Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1097-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
2S-1097-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00546-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1097-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00546-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018, įsiteisėjusiu priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-364-730/2019, be kita ko, įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „Saurida“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę), iš Nekilnojamojo turto registro. Jei UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nusprendė leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Saurida“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Saurida“ kreipėsi į antstolę I. G. su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-20-51-5461 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181 pagal UAB „Saurida“ 2020 m. kovio 16 d. prašymą. Nurodė, kad UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą nepašalinus pastato bei neišregistravus daiktinių teisių ir juridinių faktų, pagal teismo sprendimą visus šiuos veiksmus turėjo (privalėjo) atlikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes teismas suteikė jai teisę pačiai pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Saurida“.

3. Antstolė I. G. 2020 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-02571 atsisakė patenkinti UAB „Saurida“ skundą ir su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad 2020 m. vasario 27 d. antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/20/00181 pagal Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą. Antstolės kontoroje 2020 m. kovo 17 d. buvo gautas UAB „Saurida“ prašymas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Antstolės 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymu pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti įvertinus ir patikrinus, ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnyje, vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, priimant 2020 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-20-51-3088 S-1411. Šis patvarkymas su raginimu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųstas, o 2020 m. kovo 2 d. įteiktas pareiškėjai. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tai, kad teismo sprendime yra nustatyta vykdymo tvarka, nereiškia, jog sprendimas negali būti vykdomas priverstine tvarka. Pareiškėja teismo sprendimo nėra įvykdžiusi, o iš skundo turinio galima spręsti, kad šio sprendimo neketina vykdyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2016-225/2020 uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0051/20/00181 esančių dokumentų nustatyta, jog antstolės I. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/20/00181 pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018 (toliau – ir Vykdomasis raštas). Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė: įpareigoti restruktūrizuojamą UAB „Saurida“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę), iš Nekilnojamojo turto registro. Jei UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Saurida“. Antstolė 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-20-51-3088S-1411 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir paragino skolininkę UAB „Saurida“ įvykdyti sprendimą. Šie procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. kovo 17 d. skolininkė kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Antstolė 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-51-5461 šį prašymą atsisakė tenkinti.

7. Teismas paaiškino, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnis numato vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Tačiau susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga darytina išvada, jog nebuvo akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, antstolei priimti vykdyti 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir šalių turi būti vykdomas. Pareiškėja teismo sprendimo gera valia nevykdė, todėl NŽT pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio sprendimo vykdymo. Aplinkybė, kad teismo sprendime yra nurodyta sprendimo vykdymo tvarka, jeigu atsakovas gera valia nevykdys teismo sprendimo, neužkerta kelio kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atlikimo.

8. Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnis numato sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, taip pat ir tuo atveju, kai sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso veiksmų atlikimo tvarką nustatančios Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 23 punkte nustatyta veiksmų tvarka, teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę. Taigi teisės aktai reglamentuoja tokių sprendimų vykdymo tvarką. Teismas konstatavo, kad NŽT turėjo teisę pateikti antstolei I. G. vykdyti vykdomąjį raštą, priežasčių, dėl ko antstolė negalėjo priimti vykdyti šio vykdomojo rašto, teismas nenustatė. Teismas taip pat nenustatė teisėtų priežasčių, dėl kurių būtų galima vykdomąją bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Plungės apylinkės teisme 2020 m. liepos 17 d. gautas pareiškėjos UAB „Saurida“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2016-225/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant pareiškėjos 2020 m. balandžio 27 d. skundą visiškai, t. y. panaikinant antstolės I. G. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-20-51-5461 dėl atsisakymo tenkinti prašymą ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 18 straipsnis reglamentuoja, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018 yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalinus pastato bei neišregistravus daiktinių teisių ir juridinių faktų, pagal teismo sprendimą visus šiuos veiksmus privalėjo atlikti NŽT, nes teismas suteikė jai teisę pačiai pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš pareiškėjos. Nei teismo nutartyje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotoja NŽT ėmėsi kokių nors veiksmų dėl pastato pašalinimo ir (ar) daiktinių teisių į jį ir kitų juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, nors tokia teisė išieškotojai NŽT yra suteikta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, nėra jokių duomenų, kad yra ar buvo kokių nors kliūčių iš pareiškėjos pusės NŽT atlikti šiuos veiksmus. Išieškotoja NŽT visiškai nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, pateikdama vykdomąjį raštą, o teismo sprendimo vykdymas yra privalomas ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojai NŽT. Pareiškėja 2020 m. kovo 16 d. prašymu Nr. 25-20 informavo antstolę ir prašė nutraukti vykdomąją bylą, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, reglamentuojančiu, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Deja, pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0051/20/00181 nutraukimo antstolės buvo vertintas tik paviršutiniškai, o dėl kartu su prašymu pateikto teismo sprendimo net nepasisakyta, tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto patvarkymo priėmimą, dėl to pareiškėja ir teikė skundą. Pažymėtina tai, kad minėti motyvai ir faktinės aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjos skunde, tačiau teismas nutartyje dėl jų nepasisakė ir net nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atskirajame skunde pažymima ir tai, kad tinkamas įstatymų taikymas nagrinėjant bylą reiškia, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis). Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Tinkamai pritaikyti teisės normas teismas gali tik tuo atveju, jei tiksliai ištiria ir nustato visas faktines bylos aplinkybes. Deja, šiuo konkrečiu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjos skunde nurodytų motyvų net nevertino, o tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai yra viena svarbiausių procesinių garantijų. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio pareiškėjos skundo motyvo taip pat nepasisakė ir nevertino, tai taip lėmė neteisėtos teismo nutarties priėmimą.

