Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Laurencijai Lukoševičienei, Jolantai Palčiauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė kitus ieškinio reikalavimus, pakartodama ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodydama, kad teismui prieš teismo posėdį pateiktas 2022-08-23 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad vaiko teisių apsaugos institucija susiekė su R. S., kuris nurodė kad vaiko neaugins, su globos nustatymu sutinka. Nuo to laiko atsakovas visiškai vaiku nesidomi, juo nesirūpina.

4. Atsakovas R. S. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį informuotas jo patvirtintu el. paštu, kuriuo jis teismo nustatytu terminu atsiliepimui pateikti informavo, kad išlaikymas vaikui yra priteistas (DOK-9414).

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jo nuomone ieškinys yra pagrįstas ir bylos duomenys nerodo, kad ateityje padėtis gali pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

7. tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o 2 dalyje nurodytos tėvų teisės ir pareigos, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

8. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, įstatymas numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

10. Atsakovas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaiko mama A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

11. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad kol nepilnamečio R. S. mama buvo gyva, šeima nebuvo vaiko teisių apsaugos institucijos žinioje. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas leido paimti nepilnametį R. S. iš jo tėvo R. S., nurodant, kad jis gyvena Ispanijoje, tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Procesas buvo inicijuotas berniuko močiutės (trečiasis asmuo M. P.) prašymu, nes mirė jos dukra (nepilnamečio R. S. mama), ir ji prašė ją paskirti laikinąja vaiko globėja, nes vaiko tėvui visiškai nerūpėjo kur gyvens jo sūnus po mamos mirties. Nepilnametis R. S. laikinosios globėjos šeimoje apgyvendintas nuo (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2022-10-18 globojamo vaiko aplankymo aktas patvirtina, kad berniukas turi atskirą kambarį, sąlygos geros, berniukas viskuo patenkintas, jaučiasi mylimas, mokosi (duomenys neskelbtini), lanko buriavimo būrelį. Byloje ištirtas (duomenys neskelbtini) 2023-01-23 raštas patvirtina ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas sūnaus mokymusi, elgesiu nesidomi, vaiko interesus mokykloje atstovauja M. P.. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu vaikui R. S. nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta jo močiutė M. P., nustatyta laikinosios globos vieta močiutės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kur pagal bylos duomenis yra ir deklaruota vaiko gyvenamoji vieta.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

13. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis vaiku.

15. Kasacinis teismas aiškindamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

16. Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios ribojimo išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

17. Teismo psichologo 2023 m. gegužės 26 d. pateikta teismui išvada, kurioje nurodyta, kad vertinant vaiko nuomonę apie tėvą pastebėta, kad vaikas savo gyvenimo ir bendravimo su tėvu ateityje šiuo metu neįsivaizduoja, kadangi su tėvu visiškai nebendrauja, berniukas yra nusivylęs ir piktas dėl tokio tėvo elgesio, berniukas iki šiol nežino nei kur gyvena jo tėtis, nei kaip dažnai jis grįžta į Lietuvą. Pokalbio metu berniukas teismo psichologei nurodė, kad šiuo metu jam artimiausi žmonės yra jį globojanti močiutė ir diedukas.

18. Teismo psichologo išvada, (duomenys neskelbtini) pateikta informacija patvirtina, kad berniukas turi psichologinių problemų, kurias galėjo sąlygoti ir vaiko mamos mirtis ir nusivylimas pasijautus „nereikalingam“ tėčiui.

19. Nors ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad buvo taikoma atvejo vadyba, atsakovas kviečiamas pokalbiui, tačiau sutiktina ir su ieškovės atstovės nuomone, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisių institucijos darbą apsunkino paties atsakovo elgesys, neparodymas jokio noro, kad jo sūnus, mirus vaiko mamai, gyventų su juo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją, tačiau per tiek metų nėra deklaravęs savo tikslios gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad atsakovas šiuo metu gyvena Ispanijoje, nėra duomenų kur jis dirba ir ar apskritai dirba.

20. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdo konstitucinių CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų neturtinių pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydamas žalą vaiko vystymuisi.

21. Kaip jau nurodyta aukščiau, tam, kad konstatuoti esant pagrindą apriboti tėvų valdžią užtenka nustatyti bent vieną CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau tam, kad konstatuoti pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, teismas turi padaryti išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas R. S. nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) ir tik dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydamas ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Atsakovas savo vaiko neaugina, nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jo ir sūnaus tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jo ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, šiuo metu neteikia vaikui išlaikymo, t. y. nevykdo tėvo pareigų ir nesirūpina vaiku taip pažeisdamas vaiko interesus.

23. Aplinkybė, kad atsakovas nesirūpina savo sūnumi, nesidomi jo ugdymu, sveikata, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo sūnui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovas nori auginti sūnų pats ir kad gali užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Atsakovas net nedalyvavo teismo posėdyje, nors byla nagrinėjama suteikiant galimybe naudotis vaizdo konferencija. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų savo vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus R. S. (CK 3.180 straipsnis).

24. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Apribojus atsakovų tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.195 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

26. Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui R. S. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

27. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnis 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su M. P., jos gyvenamojoje vietoje.

28. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nutraukta R. S. ir A. S. santuoka ir nustatyta, kad R. S. sūnaus R. S. išlaikymui iki pilnametystės moka po 510 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Tiek pagal atsakovo pateiktą informaciją, tiek antstolės D. M. pateiktą informaciją, Prienų rajono apylinkės teismas 2019-03-25 išdavė vykdomąjį raštą ir tuo pagrindu 2019-04-04 užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/19/00322. Nuo 2020-07-14 jokių duomenų vykdomojoje byloje apie mokėtą išlaikymą nepilnamečiam vaikui nėra.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašyta priteisti išlaikymo vaikui suma yra mažesnė, negu pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl šiuo teismo sprendimu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nėra keistinas.

30. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina nepilnamečio R. S. laikinoji globėja M. P. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

31. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagrindinis reikalavimas byloje yra tėvo valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovo nepriteistinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 14 straipsnio 12 punktas, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) į vaiką R. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos su laikinąja globėja M. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-898-1023/2017) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti M. P..

Teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.