nuosavybės teisių įgijimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį. Egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Sodyba viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį nuo 1960 m. iki 2007 m. sodybą tėvas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.
2. Suinteresuotasis asmuo B. Č. savarankišku prašymu (2 t., e. b. l. 26–27) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), ir B. Č., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties būdu įgijo gyvenamąjį namą su priestatais ir ūkinį pastatą – daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Prašyme nurodoma, kad suinteresuotojo asmens ir A. Č. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo gyvenamojo namo plotas kito, nes jau santuokoje namas buvo remontuojamas, 1962 m. pastatyta veranda, o 1978 m. pristatytas priestatas. Ūkinis pastatas buvo pastatytas jos vardu Varėnos rajono architekto 1976 m. gruodžio 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kadangi per visą turto valdymo laikotarpį turtas buvo nepertraukiamai naudojamas ir valdomas šeimos reikmėms, turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, šis turtas buvo valdomas daugiau kaip 10 metų atvirai, nepertraukiamai, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimuose (1 t., e. b. l. 53–55, 2 t., e. b. l. 64–66) nurodė, kad dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismui. Atsiliepimuose nurodoma, kad nuosavybės teisių į pastatus, esančius kaimo vietovėje, registravimo pagrindai buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtiname Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše. Nei miręs nekilnojamojo turto savininkas A. Č., nei B. Č. nutarime nustatyta tvarka neįregistravo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o tai kelia abejones dėl šio turto statybos teisėtumo.
4. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą (1 t., e. b. l. 59–61) nurodė, kad dėl jo tenkinimo palieka spręsti teismui. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja po A. Č. mirties priėmė jo palikimą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., savininkas yra A. Č., kurio daiktinės teisės neįregistruotos. Pareiškėja nurodo, kad A. Č. pastatus valdė nuo 1960 m. iki 2007 m., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
5. Suinteresuotasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimuose (1 t., e. b. l. 66–69, 2 t., e. b. l. 56–58) nurodė, kad dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismui. Atsiliepimuose pažymima, kad pareiškėja nurodė, jog tėvai šalia namo 1978 m. pastatė 10 m² ploto tambūrą. Pagal tuo metu galiojusį Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 228, statybą leista pradėti, kai rajono architektas patvirtina projektą ir išduoda statybos leidimą. Kaimo vietovėje tuo metu statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas. Nuosavybės teises į statinius buvo galima įregistruoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278.
6. Suinteresuotasis asmuo Varėnos savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą (1 t., e. b. l. 64–65) nurodė, kad dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismui, pastatai nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, todėl institucija šioje byloje neturi suinteresuotumo.
7. Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas atsiliepimuose (1 t., e. b. l. 76–80, 2 t., e. b. l. 62–63) nurodė, kad, pareiškėjai įrodžius visas sąlygas nuosavybei įgyti pagal įgyjamąją senatį, neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas būtų tenkintas, tačiau klausimą palieka spręsti teismui. Tokios pačios pozicijos trečiasis asmuo laikėsi ir dėl B. Č. prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 79–87) pareiškėjos O. K. pareiškimą ir suinteresuotojo asmens B. Č. prašymą atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir suinteresuotieji asmenys nepateikė A. Č. tėvų mirties faktą patvirtinančių įrodymų, t. y. kada jie mirė ir nuo kada atsirado teisė į palikimą. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad A. Č. priėmė palikimą po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) m., teismas padarė išvadą, kad A. Č. teisės atsirado paveldėjimo, bet ne pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir panašaus sandorio pagrindu.
10. Kadangi asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausė įgyjamąja senatimi siekiamas įgyti turtas, yra miręs (galimai V. Č., M. Č.), teismas nurodė, kad, nors valstybė iki šiol nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo į Valentui ir M. Č. priklausiusį turtą išdavimo, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jiems priklausęs turtas neperėjo valstybei pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį.
11. Teismas sprendė, kad A. Č. priėmė palikimą po savo tėvų mirties faktiniu valdymu, kaip įpėdinis pagal įstatymą, t. y. po palikėjų mirties pradėjo jį faktiškai valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), o vėliau statybos būdu pasistatė priklausinį – ūkinį pastatą. Jeigu A. Č. nuosavybės teises įgijo savarankišku pagrindu – paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), nėra pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės buvo įgytos įgyjamosios senaties būdu.
12. Teismas pažymėjo, kad registre nurodytas kitoks gyvenamojo namo plotas (49,22 m²), nei prašo nustatyti pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo (45,57 m²). Nenuginčijus registro duomenų nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą negalima.
13. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie disponavimą valstybine ar savivaldybės žeme.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 91–95) pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skirtingu metu išduotose seniūno pažymose nurodomi skirtingi statinių plotai. Seniūnas, išduodamas pažymas, turėtų vadovautis kadastrinių matavimų metu nustatytais duomenimis. Į ūkines knygas buvo įrašomi netikslūs duomenys, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
1.2. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) m., todėl teismo nurodomos aplinkybės, kad A. Č. priėmė palikimą faktiniu valdymu (duomenys neskelbtini) m., jai negalėjo būti žinomos dėl amžiaus. Net ir nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, liktų neišspręsti po 1960 m. statytų statinių likimo ir jų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą klausimai.
1.3. Kol neaiški statinių priklausomybė, Nacionalinė žemės tarnyba neformuoja namų valdos žemės sklypo, o kol nesuformuotas žemės sklypas, negalima jame esančių pastatų teisinė registracija. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji.
1.4. Kadangi nagrinėjama situacija imperatyviosiomis teisės normomis nėra iki galo reglamentuota, jai vienareikšmiškai negalima pritaikyti nei paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės normų, nei CK 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, teismas turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
15. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 98–102) suinteresuotasis asmuo B. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant jos reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjos paaiškinimus, kad pastatas jos tėvui atiteko po jo tėvų mirties, nes jis, kaip vyriausias sūnus, liko gyventi tėvų name, kitiems vaikams išmokėdamas jų dalis atitinkančias sumas. Nors teismas ir nustatė, kad pareiškėja nenurodė asmenų, kuriems buvo išmokėtos nurodomos dalys, svarstydamas, kodėl vyriausias sūnus įgijo daugiau teisių negu kiti įpėdiniai, teismas nevertino to, kad pastato įgijimas jo šeimos naudojimui, valdymui ir disponavimui tuo metu atitiko visų jo brolių ir seserų valią. Šeimos narių susitarimas buvo visiems žinomas ir niekas nepareiškė jokių pretenzijų, neprieštaravo, kad jų šeima gyvens tame name, atliks remonto ir (ar) kitus statybos darbus.
2.2. Teismas neįsigilino į tai, kad jau santuokoje namas buvo remontuojamas, todėl jo plotas kito, buvo pastatyti priestatai, jog gyvenamasis namas ir ūkio pastatas daugiau kaip 50 metų buvo nuolat naudojami ir valdomi trečiojo asmens ir A. Č., kad namas iš esmės buvo pagerintas tik jos ir jos sutuoktinio pastangų dėka.
2.3. Skirtingu metu išduotose seniūno pažymose nurodomi skirtingi statinių plotai. Seniūnas, išduodamas pažymas, turėtų vadovautis kadastrinių matavimų metu nustatytais duomenimis. Į ūkines knygas buvo įrašomi netikslūs duomenys, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
2.4. Kol neaiški statinių priklausomybė, Nacionalinė žemės tarnyba neformuoja namų valdos žemės sklypo, o kol nesuformuotas žemės sklypas, negalima jame esančių pastatų teisinė registracija.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., e. b. l. 113–116) suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad po santuokos sudarymo su B. Č. gyvenamąjį namą A. Č. paveldėjo, todėl šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. B. Č. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad namas buvo pagerintas jos lėšomis ar darbu. Teismas nustatė, kad visą A. Č. turtą paveldėjo jo įpėdiniai. Tai reiškia, kad šiuo metu A. Č. priklausęs turtas turi savininką, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Siekdamos įteisinti tambūrą apeliantės turi tinkamais dokumentais pagrįsti tambūro statybos (namo rekonstrukcijos) teisėtumą arba, jeigu tokie dokumentai nėra išlikę, įteisinti statybą teisės aktuose nustatyta tvarka.
17. Atsiliepimu į B. Č. apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 120–123) suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad sodyba A. Č. atiteko po jo tėvų mirties. Teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Č. priėmė palikimą po savo tėvų mirties faktiniu valdymu, todėl prašymas dėl pastatų valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo buvo atmestas pagrįstai.
18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., e. b. l. 126–127) suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad klausimą dėl skundų tenkinimo ar atmetimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Ginčas byloje kilo dėl sąlygų taikyti įgyjamosios senaties institutą taikymo. Vadovaujantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs nekilnojamąjį daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą jį valdęs ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.69 straipsnyje nurodyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjami daiktai, priklausantys valstybei ar savivaldybei, taip pat kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Kasacinis teismas suformavo vieningą šių teisės normų aiškinimo praktiką, pagal kurią įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas egzistuojant įstatyme įtvirtintų reikalavimų visumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 ir kt.).
21. Pareiškėja, kuri yra A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 20), dukra, ir trečiasis asmuo B. Č., kaip A. Č. sutuoktinė (2 t., e. b. l. 20), kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą su priestatais ir ūkinį pastatą – daržinę, kuriais A. Č. ir B. Č. naudojosi ilgą laiką (1 t., e. b. l. 128, 166–174; 2 t., e. b. l. 19), įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą ir trečiojo asmens prašymą atmetė akcentuodamas, kad turtą A. Č. įgijo paveldėjimo ir statybos būdais, jog palikimo nepriėmimo atveju turtas atitektų valstybei, kad turtas yra valstybinėje žemėje, nėra tinkamai apibrėžtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokias išvadas nulėmė netinkamas į bylą surinktų įrodymų vertinimas, neatskleista bylos esmė.
23. Kaip minėta nutarties 20 pastraipoje, vertinant reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo pagrįstumą svarbu nustatyti sąžiningo turto užvaldymo faktą bei aplinkybę, kad nuosavybės teisės į turtą nebuvo įgytos kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad gyvenamasis namas priklausė A. Č. tėvams ir buvo pastatytas 1940 m. Šie gyvenamojo namo statybos metai nurodyti viešojo registro duomenyse (1 t., e. b. l. 128, 166). Suinteresuotasis asmuo B. Č. teismui teiktame prašyme nurodė, kad nekilnojamasis turtas buvo statomas 1959 m., jai su A. Č. gyvenant santuokoje. Būtent šie gyvenamojo namo statybos metai nurodyti archyviniuose dokumentuose (1 t., e. b. l.10, 17–19; 2 t., e. b. l. 3–13). Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl šių neatitikimų, tepateikdamas jokiais argumentais ir įrodymais neparemtą prielaidą, kad 1959 m. namas galėjo būti rekonstruojamas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, kuo remiantis 1996 m. registruojant duomenis Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyti gyvenamojo namo statybos metai, ar archyviniuose dokumentuose nurodytas tas pats namas, kokios apimties statybos darbai (naujo namo pastatymas ar anksčiau pastatyto namo rekonstrukcija) buvo vykdomi 1959 m. ir kas tuos darbus vykdė – A. Č. tėvai ar pats A. Č. ir jo sutuoktinė B. Č. Neišsiaiškinus šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, ar gyvenamasis namas priklausė A. Č. tėvams ir buvo perimtas po jų mirties, ar jį statybos būdu sukūrė pats A. Č. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo imtis priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Šią teismo pareigą apima ir pareiga išaiškinti pareiškėjai ir trečiajam asmeniui B. Č. jų įrodinėjimo naštą (CPK 158 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis), galimybę turto valdymo ar jo statybos faktą įrodyti reiškiant savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 442 straipsnio 2 punktas).
24. Nenustačius nutarties 23 pastraipoje nurodytų aplinkybių, nebuvo pagrindo spręsti, kad A. Č. po tėvų mirties jiems priklausiusį turtą (gyvenamąjį namą) paveldėjo pradėdamas jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, jog paveldėjimo santykiams turi būti taikomas iki 1965 m. galiojęs 1922 m. RTFSR Civilinis kodeksas, vėliau ginčo santykiui taikė 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Dėl taikytinos teisės teismas sprendė vadovaudamasis jokiais įrodymais neparemta prielaida dėl A. Č. tėvų mirties datos. Be to, išvada dėl turto paveldėjimo padaryta nesant pareikšto reikalavimo dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šiuo klausimu nepriimant CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto sprendimo, kuris taptų pagrindu nuosavybės teisėms įgyti. Nebuvo aiškinamasi ir tai, kokiu pagrindu A. Č. įgijo teises, kurios buvo įgyvendintos atkuriant nuosavybės teises į jo tėvui priklausiusią žemę (2 t., e. b. l. 9–13).
25. Kaip prieštaringus, tarpusavyje nesuderinamus, apeliacinės instancijos teismas vertina ginčijamo sprendimo motyvus, kad, viena vertus, A. Č. po tėvų mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, kita vertus, turtas paveldėjimo teisės normų pagrindu perėjo valstybei. Šios paveldėjimo teisinių santykių pasekmės yra alternatyvios ir negali egzistuoti kartu. Toks ginčijamo sprendimo turinys tik dar kartą patvirtina, kad teismas formaliai pasisakė dėl galimų teisinių pasekmių mirus A. Č. tėvams, neišsiaiškindamas, kokia faktinė situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.
26. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga pripažįsta ir aplinkybę, kad išvada, jog gyvenamąjį namą A. Č. paveldėjo, galėjo būti padaryta tik nustačius, kad šis turtas pateko į mirusiųjų tėvų palikimo sudėtį, t. y. priklausė jiems nuosavybės teise. Tik tokiu atveju reikalavimai galėtų būti atmesti pripažįstant, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą yra įgytos kitu įstatyme įtvirtintu būdu (CK 47 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008) arba konstatuojant, kad įpėdiniai turto nepaveldėjo, jis atiteko valstybei ir negali būti įgyjamosios senaties objektu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Tokia aplinkybė nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama. Jeigu A. Č. tėvai nebuvo įgiję nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, turėjo būti aiškinamasi, ar jie įgijo ir valdė turtą sąžiningai ir ar tokio valdymo teisė galėjo pereiti A. Č., kas taptų pagrindu konstatuoti nuosavybės teisių įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).
27. Apibendrindamas nutarties 23–26 pastraipose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo sprendimo išvados, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą negali būti įgytos įgyjamosios senaties būdu, nes jau yra įgytos paveldint turtą, arba dėl to, kad turtą yra paveldėjusi valstybė, nėra pagrįstos į bylą surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis), vertintinos kaip subjektyvios prielaidos, padarytos nesiaiškinant bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkus įrodymų, kurie leistų objektyviai atmesti galimybę, jog turtas nepriklausė nuosavybės teise A. Č. tėvams, dėl ko nepateko į jų palikimo sudėtį, bet buvo jų sąžiningai įgytas ir atvirai valdomas ir po jų mirties valdymo teises perėmė A. Č.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ginčijamo sprendimo motyvu, kad nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu negali būti įgyjamos, jeigu asmuo daiktą yra sukūręs statybos būdu. Nors statyba yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nuosavybės teisės į naujai pastatytą statinį arba rekonstruojamą seną statinį gali būti įgyjamos tik tuo atveju, jeigu daiktas sukuriamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju toks statinys nėra laikomas privačios nuosavybės teisės objektu, juo negalima naudotis ir įgyti teisių į jį, jis neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjama, kad namas buvo statomas ir/ar rekonstruojamas, taip pat ūkinis pastatas statomas laikotarpiu nuo 1959 m. iki 1978 m. (1 t., e. b. l. 10–22, 25–28, 129; 2 t., e. b. l. 3–13). Nurodytu laikotarpiu statybos darbus reglamentavo Ministrų tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėse“, kur nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus Valstybinės statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, taip pat 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinti Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, pagal kuriuos statybos buvo galimos tik kai rajono architektas patvirtina projektą ir išduoda statybos leidimą. Kadangi nurodytu laikotarpiu nebuvo būtinas turto registravimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 buvo nustatyta turto įteisinimo tvarka. Nutarimu patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo 2–3 punktuose nurodyta, kad registruojant senus statinius turi būti pateikiami statybos teisėtumą ar įsigijimo sandorį patvirtinantys dokumentai. Sąrašo 9 punkte nurodyta, kad, tuo atveju, jeigu tokių dokumentų nėra, gali būti teikiamas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad asmuo, turintis dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumą, nuosavybės teisę į turtą gali įgyti būtent statybos būdu, tačiau, net ir tokių dokumentų neturėjimas savaime nelemia statybos darbų neteisėtumo. Statybos gali būti įteisintos būtent teismine tvarka įrodant juridinę reikšmę turintį įgyjamosios senaties faktą. Tokia galimybė nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
29. Nagrinėjamoje byloje priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su statybos darbų teisėtumu, nevertino registro tvarkytojo 2017 m. gegužės 18 d. sprendime (1 t., e. b. l. 6–7) ir 2017 m. liepos 10 d. sprendime (1 t., e. b. l. 8–9) nurodytos aplinkybės dėl duomenų, kurie leistų įregistruoti nuosavybės teises, kaip įgytas statybos būdu, nepakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad registro tvarkytojo akcentuojami gyvenamojo namo ploto pokyčiai būtent ir patvirtina statybos darbų faktą. Nustačius, kad darbai buvo vykdomi teisėtai, reikalavimas dėl nuosavybės teisių į turtą patvirtinimo galėtų būti tenkinamas.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai akcentuojamas neatitikimas tarp registre užfiksuoto gyvenamojo namo ploto (49,22 m²) ir ploto, nurodomo formuluojant reikalavimus (45,57 m²). Šis neatitikimas yra vertintinas kaip procesinio dokumento trūkumas, kuriam pašalinti pareiškėjai ir trečiajam asmeniui turėjo būti nustatomas terminas (CPK 138 straipsnis). Aplinkybę, kad neatitikimą galėjo nulemti techninė klaida, patvirtina ir faktas, kad 45,57 m² gyvenamojo namo plotas įvardintas tik formuluojant reikalavimą, tačiau procesinių dokumentų tekste nurodomas registro duomenis atitinkantis gyvenamojo namo plotas. Ši aplinkybė leidžia aptariamą ginčijamo sprendimo motyvą vertinti kaip formalų, sąlygotą proceso trūkumų.
31. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo neatskleista bylos esmė, nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Kadangi bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir nustatinėjamos, jų vertinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka užkirstų teisę į apeliaciją, o tai yra pagrindas sprendimą panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.