12. Plungės apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas suinteresuoto asmenes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo nurodoma, jog atskirasis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime nurodoma, kad be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas, o vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad NŽT turėjo teisę pateikti antstolei I. G. vykdyti vykdomąjį raštą, priežasčių, dėl ko antstolė negalėjo priimti vykdyti šio vykdomojo rašto, nebuvo nustatyta. Šiuo atveju nėra nustatyta teisėtų priežasčių, dėl kurių būtų galima vykdomąją bylą nutraukti, nes antstolė nepažeidė vykdymo procese skolininkės UAB „Saurida“ teisių bei teisėtų interesų, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2016-225/2020, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Saurida“ skundas dėl antstolės I. G. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-20-51-5461 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ panaikinimo ir antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181 pagal UAB „Saurida“ 2020 m. kovo 16 d. prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybės, jog teismo sprendimu, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, pareiškėjai – skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, suteikta teisė sprendimą įvykdyti pačiai išieškotojai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjai per teismo sprendimu nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, vykdyti sprendimą turėjo pati išieškotoja, o ne kreiptis į antstolę, kuri būtent dėl šios priežasties negalėjo priimti tokio vykdomojo rašto. Todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018, įsiteisėjusiu priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-364-730/2019, be kita ko, įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „Saurida“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę), iš Nekilnojamojo turto registro. Jei UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Saurida“. Ginčo dėl to, jog UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdė, byloje nėra.

18. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018. Nurodyta, kad teismas nusprendė: įpareigoti restruktūrizuojamą UAB „Saurida“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę), iš Nekilnojamojo turto registro. Jei UAB „Saurida“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuspręsta leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Saurida“.

19. Antstolė I. G. 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-20-51-3088S-1411 priėmė vykdyti Vykdomąjį raštą (vykdomoji byla Nr. 0051/20/00181) ir paragino skolininkę UAB „Saurida“ įvykdyti sprendimą. Šie procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. kovo 17 d. skolininkė kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Antstolė 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-51-5461 šį prašymą atsisakė tenkinti. Antstolė 2020 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-02571 ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-20-51-5461 panaikinimo ir antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181 pagal UAB „Saurida“ 2020 m. kovo 16 d. prašymą.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

20. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018 yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Toks sprendimas taip pat turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016).

21. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalyje). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas). Taigi, išiekotojui atlikti įsiteisėjusių sprendimų vykdymo veiksmus be antstoliui pateikto vykdomojo dokumento draudžiama.

22. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

23. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

25. Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-525-514/2018 neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Net ir leidus NŽT atlaisvinti žemės sklypą jame nugriaunant statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, NŽT turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininką atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkui nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tą patvirtina ir Instrukcijos 42 punktas, kuriame nurodyta, jog teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai per teismo sprendimu nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo vykdyti sprendimą turėjo pati išieškotoja, o ne kreiptis į antstolę, kuri būtent dėl šios priežasties negalėjo priimti tokio vykdomojo rašto, atmestini kaip visiškai niekuo nepagrįsti. Pareiškėja kitų priežasčių, dėl ko nagrinėjamu atveju Vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas vykdyti, ir kitų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų nenurodė.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2016-225/2020 visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės I. G. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-20-51-5461 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ panaikinimo ir antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/20/00181 pagal UAB „Saurida“ 2020 m. kovo 16 d. prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė