Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimo“; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2002 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8806 pagrindu ieškovė nuosavybės teise įsigijo prekybos / degalinės paskirties nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Pastatas buvo pastatytas valstybei priklausančiame žemės sklype, dėl kurio nuomos 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko administracija ir ieškovė (nuomininkė) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N68/2003-0028 50 metų laikotarpiui. Per visą penkiolikos metų nuomos laikotarpį ieškovė nuomojamu turtu rūpinosi, prižiūrėjo ir nebuvo sulaukusi iš nuomotojo jokių pastabų. 2017 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus specialistai atliko nuomojamo žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad nuomojamas sklypas apaugęs želdiniais, nenaudojamas pagal paskirtį, jame esantys pamatai sunykę. Reaguojant į šias pastabas, sklypas buvo sutvarkytas. 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu nurodyta, kad sunykę pamatai nepašalinti, nuomininkas žemės sklypo nenaudoja. Motyvais, jog sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 36SD-3112-(14.36.137E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ ieškovei pasiūlyta per 3 mėnesius nusigriauti statinius, sutvarkyti žemės sklypą ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtus statinius ir savo nuosavybės teises į juos. Taip pat ieškovė buvo informuota, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po minėto rašto gavimo. Atsakovė priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą, kuriuo minėta nuomos sutartis nutraukta. Ieškovė teigia, kad vien fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kodėl ginčo sklype nebuvo pastatytas komercinės paskirties pastatas, nes ieškovė sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių, tai yra įmonės statuso, šiuo metu ribojamo teisinio reglamentavimo – 2013 metais jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Sudarant sutartį buvo žinoma, kad nuomojamame sklype esančio pastato baigtumas tik 5 procentai, kas reiškia, kad tik sudarius nuomos sutartį komercinės veiklos vykdymas buvo neįmanomas. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį, nepasinaudojusi kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis, pažeidė viešojo administravimo principus, nes turėjo įspėti nuomininką dėl pareigos naudoti nuomojamą sklypą pagal paskirtį, nurodyti terminą, per kurį ieškovė turi pradėti eksploatuoti sklypą. Faktas, jog išnuomotame žemės sklype nėra pastatytas ir (ar) eksploatuojamas komercinės paskirties pastatas, savaime nereiškia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo. Daugiau kaip 15 metų atsakovė ieškovės neveikimo nelaikė sutarties pažeidimu ir savo paties veiksmais suformavo pagrįstą ieškovės lūkestį, kad tokia situacija atsakovei yra priimtina. Tinkamą sutarties vykdymą iš ieškovės pusės atsakovė patvirtino duodama leidimą įkeisti nuomos teisę trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui. Pagal ieškovės ir akcinės bendrovės SEB banko sudarytą 2003 m. gruodžio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 1140307010699 ir šios sutarties 2004 m. gegužės 17 d. papildymą ieškovė prievolėms bankui užtikrinti įkeitė ir nuomos teisę pagal 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartį, todėl nuomos sutarties nutraukimas galimas tik teismine tvarka.

2. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N68/2003-0028 ieškovei penkiasdešimties metų laikotarpiui išnuomotas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – komercinė veikla, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Atsakovei vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlikus žemės sklypo planinį patikrinimą, vietoje surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija ir nustatyta, jog žemės sklypas apleistas, apaugęs želdiniais, nenaudojamas. Atsakovė 2017 m. birželio 1 d. raštu nurodė ieškovei, kad žemės sklype esantys pamatai sunykę, jų negalima naudoti pagal pagrindinę paskirtį, sklypas prie statinių suformuotas nepagrįstai didelis, statinys neužbaigtas ir nenaudojamas pagal jo paskirtį. Kadangi žemės sklypas nenaudojamas statiniui eksploatuoti, ieškovė informuota, kad bus pradėta vykdyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo procedūra. 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikus žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija, nustatyta, kad žemės sklype augę menkaverčiai medžiai iškirsti, žolė nupjauta, tačiau žemės sklype esantys pamatai nepašalinti, nuomininkas žemės sklypo nenaudoja. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu ieškovei pasiūlyta geranoriškai per 3 mėnesių terminą nuo rašto gavimo pačiai nusigriauti statinius žemės sklype, sutvarkyti žemės sklypą, išregistruoti minėtus statinius ir nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, ieškovė informuota, jog nenugriovus statinių per nustatytą terminą atsakovė kreipsis į teismą, prašydama teismą įpareigoti nugriauti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype. Ieškovė apie atliekamus žemės sklypo patikrinimus vietoje buvo informuota, viename iš jų dalyvavo ir ieškovės atstovas, pasirašęs patikrinimo akte ir nurodęs: „Sklypą sutvarkysime iki 2017 m. liepos 1 d.“ Taigi, ieškovė, turėdama išsamią informaciją apie atsakovės atliekamus veiksmus, jokių duomenų ar priežasčių, kurios trukdytų ieškovei naudoti žemės sklypą pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nepateikė ir nenurodė.

3. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę savo lėšomis atlaisvinti 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikiant duomenis valstybės įmonei Registrų centrui, kad pastatas – degalinė, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys minėtų įpareigojimų, leisti atsakovei pačiai atlikti minėtus veiksmus, visas išlaidas išieškant iš ieškovės. Nurodė, kad atsakovė priėmė sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieškovė žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį. Ieškovė, ilgą laiką neveikdama didelio ploto (1 ha) nuomojamame valstybiniame žemės sklype, jo netvarkydama, nenaudodama pagal sutartį, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklype esantis pastatas – degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, laikytinas neturinčiu aiškios funkcinės paskirties statiniu, atitinkamai šio pastato – degalinės savininkui žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o pastatas – degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, turi būti pašalintas.